Krašto apsaugos sistema imasi teisinių ir praktinių priemonių kovai su galimomis nekonvencinio karo grėsmėmis

0
7
- Reklama -

KK nuotr.

Spalio 13 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas Krašto apsaugos ministerijoje žiniasklaidos atstovams pristatė naujas teisines ir praktines priemones, skirtas tinkamai reaguoti į naujo tipo – nekonvencinio karo – grėsmes.

„Susiklosčiusi geopolitinė situacija įpareigoja turėti visas reikiamas priemones – tiek teisines, tiek karines, kad galėtume užtikrinti savalaikį ir tinkamą reagavimą į šalies saugumui kylančius iššūkius ir grėsmes. Šiandien galiojančios kariuomenės aktyvavimo procedūros, karių turimos teisės ir įgaliojimai neužtikrina reikiamos apimties ir savalaikio atsako“, – sakė ministras J. Olekas.

Būtent šiuos pakeitimus – įstatymo projektą dėl karinės jėgos panaudojimo – krašto apsaugos ministras J. Olekas spalio 13 d. užregistravo LR Seime.

Ministras J. Olekas akcentavo, kad šiandieniniame kontekste būtini efektyvesni kariuomenės aktyvavimo mechanizmai, platesnės karinės ginkluotės panaudojimo ir įgaliojimų ribos. Todėl siūloma suteikti Prezidentui Seimo pritarimu galimybę tiesiogiai panaudoti Lietuvos kariuomenę su visomis operacijai reikalingomis karinėmis priemonėmis ir įgaliojimais.

Ministras J. Olekas taip pat pažymėjo, kad jeigu nėra įvesta karo padėtis, Lietuvos kariuomenė gali teikti tik pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus, kai šios neturi pakankamų ar tinkamų pajėgumų. Ypač aktualūs atvejai kada kariuomenė teiktų tokią pagalbą teroristinėse operacijose ar nepaprastosios padėties atveju. Tokiais atvejais kariai gali naudoti ginklus tik savigynos tikslais ir neturi jokių įgaliojimų asmenų atžvilgiu – negali duoti jiems nurodymų, negali jų sulaikyti, ar patikrinti jų dokumentus, negali patekti į patalpas, ar jas apžiūrėti ir pan.

Dabartiniame Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute taip pat neaptarta ir visos karinės ginkluotės panaudojimo galimybės, o reguliuojama tik šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas – nors Lietuvos kariuomenė disponuoja ir prireikus galėtų naudoti kur kas platesnį spektrą techninių jėgos priemonių, t.y. karinę techniką ir sprogmenis. Todėl ministras J. Olekas siūlo nustatyti visos ginkluotės, apimant visų kategorijų ginklus, specialias priemones, sprogmenis ir karinę techniką, panaudojimą. Didesnės apimties karinė jėga galėtų būti naudojama tik išskirtiniais atvejais: saugant valstybės teritoriją, stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę, teritorinę jūrą, teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms – nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operacijas.

Siekiant užtikrinti konstitucinio civilių demokratinės kontrolės principo įgyvendinimą užtikrinant pagrįstą ir pakankamą karinių pajėgų kontrolę taikos metu, krašto apsaugos ministras siūlo įtvirtinti kertinius ir pagrindinius karinės jėgos naudojimo draudimus, ribojimus, siekiant užtikrinti, kad karinė jėga taikos metu nebūtų naudojama daugiau, nei būtina pasiekti nustatytam karinės operacijos tikslui, kad karinė jėga būtų naudojama proporcingai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, o apie jos naudojimą informuojama visuomenė.

„Pastaruoju metu iškyla naujo tipo grėsmės, tokios kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimyninėse šalyse ir panašiai. Šios grėsmės gali kilti labai greitai, be išankstinių indikacijų, todėl Lietuvos kariuomenei atsiranda poreikis gebėti į tokias grėsmes reaguoti nedelsiant bei turėti tam reikiamus pajėgumus, tai yra greitojo reagavimo pajėgas“, – įsitikinęs kariuomenės vadas gen. mjr. J. V. Žukas.

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, Lietuvos kariuomenė ketina sutelkti tam tikrus savo pajėgumus ir suformuoti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti nedelsiant ir turėtų pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu.

Nuo lapkričio 1 d. pradėsiančias budėti greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės – tai kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinierinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną šių grupių sudarys apie 800 karių, vienos pagrindą sudarys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, kitos – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai. Šios pajėgos bus pasirengusios veikti per 2 valandas nuo įsakymo gavimo.

KAM inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą