Partijos „Frontas“ prezidiumas, atsiliepdamas į 2009.01.16 valdžios panaudotą smurtą prieš savo piliečius, o taip pat į partijai ir jos vadovybei mestus kaltinimus riaušių ir neramumų kurstymu, nutarė steigti pilietinio nepaklusnumo komitetus. Šis pasiūlymas iššaukė daug ginčų prezidiume ir diskutuojamas iki šiol. Buvo išsakytos nuomonės, kad tokia veikla prieštarauja Konstitucijai, kad visuomenė nepribrendusi tokio tipo akcijoms, kad partija bus apkaltinta riaušių kurstymu, uždrausta ir išformuota… Kad šiuo pagrindu bus kuriami teroristų ar „kovotojų“ būriai, kad valdžios įsakymu į „Fronto“ aktyvistus bus šaudoma jau ne guminėmis kulkomis… Leiskite paaiškinti šios idėjos prasmę plačiau.
Kaip matote, pradėjusi kaltinimais mums, valdžia ir jai talkinančios valstybines specialiosios tarnybos staiga pakeitė toną ir šiandien kaltinimais nebesisvaido. Tačiau tai tik laikina pertrauka. Stambiojo kapitalo statytiniai nėra laisvi patys priimti sprendimus. Padėtis šalyje ir toliau blogės, balandžio-gegužės mėnesiais monopolistų, bankininkų ir finansinių aferistų sukurstyta krizė įsisuks pilnu tempu. Žmonių nepasitenkinimas augs ir galimai išsilies protesto bangomis. Partija „Frontas“ privalo būti šio Lietuvos žmonių judėjimo smaigalyje. Tam reikia ruoštis. Organizuoti taikias ir labai efektyvias protesto akcijas reikia mokytis.
Oligarchines grupuotės ir jų statyta valdžia stengsis apjuodinti žmonių protesto judėjimą, kompromituoti jį, įveliant į įvairaus pobūdžio smurto proveržius, nusikalstamus veiksmus tam, kad dalis piliečių atsisakytų dalyvauti proteste, bijodami būti apkaltinti… Taip pat tam, kad būtų galima uždrausti ar stipriai riboti mitingų, susirinkimų ir demonstracijų laisves, taikyti įvairaus pobūdžio represijas protesto judėjimo lyderiams. Mano įsitikinimu, valdžia jau pradėjo naudoti šią taktiką „gesink ugnį ugnimi“ ir sausio 16 dieną Parlamento langus daužė jos provokatoriai. Beje, ši specialiųjų tarnybų taktika gerai žinoma pasaulinio protesto judėjimo dalyviams. Todėl kova su smurtininkais provokatoriais yra vienas iš pačių svarbiausių protesto judėjimo organizatorių uždavinių. Tam reikia ruoštis iš anksto.
Reikia mokyti ir ruošti žmones, kurie taps mūsų renginių tikrąja apsauga. Tam reikalinga infrastruktūra. Samdytų provokatorių smurtui būtina priešpastatyti mūsų žmones, ginkluotus žiniomis apie nesmurtinio konflikto taktiką, priemones ir galimybes.
Parašiau žodžius: nesmurtinis konfliktas. Prašau atsiminti juos. Tai mūsų svarbiausias ginklas! Mes neturime kitos išeities, kaip būti konflikte su Lietuvos žmones skurdinančiais ir valstybę naikinančiais monopolistais, jų suformuota valdžia ir jų vykdoma politika! Tai mūsų pareiga, misija ir likimas! Tačiau tik taikiame konflikte mes nugalėsime. Viena kartą, išsiverždami iš SSRS, mes jau parodėme, kad mokame naudoti nesmurtinio pasipriešinimo veiksmus. Dabar privalome tai parodyti savo valdžiai ir jų šeimininkams Lietuvoje, Europoje, JAV ar kur jie nebūtų.
Šiems tikslams pasiekti būtina sukurti kiekviename teritoriniame administraciniame vienete „Fronto“ partijai priklausančių ar jos idėjas remiančių žmonių grupes, kurie pasišvęstų būti protesto akcijų organizatoriais, instruktoriais, vadovais, kovos su provokatoriais iniciatoriais. Tai ir yra partijos „Frontas“ prezidiumo priimto nutarimo esmė. Šį procesą reikia koordinuoti iš partijos įkurto vadovavimo centro. Šiame etape tai yra ne kas kita, kaip didelė mokykla, kurios veikla esant nuotolinio mokymo technologijoms ir internetiniam ryšiui, internetinei telefonijai ir kt. – nesukelia jokių problemų. Reikia tik noro.
Siūlome, kad Lietuvos apskričių centruose partijos "Frontas" aktyvistai savo tarpe išsirinktų už mitingų, demonstracijų ir kitų viešų renginių organizavimą atsakingus asmenis. Šie žmonės gautų specialų apmokymą. Manome, kad „Fronto“ aktyvistai turėtų pradėti konsultacijas su savo rajonų, apskričių visuomeninių organizacijų vadovais dėl galimų bendrų protesto veiksmų. „Fronto“ aktyvistai turėtų imtis koordinatorių, instruktorių ir propagandistų vaidmens. Profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų aktyvai turi žinoti ir jausti, kad partija „Frontas“ yra jų siekius, jų interesus atstovaujanti organizacija. Judėjimo už pilietines teises avangardas. Dažnai tai daugiau pojūčio nei žinojimo dalykas, todėl energinga aktyvi kontaktų su organizuotomis žmonių grupėmis paieška ir realizavimas, šių grupių problemų žinojimas, bendra sprendimų paieška turi būti nuolatiniu „Fronto“ partijos aktyvistų darbu.
Suprasdamas, kad partija išgyvena bazinių idėjų paketo formavimo periodą, o taip pat siekdamas, kad visuose teritoriniuose Lietuvos vienetuose būtų paruošti galintys kalbėti partijai aktualiomis temomis žmonės, siūlysiu partijos prezidiumui prie rinkimų štabo įkurti lektorių mokyklą. Augindamas „Sąjūdžio“ organizacinę galią, tokią mokyklą buvau įsteigęs Kaune 1988 metais. Jos paruošti „Sąjūdžio“ aktyvistai atliko labai svarbų vaidmenį 1990 m. rinkimuose į Atkuriamąjį Seimą ir visu valstybingumo atstatymo laikotarpiu. Situacija reikalauja tokių žmonių ir šiandien.
Savo kovoje ir darbe mes ne vieni! Esame milžiniško neprievartinio pasaulinio judėjimo prieš oligarchų ir monopolistų valdžią tėkmėje. Viskas, ką mums reikia žinoti, atrasta ir surašyta. Teoretiniai pagrindai išdėstyti prof. Gene Sharp knygoje „Pilietine Gynyba“. 1993 metas, ruošdami valstybes gynybą galimos pakartotinos okupacijos atveju, mes išleidome šią knygą lietuvių kalba, taip pat įsteigėme Krašto apsaugos ministerijos specializuotą tarnybą psichologinio karo operacijoms vykdyti, kuri plačiai naudojo šias socialinės kovos technikas paruošti visuomeniniams instruktoriams. Vėliau, konsultuodamas politinius judėjimus buvusios SSRS teritorijoje, ne kartą organizavau prof. Gene Sharp knygų ir jo vadovaujamo instituto darbų leidimą rusų kalba. Dauguma jų galite rasti internete, adresu: http://www.aeinstein.org/.
1994-1995 metai man teko galimybė stažuotis prof. Gene Sharp vadovaujamame Alberto Einšteino vardo institute. Manau, kad šios žinios taip pat pasitarnautų organizuojant mokymo procesą ir protesto akcijas. Jeigu jūs pritarsite.
Šiame laiške noriu tarti kelis žodžius ir tiems, kurie bijosi, kad būsime apkaltinti antikonstitucine veikla ar prieš mus bus panaudotos represijos. Taip pat ir tiems, kurie siekia kaip galima greičiau prie ko nors didelio prisiglausti ar susilieti su kitomis mažomis partijėlėmis.
Atsakykime sau, kas yra partija „Frontas“? Kai kas norėtų įpiršti visuomenei nuomonę, kad tai kupinų nostalgijos sovietinių laikų nomenklatūriniam gerbūviui senukų kompanija. Konservatorių partija ir jos lyderiai norėtų, kad visuomenė matytų mumyse turgaus prekeivius ir socialistinės lygybės bei neveiklumo išsiilgusius žmogelius. Socialdemokratai šnabždasi, esą „Frontas“ – tai nuo jų, socdemų, atskilusi grupuotė, kuri anksčiau ar vėliau sugrįš… Ilga mažų partijėlių eilė žvelgia į mus kaip į potencialų partnerį ar „grobį“, klaidingai manydama, kad sujungus į vieną vietą daug „mažiukų“, išeis vienas didelis. Deja, tai klaida! Bus tik krūva mažiukų, kurie, nuolat ginčydamiesi tarpusavyje nieko niekada neturės, trepsės vietoje, ką daugybę metų darė iki šiol.
Ar mes norime būti tokiais, kokiais mus siekia parodyti atviri priešai ar konkurentai? Manyčiau, kad ne! Partija „Frontas“ privalo praeiti savęs identifikacijos periodą, susilydyti į monolitą ir tik tada apsispręsti, su kuo mums pakeliui.
Manau, kad šiandien „Frontas“ – tai permainų partija, siekianti panaikinti Lietuvoje monopolistų valdžią ir įstatymais paverstus kartelinius susitarimus. Tai partija, turinti tikslą perduoti (tiksliau – atgauti) į valstybės ar viešojo sektoriaus rankas jau privatizuotas strategines pramonės ir prekybos šakas. Tai partija, pasisakanti už valstybinį kainų reguliavimą svarbiausiose visuomenės gyvenimo srityse. Bet tuo pat metu pripažįstanti kiekvieno teisę į privačią nuosavybę, savo verslą. Šios idėjos nėra naujos Europoje. Apie jas dėl iškilusios krizės pradėjo kalbėti didžiųjų valstybių vadovai. Tačiau šios idėjos ypač skaudžios ir nepriimtinos Lietuvos valdžiai, sukurtai monopolistinių grupių pinigais. Manau, kad šis idėjų paketas pakankamas tam, kad susivienytume ir pritrauktume kitus. Vienytis galima tik aplink idėją ir lyderį. Šiandien mes turime ir viena, ir kita.
O dabar tiems, kurie bijosi “antikonstitucinių veiksmų”.
Lietuvoje tarpusavyje viena kitą keičiančios socialdemokratų ir konservatorių partijos išugdė vietinių monopolistų klaną, kuris globalizacijos sąlygomis sparčiai tapo Europą ir pasaulį kontroliuojančių finansinių pramoninių grupių dalimi. Minėtų partijų pagimdyti monopolistų klanai greitai tapo „valdžios“ šeimininkais ir pradėjo diktuoti savo sąlygas. Ydingas ratas užsidarė!
Matydami šių „senųjų“ partijų, kurios, turėdamos tuos pačius šeimininkus, pastaraisiais metais veikė išvien, spartų moralinį ir politinį bankrotą, monopolistai pradėjo kurti naujas partijas įvairių „liberalų“ pavadinimais bei epizodines partijėles, papirkdami populiarius aktorius, visuomenės atlikėjus, mokslininkus… Žinomi vardai tapo politine preke. Valdydami žiniasklaidą, monopolistai sugebėjo apgauti žmones praėjusiuose rinkimuose ir šiandien valdžia vėl jų rankose. Tas kas valdo žiniasklaidą, specialiąsias tarnybas, teismus, reguliuoja valdininkų atlyginimus, skirsto paramą ir užsakymus stambiems projektams – turi unikalias galimybes nieko kito neprileisti prie valdžios. Tai Lietuvoje ir vyksta.
Jeigu, ponai Konstitucijos žinovai, manote, kad tokia situacija atitinka Konstitucinę raidę, tai… konfliktas neišvengiamas! Kalbu apie konfliktą su monopolistų valdžia Lietuvoje. Kovą, kurioje naudojamos taikios priemonės: valdomas nesmurtinis strateginis konfliktas. Šiandieninis konflikto vengimas naudingas tik mūsų oponentui.
Jau girdžiu, kaip jūs sakote: „Mes dar maži, dar nepasiruošę, reikia išaugti“! Tai tiesa, tačiau tiesa ir tai, kad karas ir konfliktas stato ir kuria kur kas greičiau nei taika. Krizė sudarė galimybes monopolistams pasipelnyti ir dar kartą apiplėšti žmones, bet ji sudarė galimybę ir mums pakeisti monopolistų valdžią Lietuvoje.
Aleksandras Hamiltonas sakė: „Ta nacija, kuri galėdama rinktis tarp PAVOJAUS ir GĖDOS renkasi pastarąją – yra pasiruošusi turėti šeimininką ir, žinoma, jo nusipelno!“
Audrius Butkevičius,
„Fronto“ partijos rinkimų štabo viršininkas
