Seimas, 91 parlamentarui balsavus už, 6 – prieš ir 11 susilaikius, priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą (projektas Nr. XIP-2919(4), kuriuo iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema.
Vietoje šiuo metu nustatytų dviejų rūšių teritorijų planavimo lygmenų (t. y. teritorijų planavimo lygmenys pagal tvirtinančią instituciją ir teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį), nustatyti šie teritorijų planavimo lygmenys:
Valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:100 000–1:400 000);
Savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000);
Vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai (masteliu M 1:2 000–M 1:10 000), detalieji planai (masteliu M 1:500–M 1:1 000) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (masteliu M 1:500–M 1:10 000).
Nustatyta, kad mažiausias planavimo objektas bus kvartalas, o ne žemės sklypas, todėl detaliaisiais planais numatoma planuoti esamas arba naujai planuojamas miestų ir miestelių dalis, kvartalus, esamus arba naujai planuojamus užstatyti kaimus, jų kvartalus, taip pat viensėdžius.
Vietoje šiuo metu esamų trijų teritorijų planavimo dokumentų rūšių (bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai) įtvirtintos dvi teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.
Įstatyme įtvirtinta, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.
Nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas
Detaliųjų planų nereikės rengti Sodininkų bendrijų įstatymo nustatytais atvejais statant statinius mėgėjų sodo teritorijose; jei vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai; neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose; teritorijose, kurioms parengti ir patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, o jų sprendiniai yra pakankami statinių projektavimui Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka arba juose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai; Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytais atvejais; neurbanizuotose teritorijose, kuriose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas.
Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
Valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustato Seimas. Vyriausybė formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje.
Įstatyme įtvirtinti terminai, per kuriuos teritorijų planavimo dokumentai turi būti suderinami, patikrinami ir patvirtinami, nustatyta atsakomybė už teritorijų planavimo dokumentų nesuderinimą, ar netvirtinimą per nustatytus terminus.
LRS inf.
