Pseudoopozicija kaip garo nuleidimo mechanizmas

61
3
- Reklama -
K.Čilinsko oficialioje biografijoje galima aptikti žodžius – „vienas Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų“. Gal pamąstykime kartu, kokia teisinė sistema yra sukurta? (KK nuotr.)

Gyvename iliuzijomis. Ką padarysi – tokia žmogaus prigimtis. Esame linkę pamiršti, kas buvo blogo, ir linkę tikėti, kad jei kažkas tris kartus mumis pasinaudojo, tai ketvirtą kartą jau taip nepasielgs. Savajame krašte surandame pranašų net tarp tų, kurie buvo mūsų antipodai.

Su dideliu nerimu stebiu, kaip Lietuvoje gimsta eilinis „tautos gelbėtojas“, kurio veiksmų taktika puikiai atkartoja prieš tai buvusių „tautos gelbėtojų“ taktiką. Kartais pikta, kartais juokinga matyti, kaip tie, kurie keiksnoja esamą sistemą ir jos įkūrėjus, kažkodėl staiga suserga amnezija, kai pradėdama kalbėti apie naujai iškeptą „opozicionierių“ K. Čilinską.

O prisiminti yra tikrai ką. Visai nesenai vienoje jo oficialioje biografijoje dar buvo galima aptikti žodžius – „vienas Lietuvos teisinės sistemos kūrėjų“. Gal pamąstykime kartu, kokia teisinė sistema yra sukurta? Beje, nuoširdžiai juokiausi, kai iš tos pačios biografijos „mistiškai“ išnyko faktas, kad šis veikėjas buvo G. Vagnoriaus vyriausybės kancleris. Matyt, biografijos redaktoriai visiškai pagrįstai suprato, kad ankstesnis aukštas postas (žurnalistai K. Čilinską tada vadino „pilkuoju kardinolu“ ir nuolat jį stebėjo dėl postu dalybų) tikrai neprideda politinių dividendų dabartiniam tariamai „antioligarchinio“ K. Čilinsko įvaizdžiui.

Toje pačioje biografijoje galima rasti, kad jis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) veikėjas. Galėtume, aišku, garsiai ploti ir džiaugtis, kad K. Čilinskas gina žmonių teises, jei žinotume, ką jis tame institute iš tikrųjų veikia. Dar paminėsime jo darbą Seime – K. Čilinskas buvo išrinktas su Tėvynes Sąjungos palaiminimu ir tapo Tėvynės Sąjungos frakcijos nariu.

Tačiau reikia liautis narplioti jo biografiją ir pereiti prie svarbesnių dalykų – prie jo judėjimo programinių nuostatų, nes man (tikiuosi – jums irgi) nepakanka tik išgirsti žodį „antioligarchinis“, kad pulčiau karštai palaikyti jį ištarusį.

Labiausią mane nustebino ypač skurdi medžiaga, pateikta Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) tinklapyje. Judėjimo programoje aptikau apie penketą deklaratyvių punktų, pvz., „Valdžios atstovai nepiktnaudžiautų savo pareigomis, valdžios įstaigos tarnautų žmonėms, kad teisėti žmogaus ir verslo interesai būtų ginami, o varžomi tik tiek, kiek tai būtina viešajam interesui garantuoti“. Arba: „Nebūtų diskriminuojami atskiri asmenys ir visuomenės veiklos sritys (mokslas, kultūra, švietimas, medicina, teisėsauga)“, ir t.t.

Trumpiau tariant, neradau nė vieno punkto, su kuriuo nesutikčiau, tačiau tuo pačiu neradau ir nė vieno punkto, po kuriuo nebūtų sutikusi pasirašyti BET KURI Lietuvos politinė organizacija. Be to, neradau nė vienos nuorodos į konkrečius veiksmus, kaip tikimasi siekti užsibrėžtų tikslų. Galimų veiksmų nutylėjimas šiuo atveju atrodo visiškai natūralus, nes prieštaravimai atsiranda ėmus kalbėti apie taktiką, o JDJ programos kūrėjai norėjo patikti visiems. Prisiminkime, kaip vadinama politinė platforma, kuri surašoma siekiant patikti visiems? Ogi vadinama populizmu.

Be abejo, neišraiškinga programa kartais nėra tokia svarbi, kaip konkretūs dokumentai, o ypač veiksmai. Naujausias viešai prieinamas dokumentas pavadintas JDJ manifestu Šis dokumentas iš tiesų yra šiek tiek griežtesnis ir pagal bendrąjį toną atitinka liberalios pakraipos politinės jėgos retoriką. Vis dėlto jame aptikau tokį „perlą“: „Pasiekti, kad svarbiausi valdžios institucijų sprendimai būtų pagrįsti ne jos „kišeninių” tarybų ar savo rato „ekspertų” patarimais, o nešališkai sudarytų mokslo tiriamųjų grupių nešališkomis rekomendacijomis, patikrintomis jų laisvais debatais.“

Mintis iš esmės teisinga? Taip. Tik kaip ji siejasi su jų pačių siūlymu plėtoti tiesioginę demokratiją? T.y. jei padarysime prielaidą, kad JDJ paėmus valdžią, tarybos staiga tapo demokratiškomis (t.y. atitinkančiomis tautos valią), tai kaip atrodys nekontroliuojamas visuomeninis (beje, ar tikrai visuomeninis?) organas – „mokslo tiriamoji grupė“, a? Juk vadinamosios „visuomeninės tarybos“ yra itin mėgstamos ten, kur demokratijos nerasta (pvz., Rusijoje jų veikia net dvi) Argi tai nėra panašu į konstrukciją, kurioje renkamoji valdžia veiks nominaliai, o viską spręs „visuomeniniai organai“? Tarp kitko, K. Čilinsko „demokratizatoriai“ labai meistriškai apeina klausimus apie valdžios decentralizavimą – neradau nė vienos užuominos apie procesus, kurie galėtų vykti be vertikalios valdymo sistemos.

Galime pakalbėti ir apie „Čilinsko ir Ko.“ taktinius veiksmus. Nenoriu priminti paties K. Čilinsko skandalingų bylų, tad kalbėsiu apie JDJ judėjimo veiklą. Visų pirma, buvo surengti keli mitingai, kuriuose organizacija vienu metu stengėsi suburti ir pensininkus, ir pareigūnų profsąjungas (darykite išvadas), ir dar daug ką. Pats buvau vieno jų dalyvis (nors greičiau stebėtojas), tad galiu drąsiai teigti, kad jokios apibendrinančios idėjos ten nebuvo išgirsta. Veikiama pagal principą „Sakyk tą, ką žmonės nori išgirsti“.

Be abejo, JDJ labiausiai išgarsino aktyvi veikla skandalingosios Kauno istorijos fone. Kaip ir minėjau, K. Čilinsko meilė skandalingoms byloms žinoma nuo seno. Lygiai kaip ir jo gebėjimai bylai pasibaigus apie ją neprisiminti. Čia paminėtinas vokelių skandalo herojės Dalios Budrevičienės atvejis, kuomet ją pradėjo ginti kitas advokatas. Teisininkui K. Čilinskui turėtų būti žinoma, kad asmens kaltę nustato teismas, tačiau ši tezė niekaip neatsispindėjo nei jo, nei jo šalininkų kalbose. Suprantu, kad istorija nevienareikšmė, tačiau kažkodėl nepastebėjau nė vieno paprasčiausio analizės bandymo, o mačiau tik labai gerai organizuotą vaizduojamosios propagandos akciją, kurios tikslas – eilinį kartą atsidurti TV ekrane.

Todėl, mano kuklia nuomone, mes visi privalome gerai įsidėmėti ankstesnius „pranašus“ bei „gelbėtojus“ ir ramiai stebėti K. Čilinsko organizacijos veiksmus, o ne kurti juos palaikančią aurą, paremta vien jausminiu (impresijų) principu. Geriau būsime triskart neteisūs savo abejonėse nei nusivylę praėjus trumpalaikei euforijai.

Vitalijus Balkus

2010-03-03

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą