Ramūno Karbauskio klumpakojis aplink „Jonavos grūdus“

3
16
- Reklama -
Kažin, ar R.Karbauskis verstų K.Prunskienę iš valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininko posto, jei ji, būdama ŽŪM ministre, būtų leidusi jam privatizuoti 'Jonavos grūdus'

Arba Ramūnas Karbauskis – Artūro Paulausko Trojos arklys į Prezidento rinkimus?

Giedrė Gorienė

Istorija,

kurią papasakojo į “Karšto komentaro” redakciją atėjęs buvęs AB

“Jonavos grūdai” komercijos direktorius Vladislovas Vatėnas, tiesą

sakant, nenustebino. Įmonė specialiai varoma į bankrotą, siekiant ją

kuo pigiau privatizuoti? Nieko naujo. Nes pas mus, Lietuvoje, taip jau

įprasta – prieš privatizuojant kokį nors objektą, reikia jį į kuo

didesnius nuostolius “įvaryti”, kiek įmanoma daugiau pinigų iš jo

išplauti. O paskui, pavyzdžiui, kaip kokį “Lietuvos kurą” galima ir už

vieną litą parduoti – atseit velkasi skolų “uodegos”.

Tuo

tarpu šioje istorijoje naujiena vis dėlto yra: atsirado, įsivaizduokit,

valstybinėje įmonėje toks komercijos direktorius, kuris už 3 tūkst. JAV

dolerių sau į kišenę nesutiko sukčiams grūdų už kelis milijonus litų

pakrauti, žinodamas, kad įmonė tų pinigų taip niekada ir neatgaus.

Finalas?

Logiškas, sakyčiau: nesutikęs pinigų iš AB “Jonavos grūdai” kartu su

aferistais plauti, šios įmonės komercijos direktorius V.Vatėnas iš

pareigų net su didžiausiu trenksmu buvo atleistas – “etatų mažinimas”.

Vienoj vieno etato – “komercijos direktoriaus”, įsteigiant du – gamybos

ir sandėlių vadovo bei pardavimo vadybininko.

Argi tai iš tiesų nenuostabu?

Kai valdė konservatoriai

Kaip

buvo valdoma AB “Jonavos grūdai” iki į valdžią ateinant konservatoriams

(1996 m.), redakcija duomenų neturi. Tuo tarpu jau konservatorių

valdymo laikais – tiek premjeraujant Gediminui Vagnoriui, tiek ir

dabartiniam konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui, AB “Jonavos

grūdai” sudarytos įmonės vadovų sutartys su “berniukų” firmomis byloja:

iš bendrovės buvo išplauta keliolika milijonų litų.

Schema,

kaip rodo dokumentai, veikė labai paprastai: UAB “Panora” direktorius

Olegas Lozoraitis Lenkijoje registruotos “Inter business” įmonės vardu

perka iš AB “Jonavos grūdai” grūdus, įsipareigodamas už juos apmokėti

vienos dienos banko dienos laikotarpyje, kroviniui patekus į

Kaliningrado srities Mamonovo muitinę; grūdai pakraunami, išvyksta iš

Lietuvos, o pinigai už grūdus – nepervedami.

Po

kurio laiko grūdai pagal tokią pačią schemą pakraunami jau ofšorinės

firmos “Ordinance Investments Corp.” vardu, ir AB “Jonavos grūdai” vėl

negauna už grūdus nė vieno JAV dolerio…

Ir

taip – pasaka be pabaigos. Pirkėjų skolos įmonei didėja, galiausiai jos

„nurašomos“ kaip beviltiškos, ir per 10 metų nei FNTT, nei STT, gavę

skundus apie AB „Jonavos grūdai“ plaunamus pinigus, net nematė reikalo

dėl to pradėti ikiteisminio tyrimo. Ką ten „kažkokie“ milijonai?!…

“Kai

atėjau dirbti į AB “Jonavos grūdai” 1999 metais, iš bendrovės buvo

iššvaistyta 16 milijonų litų. Vien tik mokesčių buvo nesumokėta 4

milijonai litų”, – Vladislovo Vatėno veide pasirodo tokia ironiška,

ironiška šypsena: štai kaip buvo valdoma valstybė.

Tačiau,

pasikeitus valdžiai, t.y. konservatorius pakeitus socialdemokratams,

požiūris į valstybinių įmonių valdymą nelabai ir pasikeitė.

Nauja sukčiavimo schema

Jei

valdant konservatoriams buvo įprasta plauti pinigus per „ofšorkes“, tai

į valdžią atėjus socialdemokratams įmonėje prasidėjo niekam

nereikalingos “rekonstrukcijos”. Bet apie tai – kiek vėliau. Nes 2000

metais tie patys aferistai pamanė, kad 1998 metais darytas aferas su

grūdais (grūdais pakraunami, išvežami, bet už juos bendrovei

neatsiskaitoma) būtų galima pakartoti, tik, atėjus dirbti „naujam

veidui“, t.y. V.Vatėnui, grūdų pirkimo schemą šiek tiek pakoregavo.

Atėjęs

asmuo su vogtu pasu ir padirbta nuotrauka V.Vatėnui į kišenę įkišo 3

tūkst. JAV dolerių ir pareiškė perkąs 1000 tonų kviečių. Ir atstovavo

jis, be abejonės, „ofšorinei“ kompanijai. Aferistai pareiškė apmokėsią

iš anksto už vagonų užsakymą, savaitės prastovą ir grūdų iškrovimą, jei

dėl kažkokių nenumatytų aplinkybių jiems tektų šito sandėrio

atsisakyti.

„Aš iš karto supratau, kad čia apgaulė“, – „Karštam komentarui“ sakė V.Vatėnas.

Pasirodo,

vyrukai buvo sugalvoję puikią aferą: jie sumoka įmonei už grūdų

pakrovimą, savaitės prastovą ir iškrovimą, nes iš tiesų jie tų grūdų nė

nemanė pirkti.

„Jie buvo suradę tam pačiam

kiekiui grūdų net tris pirkėjus, kuriems pasiūlė kur kas mažesnę, nei

gamyklos kainą“, – naują sukčiavimo schemą atskleidė V.Vatėnas, kuriam

įtarimų sukėlė tai, kad pirkėjai norėjo grūdus iš įmonės pirkti po 120

JAV dolerių už toną, o parduoti po … 85 JAV dolerių už toną.

„Kas

gi taip daro? Tai koks čia biznis? Nėra klausimų, kad čia afera“, –

nusprendė V.Vatėnas ir grūdus minėtiems aferistams parduoti atsisakė.

„Įsivaizduokite,

mes pakrauname tūkstantį tonų kviečių. Jie paskambina į tris skirtingas

įmones ir sako: kviečiai jau pakrauti, perveskite pinigus į mūsų

nurodytą įmonės (ofšorinės) sąskaitą. Grūdų pirkėjai pasiskambina mums

į gamyklą ir čia jiems patvirtina, kad taip, grūdai jau pakrauti.

Tuomet jie perveda pinigus aferistams į jų nurodytą ofšorinės firmos

sąskaitą, mes, nesulaukę pinigų už produkciją, grūdus išsikrauname, o

tie sukčiai uždirba pusę milijono“, – dar vieną sukčiavimo schemą

atskleidė V.Vatėnas.

Tačiau norint šitokiu

nešvariu būdu užsidirbti pinigų, reikia dirbti išvien su AB „Jonavos

grūdai“ vadovybe. Deje, V.Vatėnas tokiai aferai „nepasirašė“. Jis

iškvietė pareigūnus ir sukčiai buvo sulaikyti. Tik teismas į kišenę

V.Vatėnui įkištus 3 tūkst. JAV dolerių traktavo ne kaip aferistų kyšį,

bet kaip „išankstinį apmokėjimą už grūdų pakrovimą“. Nors Lietuvoje

draudžiama atsiskaityti užsienio valiuta, o įmonėse – ypač valstybinėse

– visi gryni pinigai yra įnešami į įmonės kasą, o ne įkišami įmonės

vadovui vokelyje į kišenę. Taigi aferistai buvo nuteisti tik dėl

antspaudo suklastojimo…

Beje, ponas

Vatėnai, kas tie gudručiai? Gal reikėtų įvardinti visuomenei šituos

piliečius, kad ir kiti grūdų pardavėjai būtų budresni?

„Ofšorinės

firmos direktoriaus vaidmenį suvaidino pilietis, prieš dvi savaites

išėjęs iš kalėjimo, su vogtu pasu ir priklijuota nuotrauka. O derybas

su manimi vedė ir tris tūkstančius dolerių į kišenę man įdėjo p.

Burneika – tas pats pilietis, kuris 1998 metais iš mūsų elevatoriaus

išvežė keturis tūkstančius tonų kviečių, už kuriuos taip ir nebuvo

atsiskaityta“, – atskleidė pagrindinius veikiamuosius asmenis

V.Vatėnas.

Buvęs AB „Jonavos grūdai“

komercijos direktorius įsitikinęs – būtų veikęs jis su šitais vyrukais

ir įmonės bei Žemės ūkio ministerijos tam tikrais atstovais išvien, tai

ir šiandien tebedirbtų įmonės komercijos direktoriumi. O dabar…

Sąžiningi – nereikalingi

Iki

2004 metų AB “Jonavos grūdai” komercijos direktoriui V.Vatėnui pavyko

išvesti įmonę iš minuso, kuris buvo atsiradęs dėl aferų, parduodant

grūdus sukčiams, ir 2004 metais bendrovė po ilgos pertraukos pagaliau

gavo 2 mln. litų pelną, iš kurio net 1 mln. 370 154 Lt buvo skirti

abejotinoms skoloms padengti.

Jei taip

„puikiai“ būtų dirbusi privati įmonė, tai šitaip dirbančios įmonės

vadovas – šiuo atveju F.Konošenko – jau seniai būtų iš bendrovės

išspirtas. Tuo tarpu valstybinėje įmonėje toks vadovavimas –

privalumas.

„Kai buvo parduotas pirmas

sąstatas – du tūkstančiai tonų grūdų „Inter Business“ (atstovas Olegas

Lozoraitis – KK), pagal sutartį, negavus pinigų už grūdus, krovinys

turėjo būti stabdomas. Tuo tarpu krovinys ne tik kad nebuvo

sustabdytas, bet dar buvo išsiųstas ir antras dviejų tūkstančių tonų

sąstatas. Ir vėl be apmokėjimo. O grūdai elevatoriuje atkraunami tik

išleidus potvarkį. Ir šitą potvarkį pasirašė generalinis direktorius

F.Konošenko“, – AB „Jonavos grūdų“ kuluarus atskleidė V.Vatėnas.

Kadangi

tie patys sukčiai V.Vatėnui buvo įkišę į kišenę 3 tūkst. JAV dolerių

(„3 JAV dol. už vieną toną, t.y. 3 tūkst. JAV dol. už tūkstantį tonų“,

– paaiškino buvęs komercijos direktorius), o čia pagal generalinio

direktoriaus potvarkį „už ačiū“ buvo atkrauta 4 tūkst. tonų…

Ne,

12 tūkst. JAV dolerių generaliniam direktoriui F.Konošenko tikrai

niekas į kišenę neįkišo. Ir iš bendrovės tų aferistų „nuneštų“ 1,6 mln.

litų generalinis direktorius irgi jokios savo dalies negalėjo negauti

ir negavo… Tiesiog neatsiskaitė vyrukai, įmonė „nurašė“ „nuneštus“

milijonus kaip abejotinas skolas ir tiek…

AB

„Jonavos grūdai“ taip pat visiškai nepiktybiškai, matydami, kad UAB

„Vevelija“ vengia atsiskaityti už ruginius miltus ir pinigų iš

bendrovės reikia ieškoti per teismus ir antstolius, vis tiek pardavė

bendrovei miltų už 48 947 Lt. Teismas, aišku, priteisė UAB „Vevelija“

48 947 Lt skolą` ir 2 545 Lt delspinigių AB „Jonavos grūdai“ naudai,

tačiau šitų pinigų įmonė taip ir neatgavo – UAB „Vevelija“ ėmė ir

subankrutavo.

„Taigi, ten dirbdamas, aš

nuolat turėjau su įmonės vadovybe kovoti dėl tokių dalykų“, – „Karštam

komentarui“ sakė V.Vatėnas. Štai, pvz., kad ir TOO „Kadat“ – net trejus

metus suko 1,2 milijonų litų…

Tačiau

paskutinis komercijos direktoriaus V.Vatėno kantrybės lašas trūko 2005

metų birželį, kuomet, likus iki grūdų priėmimo vos keliems mėnesiams,

buvo pradėti grūdų priėmimo mazgo rekonstrukcijos darbai. „Taip buvo

sužlugdytas grūdų priėmimas“, – neūkišką valstybinės įmonės „Jonavos

grūdai“ vadovų darbą atskleidė V.Vatėnas.

Kaip dirba „Jonavos grūdų“ vadovybė

Taigi,

grūdų priėmimas „Jonavos grūduose“ prasideda rugpjūtį, o įmonės

vadovybė nusprendžia birželį pradėti grūdų priėmimo mazgo

rekonstrukciją. „Be leidimo, be projekto“, – sako V.Vatėnas. Nes per

griovimus ir statybas galima gražaus pinigėlio užsidirbti.

„Skubos

naudą velnias gaudo“, – sako liaudies išmintis, todėl bendrovė grūdus

pradeda priiminėti pavėluotai. Ant vienos duobės – rugpjūčio 16 d., ant

kitos – rugpjūčio 22 d. Ir tai su sąlyga, jei nelis lietus.

Pradėjusios

grūdų priėmimo mazgo ardymo darbus, įmonės protingosios galvos

nusprendė, kad dar reikia padaryti ir grūdų valymo rekonstrukciją.

Paprastai kalbant, kad grūdai ne tik keliautų elevatoriumi, bet tuo

pačiu, kad dar būtų ir išvalomi.

Taigi, tarė ir padarė.

„Tačiau

po grūdų valymo rekonstrukcijos nė viena tona grūdų taip ir nebuvo

išvalyta. Nes 80 proc. grūdų, užuot nueidavę į aruodą, nueidavo į

šiukšles. O šiukšlės turi eiti į šiukšles, o grūdai – į aruodą. Štai

jums ir kompetencija“, – liūdnai palinguoja galva V.Vatėnas.

O

aš kažkodėl imu ir šioje vietoje prisimenu mūsų kaimyninės valstybės

vadovą. Na, tą paskutinį Europos diktatorių Aleksandrą Lukašenką.

Aišku, rizikuoju vėl būti apšaukta kokia nors Baltarusijos agente ir

panašiai, bet… Va, padirbtų štai šitaip „Jonavos grūdų“ generalinis

direktorius F.Konošenko ten, Baltarusijoje, tai jau kitą dieną

mėgautųsi Baltarusijos kalėjimo grotomis už padarytą žalą valstybei. O

čia…

„Neūkiškumas. Visiškai neūkiškas

požiūris į darbą valstybės sektoriuje. Ir niekas už tai neatsako“, –

sako Vladislovas Vatėnas ir toliau beria pavyzdžius.

Štai

Kėdainiuose yra priimama 60 tūkstančių tonų grūdų, o ten yra 5 grūdų

priėmimo duobės. Tuo tarpu „Jonavos grūduose“ priimama 115 tūkstančių

tonų grūdų, tačiau ten yra tik 2 grūdų priėmimo duobės. Kur logika?

Kur pažvelgsi – neūkiškumas

„Po

grūdų, atseit valymo, rekonstrukcijos grūdai į aruodą lekia 10 metrų

aukščiau. Jie vis tiek nėra valomi, o energijos papildomai reikia kur

kas daugiau“, – apie „protingų“ sprendimų pasekmes pasakoja V.Vatėnas.

Dar

vienas „Jonavos grūdų“ punktas yra Ukmergėje. Ten į rekonstrukciją

sukišta irgi ne vienas milijonas litų. Ir tai, V.Vatėno nuomone, yra

absoliuti afera.

„Ukmergės punktas talpino

iki 6 tūkstančių tonų grūdų, ir metai iš metų šis punktas dirbo

gaudamas vos minimalų pelną – kadangi ten nėra geležinkelio atšakos.

Punktas – miesto centre. Investavus beveik septynis milijonus litų ir

padidinus jo talpas iki 10 tūkstančių tonų, padidėjo ir jo

eksploatacijos kaštai, ir ši investicija atsipirks tik per 50 metų“, –

apie neūkiškai naudojamas lėšas pasakojo V.Vatėnas.

„Jonavos

miltų malūnas, kruopų gamyba, kombinuotų pašarų gamyba – užkonservuoti,

o džiovykla DSP-50 (kuri prastovėjo 10 metų, o dirbo tik kelias

savaites (sudegė grūdai), – išardyta ir kažkur iškeliavo. Tai

pavyzdžiai, kur buvo iššvaistytos lėšos, nedavusios bendrovei jokios

naudos“, – sako buvęs komercijos direktorius ir atsidūsta.

Aukščiausiasis Teismas neteisėtą jo atleidimą pripažino teisėtu.

„Nieko

nuostabaus“, – pasakau V.Vatėnui ir pažvelgiu į Žemės ūkio ministerijos

vidaus audito išvadas. Jose Vidaus audito departamento direktoriaus

pavaduotojas Valdas Montvydas ir audito skyriaus vedėjas Juozas Badaras

taip pat rašo, kad „Jonavos grūduose“ viskas yra gerai. Na, „nurašytas“

vienas kitas milijonas į nuostolius, ir ką?…

Beje,

vienas dalykas tai tikrai yra „ne ką“: „Jonavos grūdai“ turi tiesiog

unikalius požeminius sandėlius, kuriuose būdavo sandėliuojamas maistas,

tačiau jau kuris laikas sandėliai – tušti.

„Kaip

jūs galvojate, kodėl niekas nesidomi, kas čia atsitiko, kad staiga

sandėliai pasidarė netinkami maisto produktų saugojimui?“ – retoriškai

paklausia V.Vatėnas. Aš, aišku, tik gūžteliu pečiais…

„Todėl,

kad ten buvo sandėliuojama 4 tūkstančiai tonų salietros. Ir šitie

požeminiai sandėliai dabar taip dvokia, kad neaišku kiek dar metų ten

nebus galima jokių maisto produktų sandėliuoti. Be to, tokio didelio

kiekio salietros sandėliavimas požeminiuose sandėliuose kėlė grėsmę

Jonavos miestui, kadangi salietra yra sprogstamoji medžiaga“, – sako

buvęs įmonės komercijos direktorius.

Atsimenate

tuos devynaukščių sprogimus Rusijoje? Taip, taip – po maišą salietros į

namo rūsį ir – bumpt! O čia… 4 tūkstančiai tonų salietros po Jonavos

miestu?… Įsivaizduojate, kokios pasekmės galėjo būti?

V.Vatėnas

giliai atsidūsta. O aš kažkodėl vėl pagalvoju apie tą patį diktatorių

iš kaimyninės valstybės. Va, ten pabandytų kas nors štai šitaip

valstybinėje įmonėje pavadovauti! O jeigu dar už valstybės pinigus ir į

kokią Kroatiją nuvažiuoti…

„2005 metų

gegužės mėnesį „Jonavos grūdų“ darbuotojai važiavo į ekskursiją, kuri

buvo 100 proc. apmokėta. Su darbuotojais kartu važiavo ir Žemės ūkio

ministerijos darbuotojai – stebėtojai Z.Gavinavičius su žmona ir

A.Domanskis su sūnumi“, – sako V.Vatėnas, kuris dėl šio fakto buvo

kreipęsis į FNTT.

Ir ką? Tyrimo metu buvo

nustatyta, kad 47 ekskursantai gavo pajamų 51 636 Lt, tačiau bendrovė

nepriskaitė ir nedeklaravo nuo šių pajamų gyventojų pajamų mokesčio 17

039 Lt bei įmokų socialinio draudimo fondui 17 356 Lt dydžio. Visa suma

51 636 Lt įrašyta į sąnaudas, kurios, apskaičiuojant 2005 metų pelno

mokestį, priskirtos neleidžiamiems atskaitymams.

Ir viskas…

Ir štai tokia dar viena visiškai nelinksma istorija iš „operos“, kaip ir kas tokie valdo mūsų valstybę.

Tačiau tai, kaip sakoma, – tik „pumpuriukai“…

Dar ne galas, dar ne pabaiga

Žemės

ūkio ministerijoje vienas valdininkas prasitarė, jog AB „Jonavos

grūdai“ – tai objektas, dėl kurio privatizavimo ir išsiskyrė Valstiečių

liaudininkų sąjungos pirmininkės Kazimieros Prunskienės ir buvusio jos

pavaduotojo Ramūno Karbauskio keliai.

„Kazimierai

Prunskienei tapus žemės ūkio ministre, prasidėjo didžiulis spaudimas,

kad AB „Jonavos grūdai“ būtų privatizuota. Ministrei nesutikus, Ramūnas

Karbauskis išėjo iš partijos, o dabar nori sugrįžti ją iš partijos

pirmininko posto išversti“, – KK sakė nenorėjęs būti įvardintas aukštas

pareigas ŽŪM einantis valdininkas.

Mat,

pasak jo, Ramūnas Karbauskis esą jau turįs įsigijęs „Jonavos grūdų“

akcijų. Todėl iki pilnos laimės trūksta labai nedaug – paimti įmonę į

savo rankas.

Tuo tarpu visame šitame

Kazimieros Prunskienės pastarųjų dienų paaštrėjusiame puolime iš Ramūno

Karbauskio pusės galima įžvelgti ir kelias povandenines politines

sroves.

Karšta versija: R.Karbauskis – Naujosios sąjungos Trojos arklys?

Artūro

Paulausko vadovaujamai Naujajai sąjungai per Seimo rinkimus patyrus

triuškinantį pralaimėjimą bei supratus, kad partijai vienai nepavyks

ateityje į valdžią daugiau patekti, imta ieškoti partijų, su kuriomis,

sudarius bendrą bloką ar net susijungus, būtų galima tiek Europos

Parlamento, tiek Prezidento rinkimams ruoštis.

Turbūt

daugelis jūsų prisimena žiniasklaidos pranešimą apie tai, kad Seimo

rinkimų naktį, spalio 12 d., Naujosios sąjungos atstovas Antanas

Valionis apsilankė pas Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskich.

„Apie ką gali kalbėtis socialliberalai su darbiečiais, jei

socialliberalai neperžengė 5 proc. rinkimų barjero ir į Seimą nepateko?

Taigi, apie koalicijas naujame Seime nekalbėjo tikrai“, – svarstė

dažnas A.Valionio naktinio vizito pas V.Uspaskichą tikslą.

Tuo

tarpu KK šaltinių iš NS duomenimis, socialliberalų tarpe yra siekiančių

sujungti Naująją sąjungą su Darbo partija ir, išprašius Viktorą

Uspaskichą iš politikos (mainais už baudžiamųjų bylų baigtį teisme ir

tolesnę ramybę), jungtinės Darbo partijos lyderio poste matyti Artūrą

Paulauską. Iš šito posto jis ir startuotų į Lietuvos Respublikos

prezidentus.

Tačiau Viktoras Uspaskichas,

sako, nelabai tokiems planams pritaria – vis tik pusantrų metų, ne savo

valia praleistų toli nuo Lietuvos…Todėl dar vienas Artūro Paulausko

išsigelbėjimas, pasak šaltinių, būtų susikooperavimas su Valstiečių

liaudininkų sąjunga.

Tačiau – šitos

partijos pirmininkė K.Prunskienė – stipri asmenybė, ji partijos

pirmininko posto jokiam Artūrui Paulauskui neužleis, o ir pati turi

ambicijų tapti Prezidente. Todėl, be jokios abejonės, K.Prunskienės

vietoje socialliberalams dabar labai naudinga būtų matyti Ramūną

Karbauskį. Jis gautų savo „Jonavos grūdus“ ir į verslą išeitų, o

Artūras Paulauskas jungtinei partijai vadovautų ir Ramūno Karbauskio

ūkininkų paramą per Prezidento rinkimus dar gautų…

Taigi

prisiminus dar tai, kad: nuo 2000-2004 metais žemės ūkio ministro

postas priklausė Naujajai sąjungai; turint omenyje tai, kad „Jonavos

grūdams“ V.Vatėno byloje dėl neteisėto atleidimo atstovavo advokatas

Mindaugas Kukaitis (žinomas kaip Naujosios sąjungos

pavaduotojo A.Sadecko advokatas socialliberalo bylose prieš „Karštą

komentarą“ ir „Laisvą laikraštį“); ir turint omenyje tai, kad Kazimiera

Prunskienė atsisakė būti „nustipusios katės“ nešėja per Seimo rinkimus

(atsisakė sudaryti koaliciją su Naująja sąjunga), visiškai tikėtina

politikos kuluaruose sklandanti versija, kad Ramūnas Karbauskis – tai

Naujosios sąjungos Trojos arklys. Tam, kad Artūrą Paulauską į politiką

sugrąžinti ir į Prezidentus ištempti.

Bet ar jiems šis scenarijus pavyks?

"Karštas komentaras"

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą