Seimo opozicija prašo L. Linkevičiaus pasiaiškinti dėl neveiklumo ir įdiplomatinimo pagal partinę priklausomybę

4
13
- Reklama -
Seimo opozicija L.Linkevičiaus prašo pasiaiškinti dėl neveiklumo. KK nuotr.
Seimo opozicija L.Linkevičiaus prašo pasiaiškinti dėl neveiklumo. KK nuotr.

Seimo opozicijos atstovai kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių prašydami artimiausiame Seimo posėdyje atsakyti į klausimus dėl Astravo atominės elektrinės (AE) statybų Baltarusijoje, Lietuvos ir Lenkijos santykių bei asmenų, kaip manoma, įdiplomatinimo pagal partinę priklausomybę.
Užsienio reikalų ministro klausiama, ar tikrai imtasi visų įmanomų veiksmų, kad Astravo AE statyba būtų sustabdyta? Teiraujamasi, ar ministras pasiruošęs prisiimti politinę atsakomybę, jei vasarą bus palaimintos tolimesnės elektrinės statybos, kadangi iki šiol nebuvo imtasi koordinuoti veikimo tarp atsakingų institucijų šiuo Lietuvai ypač svarbiu ir pavojingu klausimu.
„Vienas iš svarbiausių motyvų pateikti ministrui šiuos klausimus buvo jo nesuinteresuotumas spręsti egzistencinį Astravo atominės jėgainės statybų stabdymo klausimą. Ministras Briuselyje pagarsėjęs, kaip santykių su Lukašenkos režimu atšildymo iniciatorius, todėl politiniu lygiu Vakarų sostinėse kelti šį nacionalinės svarbos klausimą ministrui L. Linkevičiui yra nenaudinga, nes tai gali supykdyti jo draugą Lukašenką. Vietoj Astravo AE statybos stabdymo tarptautiniu lygiu, ministras apsiriboja tik švelniais reikalavimais dėl saugumo, tuo iš tiesų tenkindamas Lukašenkos ir Kremliaus interesus, o kita ranka ilgam stabdo Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarais. Ministro neveiklumas šiose srityje jau seniai peržengė padorumo ribas – jeigu dėl Kremliaus spaudimo šią vasarą tarptautinė bendruomenė pripažins Astravo AE saugia, manau, kad ministras privalėtų mažų mažiausiai atsistatydinti. Pajutęs nebaudžiamumą, L. Linkevičius Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo tvarkytis, kaip liūdnai pagarsėjusiuose „Lietuvos Geležinkeliuose“ ar jam gerai pažįstamame komjaunime – tiek ministerijos viduje, tiek skiriant į diplomatines atstovybes už Atlanto pradeda dominuoti politiniai paskyrimai, o tikri profesionalai pradeda trauktis iš ministerijos“, – situaciją komentavo vienas iš kreipimosi autorių Ž. Pavilionis.
Ministro L. Linkevičiaus prašoma atsakyti, kokių iniciatyvų praėjusioje kadencijoje buvo imtasi, siekiant pagerinti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Domimasi, ar nomenklatūrinė ministro praeitis nesutrukdys plėtoti glaudžių santykių su kaimyninės šalies vadovais, kurie pasižymi tvirtomis antikomunistinėmis ir patriotinėmis vertybėmis?
Opozicijai daug neaiškumų, kodėl darbui Čikagoje, į atsakingas Generalinio konsulo pareigas paskirtas darbietis Mantvydas Bekešius, jei jo kompetencija ne kartą abejojo pats ministras? Teiraujamasi, kokiu pagrindu buvęs L. Linkevičiaus padėjėjas socialdemokratas Donatas Augulis paskirtas dirbti Baltarusijoje, jei neturi jokios diplomatinio darbo patirties? Ar tokiais abejotinais sprendimais nekeliama rizika saugumui, nacionalinių interesų atstovavimui, ypač žinant, jog tokiu būdu įdarbinta dar dešimt asmenų.
„Didelių abejonių sukėlė gausus politinio pasitikėjimo pareigūnų, prieš tai priimtų pagal partinę liniją, įdarbinimas diplomatinėje tarnyboje, skaičius. Pirmiausia, jau vien šis faktas iš principo demotyvuoja diplomatinę tarnybą. Tačiau dar svarbiau, kad kai kuriais atvejais jie buvo paskirti eiti ir labai aukštas pareigas. Todėl siekdami išsiaiškinti, ar visi asmenys atitiko tokiam darbui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, paprašėme pateikti tai pagrindžiančius dokumentus“, – teigė Audronius Ažubalis, taip pat inicijavęs kreipimąsi užsienio reikalų ministrui.
Į užsienio reikalų ministrą kreipėsi Seimo opozicijos atstovai: Gabrielius Landsbergis, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Aušrinė Armonaitė, Vytautas Kernagis, Paulius Saudargas, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė, Arvydas Anušauskas.

Dėl klausimų LR Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 straipsnio „Vyriausybės narių atsakymai į klausimus Seimo pasėdyje“ nuostatomis, pateikiame klausimus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui ir laukiame jo atsakymų artimiausiame Seimo posėdyje:
1. Praėjusios užsienio reikalų ministro kadencijos pradžioje, niekieno neįgaliotas ir net nebūdamas Seimo nariu, esate skambiai atsiprašęs Lenkijos už neva Lietuvos parlamentarų padarytas klaidas, tuo tarpu šiandien, po ketverių metų, vėl kalbate apie poreikį gerinti santykius su Lenkija. Ar galite išvardyti konkrečias iniciatyvas, kurių asmeniškai ėmėtės užsienio ir vidaus politikoje 2012-2016 m. kadencijoje ir kurios iš esmės pagerino santykius su Lenkija? Ar jūsų nomenklatūrinė praeitis leis plėtoti tarpusavio pasitikėjimu ir vertybėmis grįstus santykius su dabartine Lenkijos valdžia, kuri pasižymi tvirtomis anti-komunistinėmis ir patriotinėmis vertybėmis?
2. Sankcijų politikos Baltarusijos klausimu tarptautinėje erdvėje Lietuva jūsų asmenyje buvo viena iš santykių su Minsku „atšildymo“ iniciatorių, kai tuo metu tarptautiniai ekspertai, taip pat ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo 2016 m. balandžio raportas, atkreipia dėmesį, kad padėtis Baltarusijoje negerėja, o demokratinė opozicija šalyje jaučiasi atskirta ir ignoruojama. Ar jūs pritariate Baltarusijos demokratinės opozicijos padėties menkinimui ir esamo režimo stiprinimui?
3. Ar jaučiatės padaręs viską, kad būtų sustabdyta Astravo AE statybą? Ar laikysitės nuostatos, kad tarptautiniu lygiu keliant Astrave statomos atominės elektrinės (AE) branduolinės saugos principų pažeidimų klausimą reikia remtis tarptautiniais branduolinę saugą apibrėžiančias dokumentais ir neapsiriboti tik fiksavimu statybinių incidentų, kurių pasekmės gali būti lengvai pašalinamos?
4. Vykdydamas tokią Užsienio reikalų ministerijos (URM) personalo politiką, kuri susilpnino URM Ekonominio saugumo politikos departamentą, atsakingą ir už energetiką, bei nesiimdamas koordinuoti tarpinstitucinio veikimo Astravo AE klausimu, prisidėjote prie pasyvaus Lietuvos vaidmens dėl Astravo AE statybų stabdymo. Ar esate pasiruošęs prisiimti asmeninį politinę atsakomybę, jeigu šią vasarą Minske vyksiančiame „Espoo“ konvencijos tarybos susitikime bus priimtos Lietuvai nepalankios išvados, palaiminančios tolesnes Astravo AE statybas?
5. Pirmajame 2016-2020 m. kadencijos Seimo posėdyje vienbalsiai priimtoje rezoliucijoje „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės“ pabrėžiama transatlantinių santykių svarba Lietuvai. Akivaizdu, šių santykių nepavyks sėkmingai kurti be diplomatinio atstovavimo JAV kokybinio stiprinimo. Ar turite personalo atrankos bei diplomatinio atstovimo JAV stiprinimo strategiją, apimančią ir galimų naujų specialiųjų atašė paskyrimus? Jei turite, prašome ją pateikti.
6. Kaip paaiškintumėte praėjusią kadenciją viceministru dirbusio Darbo partijos deleguoto Mantvydo Bekešiaus, kurio kompetencija pats ne kartą viešai abejojote, paskyrimą darbui į Čikagą Generalinio konsulo pareigoms? Atsižvelgiant į galimus pasikeitimus JAV užsienio politikoje, Lietuva privalo užtikrinti aukščiausio lygio diplomatinį atstovavimą JAV. Diplomatai, kurie skiriami į pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse JAV, privalo atitikti aukščiausius kompetencijos, diplomatinio darbo patirties ir reputacijos reikalavimus, dėl to abejotini ir tik politiškai motyvuoti paskyrimai prieštarauja Lietuvos nacionalinių interesų atstovavimui JAV.
7. Kokiu pagrindu išimties tvarka paskyrėte savo buvusį politinį patarėją socialdemokratą Donatą Augulį, neturintį jokios diplomatinio darbo patirties, į aukštas diplomatines pareigas vienoje sudėtingiausių diplomatinės veiklos vietų – Lietuvos Respublikos atstovybėje Baltarusijoje? Ar nemanote, kad šiuo paskyrimu padidinote riziką tiek šalies nacionaliniam saugumui, tiek pačiam politiškai motyvuotu sprendimu paskirtam asmeniui?
8. Kaip teigiama spaudoje pasirodžiusiame jūsų interviu, be šių, per visą XVI Vyriausybės darbo laikotarpį į nuolatinę diplomatinę tarnybą įdarbinote dar dešimt žmonių, su kuriais prieš tai buvo sudarytos laikinosios darbo sutartys. Bendrai sutariama, kad „įdiplomatinimas“ yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik aukščiausius kvalifikacinius standartus atitinkantiems tarnautojams. Prašome pateikti visų tokius paskyrimus gavusių pareigūnų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (gyvenimo aprašymus) ir atestacinės komisijos protokolus.
9. Taip pat prašome atsakyti, ar Darius Skusevičius, kuris nuo 2007m. iki 2009 m. dirbęs Jaunimo reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kurio vadovauta įmonė „Savivaldos plėtros institutas“ yra laimėjusi šios institucijos skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, yra tinkamas eiti užsienio reikalų viceministro pareigas? Ar Jūs domėjotės, ar viceministras D. Skusevičius buvo teisėtai įdarbintas Jaunimo reikalų departamento specialistu? Ar tuo metu jis turėjo aukštąjį išsilavinimą, reikalingą dirbant Jaunimo reikalų departamente? Ar prieš skirdamas jį savo patarėju, o dabar netgi viceministru esate domėjęsis jo darbu Jaunimo reikalų departamente ir susipažinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktu Jaunimo reikalų departamento veiklos auditu? Jei paaiškėtų, kad buvo nustatyti pažeidimai organizuojant įstaigos viešuosius konkursus, kuriuose finansavimą laimėdavo su minėtu asmeniu susijusi viešoji įstaiga, ar nemanote, kad toks asmuo diskredituotų diplomatinę tarnybą?
10. Valstybės tarnautojai URM Atestacinės komisijos vadovei Jūratei Raguckienei buvo suteiktas vienas iš aukščiausių diplomatinių rangų vos po kelių savaičių diplomatinio darbo Romoje, kai toks rangas karjeros diplomatams paprastai yra pasiekiamas po keliolikos metų nuoseklaus ir sėkmingo darbo. Ar nemanote, kad tokio rango suteikimas išimties tvarka URM Atestacijos komisijos pirmininkei, turinčiai priimti kuo objektyvesnius ir teisingesnius sprendimus dėl kitų diplomatų karjeros, yra ne tik morališkai nepriimtinas, bet ir demonstruoja akivaizdų viešų ir privačių interesų susikirtimą. Ar nemanote, kad prieš priimdamas sprendimą turėjote konsultuotis su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK)?
11. Kiek kartų per 2012-2016 metų kadenciją naudojotės tarnybiniu transportu savo asmeninėms reikmėms? Kiek kartų per kadenciją naudojotės Lietuvos atstovybės Europos Sąjungoje tarnybiniu transportu lankydamas savo dukrą Leveno mieste? Kiek iš šių kelionių esate apmokėjęs ir kiek tai kainavo? Prašome pateikti mokėjimus patvirtinančius dokumentus.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą