Tiesioginiai mero rinkimai – minusų daug, bet paskaičiuokime ir pliusus

8
6
- Reklama -

V.Baltraitienė. KK nuotr.

Įteisinti tiesioginius mero rinkimus, taip skatinant didesnį rinkėjų pasitikėjimą, asmeninę mero atsakomybę, skaidresnę ir stabilesnę valdžią, buvo siekiama jau ne pirmą dešimtmetį. Juolab, kad ir apklausos tvirtai liudijo, jog tiesioginių mero rinkimų nori daugiau kaip 80 procentų šalies gyventojų.

Šiemet Seimas pagaliau priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus, kuriais nutarta įvirtinti tiesioginius mero rinkimus. Nesiginčiju – tai didelis ir svarbus žingsnis, tačiau laikausi nuostatos, jog pirmiausia Seimas turėjo svarstyti ankstesnį Konstitucijos pataisų reikalaujantį projektą, kuriuo tiesioginiai mero rinkimai būtų įteisinti, įtvirtinus mero kaip vykdomosios valdžios institutą. Tokį projektą esu įregistravusi, jam pritarė didžioji dalis praėjusios kadencijos Seimo narių, tačiau tolesnis šio įstatymo svarstymas blokuojamas. Už tai aš ,,dėkinga“ Prezidentei ir socialdemokratams.

Meras turi būti atsakingas

Manau, kad tiesiogiai renkamas meras turi būti stiprus ir gauti svarbių įgaliojimų, už kuriuos taikoma ir didesnė jo asmeninė atsakomybė – tai įstatymais jau yra įtvirtinta daugelyje Europos valstybių. Deja, tai padaryti galima tik po Konstitucijos pataisų. Bet tam kol kas nepakanka politinės valios.

Šis gerokai nuosaikesnis projektas yra seniai duoto pažado rinkėjams įgyvendinimas ir pateikiamas kaip esminių problemų sprendimas. Bet, mano nuomone, šis sprendimas yra daugiau imitacinis, nes realių pokyčių atstovaujant gyventojus daug nebus – meras negaus nei daugiau funkcijų, nei atsakomybės: kaip ir buvo, meras lieka tarybos pirmininkas, galioja ta pati kolektyvinė atsakomybė už priimtus sprendimus, administracijos direktoriaus funkcijos taip pat lieka nepakitusios. Meras privalės pasirašyti ir vykdyti tokius sprendimus, kokius priims taryba.

Vis dėlto, esu linkusi visur ir visada ieškoti pliusų. O jų turi ir šie įstatymų pakeitimai.

Kandidatais į merus galės būti tos savivaldybės gyventojas, kurį iškels politinė partija, visuomeninis komitetas arba pilietis išsikelia pats. Ši naujovė pasitarnaus, sustiprinant tiesioginę demokratiją valstybėje, o didžiausias žmonių išrinkto mero pliusas tas, kad pasibaigs politiniai žaidimai savivaldybių tarybose – meras bus tas, kurį pasirinks patys rinkėjai. Nebebus tokių atvejų, kai politinė partija gauna labai menką rinkėjų pasitikėjimą, turi du ar tik vieną mandatą, bet politinio susitarimo, o neretai ir šantažo būdu gauna mero postą. Na, o visos kadencijos metu formuojasi naujos daugumos, kurios lengvai pakeičia merą.

Dabar šito nebeliks, merą atstatydinti bus sudėtinga, nepakaks vien politinio noro, reikės ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo sprendimo. Į jį galės kreiptis savivaldybės tarybos nariai, tačiau pastarieji privalės teismui pateikti rimtus motyvus ir įrodymus, jog meras netinkamai eina savo pareigas.

Naujovė ir, manau, labai teigiama, kad merui pateikus administracijos direktoriaus kandidatūrą, taryba negalės iki begalybės netvirtinti pateikto kandidato. Meras paskirs laikinai einantį ir toliau derins šį klausimą su taryba. Nelieka baimės, kad taryba neleis suformuoti vykdomosios valdžios merui ir savivaldybė taps neveiksni.

Taigi, dar vienas pliusas – meras, skirdamas ir vadovaudamas administracijos direktoriui bei spręsdamas kitus su vietos bendruomenės interesais susijusius klausimus, taps mažiau priklausomas nuo įvairiausių politinių manipuliacijų ir interesų grupių. Didelį vaidmenį vaidins mero, kaip bendruomenės nario, autoritetas ir sugebėjimas rasti kompromisus.

Liko dar nemažai darbo

Darbiečių pastangomis įvirtinta dar viena naujovė, neleisianti paveikti rinkėjų ir daryti jiems įtakos – rinkimų stebėtojais nebegalės būti seniūnai ir jų pavaduotojai. Seniūnai, būdami skirtingų vietovių „vadovai“, gerai pažįsta vietos gyventojus ir neretai mėgsta „palenkti“ rinkėjus į jiems naudingą politinę pusę, o būdami rinkimų vietoje, daro tam tikrą spaudimą. Tai itin aktualu mažesniuose miesteliuose.

Be to, darbiečių iniciatyva numatyta griežtesnė savivaldybės tarybos narių sąrašo sudarymo tvarka. Asmenys, kurių pareigos, sudarant sąrašą jau yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis (pvz., savivaldybės darbuotojai, seniūnai ir kt.), negali būti įtraukiami į sąrašą, nebent už kiekvieną jų bus sumokamas dviejų VDMU (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – maždaug 4500 litų) dydžio mokestis. Šis mokestis grąžinamas nebus, todėl tikimasi, jog toks reguliavimas, prieš kandidatuojant į tarybos narius, privers asmenį apsispręsti, kokias pareigas jis nori užimti.

Taigi, nors įstatymo pataisomis žengtas svarbus žingsnis, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad meras įgytų daugiau ir svarbesnių funkcijų, būtų užtikrinta jo asmeninė atsakomybė už kompetencijos įgyvendinimą ir priimamus sprendimus. Pagrindiniai tiesioginių mero rinkimų tikslai – sumažinti korupciją, padidinti žmonių pasitikėjimą valdžia ir užtikrinti, kad išrinktas meras galės vykdyti rinkėjams duotus pažadus, o šie bus pilietiškesni ir aktyviau dalyvaus savo krašto ir visos valstybės valdyme. Tačiau šiems tikslams pasiekti reikia dar nemažai darbo ir svarbiausia – politinės valios.

Virginija Baltraitienė,

Seimo Darbo partijos frakcijos narė,

Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą