- Reklama -
Gabrielius Landsbergis.  KK nuotr.
Gabrielius Landsbergis. KK nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių iniciatyva Seime pateikta pataisa įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuria siūloma išplėsti teisinius užsieniečių neįsileidimo į Lietuvą pagrindus. Priėmus siūlomą pakeitimą, į Lietuvos Respubliką nebūtų įsileidžiami asmenys, galintys kelti grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES bei NATO šalių narių saugumui ir viešajai tvarkai, bei jei yra informacijos ar pakankamas pagrindas įtarti, kad toks asmuo yra įvykdęs ar prisidėjęs prie stambaus masto korupcinių, pinigų plovimo nusikaltimų ar šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų užsienio valstybėse.
„Tai, ką mes siūlome, yra lietuviškoji „Magnickio įstatymo“ analogija, nukreipta prieš korumpuotus ir su žmogaus teisių pažeidimais užsienio valstybėse susijusius asmenis. Norėčiau pabrėžti, kad įregistruotas įstatymo pakeitimas nėra nukreiptas prieš vieną ar kitą konkrečią valstybę – priešingai, juo įtvirtinamos nuostatos yra universalios. Kitaip sakant, jos galėtų būti taikomos bet kuriam užsieniečiui, kuris yra vykdęs ar prisidėjęs prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui susidorojant su asmenimis dėl politinių motyvų ar dėl jų atskleistų korupcinių istorijų, kaip tai buvo Rusijos teisininko S. Magnickio, atskleidusio milžiniškas finansines Rusijos Federacijos pareigūnų machinacijas, atveju. Ši nuostata būtų taikoma ir asmenims, kurie vykdo bei prisideda vykdant stambaus masto korupcinius ir su pinigų plovimu susijusius nusikaltimus“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog tokie asmenys neturi likti nebaudžiami vien todėl, kad yra susiję su nedemokratinėmis valdžios institucijomis savo šalyse. Jiems turi būti iš anksto žinoma, kad piktnaudžiavimas valdžios galiomis pažeidžiant tarptautinės teisės normas, jei toks nusikaltimas užtrauktų atsakomybę demokratinėje valstybėje, reiškia, jog tokiam asmeniui demokratinėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, bus taikomos sankcijos. Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, siūlomi pakeitimai padėtų užtikrinti bent dalinę atsakomybę už padarytus korupcinio pobūdžio bei su žmogaus teisių pažeidimais susijusius nusikaltimus ir nusiųstų politinę žinią, kad Lietuvoje tokie pažeidimai nėra toleruojami, o juos vykdę asmenys – nepageidaujami.
Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol nėra išsakęs savo pozicijos daug tarptautinio dėmesio sulaukusios S. Magnitckio bylos klausimu. Tuo tarpu 2016 m. Estija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, kuri nacionalinėje teisėje įtvirtino atitinkamas pataisas. Kaip žinoma, 2012 m. JAV Prezidento įsaku buvo patvirtintas S. Magnickio teisės viršenybės užtikrinimo aktas – juo įvestos sankcijos asmenims, prisidėjusiems prie S. Magnickio bylos bei mirties ir prie neteisėtų veiksmų prieš S. Magnickį užglaistymo – vizų draudimas ir turto įšaldymas. 2016 m. JAV Senatas patvirtino Globalų Sergėjaus Magnickio atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus aktą – pagal šį teisės aktą užsienio valstybių pareigūnams, kurie yra įvykdę šiurkščius pažeidimus ne JAV teritorijoje, taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Europos Parlamentas pakartotinai 2012 ir 2014 metais savo rezoliucijose yra pasisakęs už Europos Sąjungos sankcijų įvedimą, taip pat pateikęs sąrašą, įvardijantį 32 asmenis, kuriems turėtų būtų taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Nacionalinius „Magnickio įstatymus“ šiuo metu svarsto Jungtinės Karalystės bei Kanados Parlamentai.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!