V.Adamkus spaudžia pripažinti narkotikų „dilerio“ Europoje – Kosovo – nepriklausomybę

9
31
- Reklama -
Užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas prasitarė, kad Kosovo nepriklausomybės pripažinimas reikalingiausias mūsų verslininkams, investavusiems Kosove. Pvz.,

Buvęs JAV karinės žvalgybos rezervo karininkas, dabar einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Valdas Adamkus sunerimo – Seimas po pateikimo nepritarė nutarimui pripažinti Kosovo nepriklausomybę. „Tai pakenks Lietuvos tarptautiniam prestižui“, – aiškino V.Adamkus. Nes, atseit, Kosovą kaip valstybę pripažino jau 36 valstybės, pripažino mūsų kaimynai latviai, estai ir lenkai. O „vakar Seime, svarstydami Kosovo klausimą, posėdyje dalyvavęs tik kiek daugiau nei trečdalis Seimo narių diskusiją pavertė paviršutiniškais ir populistiniais debatais“, – prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą piktinosi V.Adamkus ir viešai spaudė Lietuvos politikus persvarstyti klausimą ir pripažinti Kosovo nepriklausomybę, t.y. įtvirtinti JAV specialiųjų tarnybų narkotikų prekybos monopolį pasaulyje. Mat pirmieji, pripažinę Kosovo nepriklausomybę, buvo Afganistano vyriausybė, o JAV kontroliuojamame Afganistane, kaip žinia, pagaminama 90 proc. pasaulio rinkos heroino, kuris, kaip teigiama, po Europą paskirstomas būtent per Kosove esančias NATO karines bazes.

Mes turime informacijos, kad Kosovas tapo ne tik stiprių narkotikų permetimo į tolesnius Europos kraštus paprasta baze, bet ir didele kolektyvine narkolaboratorija. Yra duomenų, kad masinis kai kurių šalių noras pripažinti Kosovo nepriklausomybę buvo susijęs su tuo, jog tam tikrų politikų lobistinės paslaugos buvo apmokėtos nešvariais narkomafijos pinigais.

Aš neatmetu galimybės, kad jau greitai mes galime tapti liudytojais didelių skandalų, susijusių su kai kurių tokių lobistų ir jų ryšių su narkokarteliais, išsidėsčiusiais Kosovo teritorijoje, demaskavimu.

Ta aplinkybė, kad Kosovas yra svarbiausias heroino platinimo tinklo, einančio iš Afganistano į Europą, centras, seniai nėra jokia paslaptis, kaip ir tas faktas, jog su albanų narkobizniu Kosove ir gretimuose Albanijos rajonuose šiuo metu niekas nekovoja. Tiksliau sakant, tą kovą su šiuo blogiu mėgino vesti tik Serbijos valdžia, kai jai vadovavo velionis prezidentas Slobodanas Miloševičius. Už tai jis ir nukentėjo. Už tą kovą prieš albanų narkomafiją JAV ir jų sąjungininkai serbams negalėjo atleisti, kadangi iki to laiko Albanijos Šiaurės rajonuose ir Kosovo teritorijos dalyje po amerikiečių spec.tarnybų „priedanga“ jau seniai susiformavo naujas „Auksinis trikampis“. Ta zona yra albanų narkomafijos ir jos karinio – politinio „sparno“ „Kosovo išlaisvinimo armijos“ – atrama.

Albanų narkomafija šiandien vaidina svarbiausią vaidmenį narkomafijos skyde, išstumdama tokius konkurentus, kaip italų mafijozai ar čigonų klanai. Kaimyninėje Albanijai ir Kosovui Makedonijoje albanų mafija kontroliuoja jos vakarinę dalį, apgyvendintą daugiausia albanų.

Spec.tarnybų duomenimis, albanų mafija kontroliuoja apie 75 procentus heroino, siunčiamo į Vakarų Europą, ir tikriausiai daugiau kaip pusę, gabenamo į JAV. Dar daugiau: pačioje Amerikoje albanai sugebėjo išstumti iš pagrindinių nusikalstamų pozicijų garsiąją Niujorko itališkąją mafiją.

Albanų „narkopramonės“ sukūrimas buvo naudingas JAV spec.tarnyboms ir jų NATO sąjungininkams, ir buvo vykdomas pagal jų kontrolę.

CŽV ir jų kolegoms, suprantama, reikalingos „šešėlinės“ nebiudžetinės lėšos – tiek asmeniniam vadovybės turtėjimui, tiek ir slaptoms operacijoms (vien „oranžinės revoliucijos“ kiek kainuoja?). Tad praktiškai gaunama ideali schema: heroinas iš Afganistano gabenamas į Kosovą, iš kur platinamas po visą Europą ir už jos ribų.

Po NATO kontingento „priedanga“ Kosove suformuota politinė sistema, dengianti stambios apimties narkotikų gamybą ir jų realizavimą.

Šiandien Kosovas padalintas į 10-12 narkoklanų, kurių kiekviename priskaičiuojama nuo trijų šimtų iki tūkstančio narių (įtraukiant į juos ir neva tai nuginkluotus KIA kovotojus), kurių daugelis šiandien tarnauja vadinamajame „Kosovo gynybos korpuse“.

Didžiulės pinigų lėšos, gautos albanų narkomafijos iš kriminalinio biznio, dalinamos jo Vakarų globėjų ne tik spec.tarnybų interesams tenkinti, bet ir atskirai viešai politinei sistemos logistikai.

Daugelis ekspertų mano, kad būdinga albanų narkomanijos interesų suaugimo su kai kuriais „eurobiurokratais“ pavyzdžiu gali būti buvęs JTO genseko atstovas tame krašte Marti Achtisaaris. Bosnijos spaudos duomenimis, pagal informaciją, pateiktą vokiečių žvalgybos BND JTO vadovybei, Achtissaris už savo pastangas atskirti Kosovą nuo Serbijos gavo 40 mln. eurų.

Ir štai dabar Briuselis pareiškė apie savo ketinimą išleisti „Kosovo infrastruktūros plėtojimui“ milijardą eurų per 4 artimiausius metus.

Belieka tik spėlioti, kokia tų lėšų dalis tiesiai pateks į albanų narkobaronų rankas, o kokia – netiesiogiai – per „Kosovo vyriausybę“, kurios vadeiva Hašimas Tači.

Ypatingą susidomėjimą kelia klausimas, kokiais keliais heroinas dideliais kiekiais patenka į Kosovą iš Afganistano (svarbiausio „baltosios mirties“ gamybos centro). Ta aplinkybė, kad būtent NATO aviabazės Kosove yra svarbiausi transporto mazgai daugeliui transporto aviacijos skrydžių į Afganistaną verčia apie tai pagalvoti. Kariniai skrydžiai – ideali slaptų operacijų priedanga – ar tai būtų CŽV „slaptų kalėjimų“ belaisvių pervežimas, ar narkotikų transportavimas. Pagal amerikiečių žvalgybininką – analitiką Džoną Vitli, tarp CŽV ir albanų narkomafijos seniai nustatytas slaptas ryšys, leidžiantis pamaitinti amerikiečių žvalgybos „šešėlinius fondus“.

Nuostabu ir tai, kad būtent amerikiečių kontroliuojama Afganistano vyriausybė pirmoji pripažino Kosovo „nepriklausomybę“.

Jeigu tokiam nusikalstamam „bizniui“, kaip narkoskydas, būtų pritaikytas dalykinis leksikonas, gautųsi, kad pagrindinis gamintojas pripažino pagrindinį „dilerį“.

Karinį – politinį konfliktą, besiplėtojantį apie Kosovą, nenoromis norisi palyginti su dviem XIX amžiaus „opiumo karais“, kuriuose Didžioji Britanija ir jos sąjungininkai kariavo su Kinija. Narkoskydo organizavimas, kariniai grasinimai, o po to karinė intervencija prieš valstybę, nenorinčią virsti mirtingos žolės realizavimo rinka – ta strategija buvo Vakarų parengta Kinijoje jau prieš 150 metų. Todėl NATO karą prieš Serbiją ir Kosovo atskyrimą galima visiškai tiksliai pavadinti „trečiuoju opiumo karu“. Sutampa ne tik taktika, bet ir „kazus beli“ (bandymas šalies, parinktos narkobiznio interesų objektu, pareikšti savo pasipriešinimą narkomafijai ir jos globėjams). Pagrindinis susidūrimas – jokiu būdu ne dėl Kosovo ir serbų likimo, o dėl daugelio milijardų pelno, gaunamo iš narkotikų prekybos, kontroliuojamos Vakarų spec.tarnybų. O ta aplinkybė, kad karas vyko Europos teritorijoje, tik pabrėžia tą faktą, jog Vašingtonas ir jo sąjungininkai yra pasirengę savo naujomis kolonijomis ir protektoratais laikyti ne vien tik Iraką ir Afganistaną”, – iš Rusijos atstovo NATO D.Rogozino pareiškimo.

Taigi, faktai, kodėl JAV ir jų statytinis Lietuvoje V.Adamkus verčia pripažinti Kosovo nepriklausomybę, iš tiesų nerimą keliantys. Tačiau Lietuvos Seime, svarstant Kosovo nepriklausomybės klausimą, apie narkotikų prekybas sąsajas su Kosovo kaip valstybės pripažinimu nebuvo kalbama. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas aiškino, kad „mes turime būti kaip visi“, t.y. solidarizuotis su Kosovo nepriklausomybę jau pripažinusiomis valstybėmis. O užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas aiškino, kad Kosovo nepriklausomybę reikia pripažinti dėl to, kad Kosove yra investavę kažkokie Lietuvos verslininkai, kurių pavardžių ministras nesiteikė atskleisti.

Taigi, jūsų dėmesiui – 2008 metų balandžio 1 d. Seime plenarinio posėdžio metu vykusios diskusijos dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo stenograma.

Seimo nutarimo „Dėl Kosovo Respublikos pripažinimo“ projektas Nr.XP-2859(2) (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Kosovo Respublikos pripažinimo“ projektas Nr.XP-2859(2). Pateikimas. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Karosas. Kviečiu pirmininką į tribūną pateikti šį klausimą.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas klausimas remiasi pirmiausia vasario 17 d. paskelbta Kosovo Respublikos parlamento nepriklausomybės deklaracija, kuria įsipareigojama būti demokratine, pasaulietine, daugiaetnine, mažumų teises gerbiančia ir draugiškus santykius su kaimyninėmis šalimis plėtojančia respublika. Manau, kad Kosovo pripažinimas atitinka mums žinomą ir mūsų pripažintą… transatlantinės bendruomenės ir Lietuvos interesus. Šiuo metu Kosovo Respublikos nepriklausomybę yra pripažinusios 36 Jungtinių Tautų valstybės, 18 Europos Sąjungos valstybių, 19 NATO valstybių. Iš mūsų kaimynų pripažino visi: Latvija, Estija ir Lenkija.

Kokie motyvai skatina šio nutarimo priėmimą? Pirma, tai nuo 1989 metų tuometinio Serbijos režimo pradėtas Kosovo autonomijos naikinimas, kuris peraugo į etninį piliečių valymą. Kaip tik todėl į šios problemos sprendimą buvo įtrauktos tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, NATO ir kitos. Antras dalykas, kad derybos, kurias daugelį metų vykdė Jungtinės Tautos, nedavė apčiuopiamų rezultatų. Trečia, neapibrėžta situacija negalėjo tęstis ir buvo ieškoma sutarimo, ir buvo sutarta, kad tarptautinė bendruomenė pripažins ir palaikys Kosovo nepriklausomybę. Tas procesas dabar vyksta. Kartu Europos Sąjunga perėmė kuravimą naujai paskelbtos Kosovo Respublikos. Manau, Lietuvos interesas šioje situacijoje yra gana aiškus ir mes, palaikydami solidarumą su Europos Sąjungos valstybėmis, turėtume pripažinti Kosovo Respublikos nepriklausomybę. Nutarimo projekte tai ir siūloma daryti. Trumpai tiek. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už nutarimo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti daug kolegų. Pirmasis klausia S.Pečeliūnas. Ruošiasi J.Veselka. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kosovo pripažinimo bumas, jeigu taip galima sakyti, jau praėjo. Tai buvo pirmųjų dienų bumas, kai buvo sprendžiamas esminis klausimas – ar didžiosios valstybės remia, ar jos yra kitokios nuomonės. Kas verčia mus dabar, tokio štilio periodu, svarstyti šį klausimą? Ar nebūtų geriau vis dėlto neskubėti atsimenant, kaip buvo svarstomas Lietuvos nepriklausomybės klausimas tų pačių didžiųjų valstybių, nors tarptautinės teisės požiūriu Lietuvai nebuvo jokių klausimų, buvo viskas aiškiau negu aišku. Bet tada buvo laukiama Rusijos pozicijos. Ar nereikėtų dabar Lietuvai palaukti jau artėjančios Serbijos ir Kosovo pozicijos ir tada daryti sprendimą, ar tai nebūtų protingiau? Ar tai, kas dabar vyksta, nėra pataikavimas didžiosioms valstybėms visiškai nepaisant savo interesų? Gal aš klystu, pataisykite.

J.KAROSAS. Aš manau, kad, švelniai tariant, kažkiek klystate dėl to, kad mes visų pirma nešturmuojame šios problemos sprendimo. Kaip gerai matote, mes atsidūrėme iš esmės paskutinių Europos Sąjungos valstybių sąraše, kurios pripažįsta šios respublikos nepriklausomybę.

Antra. Lietuva turi ten nemažus verslo interesus. Lietuva suinteresuota, kad su tais interesais būtų skaitomasi arba geriau skaitomasi. Dėl to mes ir pasirinkome tik tokį taktinį variantą, kuris nebuvo veržimasis į pirmas linijas, bet mes taip pat nenorime atsidurti ir paskutinėse linijose, nes tam tikra Kosovo reakcija šiuo atveju į mūsų valstybę būtų. Aš manau, kad variantas, kurį palaikė komitetas ir siūlo parlamentui, yra gana subalansuotas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Veselka. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom, kolega.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ir jūsų, ir tarptautinė nuomonė tokia, kad Kosovas yra unikalus atvejis. Jūs man ir paaiškinkite, kuo Kosovo albanai yra unikalesni už kurdus? Prieš kurdų valstybingumą ir autonomiją… ginklu žudo kurdus turkai, ginklu žudė Sadamas ir niekas nenori pritarti kurdų valstybei, kurios gyventojų yra ženkliai daugiau negu albanų. Albanai turi savo valstybę. Dar vieną albanų valstybę įkuria ne savo istorinėje teritorijoje. Todėl klausimas, koks čia unikumas? Jūs minėjote, kad Lietuva Kosove turi verslo interesų. Už kokį verslą yra tas mūsų sprendimas priimamas, t. y. jūs siūlote priimti?

J.KAROSAS. Aš dabar dėl to šios problemos unikalumo. Čia kažkas pas mus kėlė klausimą apie tai, kad lenkai Vilniaus krašte taip pat panorės atsiskirti. Unikalumas yra ne tas, kad čia yra kruvinas konfliktas ir jis tęsiasi dešimtį metų, bet tas, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio konfliktas, kuris yra daugiau kaip dešimt metų prižiūrimas tarptautinių institucijų. Turiu galvoje Jungtines Tautas. Nėra nė vieno kito konflikto šioje srityje. Dabar Europos Sąjunga perima toliau šios problemos kuravimą. Atskiros valstybės yra buvusios šalininkės, rėmėjos arba priešiškos tų konfliktų… bet tokio internacionalizuoto problemos sprendimo nė viena valstybė neturėjo. Tai, mano galva, ir sudaro šio atvejo unikalumą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi V.Čepas.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš apie tą unikalumą tarptautiniu aspektu girdėjau visiškai kitokius dalykus, bet tebūnie tai jūsų sąžinės reikalas. Aš noriu jūsų paklausti. Dabar dėl Kosovo mes kuriame ir norime pripažinti antrą albanų valstybę. Sakykite, ar jūs nemanote, kad šis pripažinimas turi kilti iš mūsų valstybės interesų ir ne daugiau? Kaip tai demonstruoja Ispanija – Europos Sąjungos narė, kuri, kiek aš suprantu, niekada nepripažins Kosovo, kaip tai demonstruoja Kipras, kuris niekada nepripažins Kosovo nepriklausomybės. Ar atsižvelgiant į mūsų interesus nėra pavojaus, kad mes turėsime Europoje antrą lenkų valstybę?

J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad jūs galite pasirinkti vienas valstybes kaip atramą savo pozicijai, aš galiu pasirinkti kitas valstybes kaip atramą mūsų pozicijai. Jeigu aš manau šiuo atveju apie Europos Sąjungos valstybes, vis dėlto dauguma Europos Sąjungos valstybių tokią poziciją palaiko. Tai viena.

Antra. Aš dar kartą kartoju, kad tai nėra precedentas, kuris įkvėptų tokius veiksmus, apie kuriuos jūs kalbate, ir aš nematau jokio teisinio pagrindo tokiam… Jeigu žmonės nenori būti toje valstybėje, aš manau, kad tie žmonės tai ir pasakė. Jie priėmė tokį sprendimą ir su tuo, manau, mes turime skaitytis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čepas. Ruošiasi K.Daukšys.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mes šiandien rytą diskutavome šiais klausimais ir į tai, ko dabar kolegos klausia, jūs iš dalies ir atsakote, bet nepykite, manęs tie dalykai neįtikino dėl to, kad beveik visose pasienio zonos valstybėse gyvena kitų tautybių žmonės. Lietuvoje lenkai, gudai, tas pats Ispanijoje. Paimkime bet kokią kitą valstybę, taip yra. O Kosovas, kad ir kaip būtų keista, tai yra senos serbų žemės, kur yra visi jų dvasiniai, kultūriniai centrai ir toks atsiskyrimas, sutikite, serbams yra be galo skausminga, didelė netektis. Tuo labiau kad taip bus sukeltas precedentas ir ko čia kolegos klausė, čia ir lenkai, čia ir mūsų mylimi žemaičiai siekia autonomijos ir bala žino, kuo čia baigsis. Bet jūs į tuos visus klausimus jau atsakėte. Man atsakykite į labai paprastą klausimą – kas bus, kokios sankcijos bus taikomos Lietuvai, jeigu mes Kosovo nepripažinsime?

J.KAROSAS. Apie Lietuvai taikomas kokias nors sankcijas šiuo atveju kalbos, matyt, neturėtų būti. Mes esame savarankiška valstybė, bet yra kita reikalo pusė – mes esame Europos Sąjungos valstybė, mes remiame Europos Sąjungos solidarumo principą. Tai viena.

Antra. Aš manau, kad tos grėsmės, kurias jūs čia minėjote, žinoma, galima jas kelti, bet jos yra, švelniai tariant, gana absurdiškos. Labai gerai suprantame, kad tokių problemų Lietuvai neiškils. O jeigu kai kurios Europos Sąjungos valstybės kol kas nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, tai nereiškia, kad tai neįvyks ateity. Tikrai tai nereiškia. Jos turi savų problemų, mes jas labai gerai žinome. Mes tokių problemų, ačiū Dievui, neturime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K.Daukšys. Ruošiasi J.Dautartas. Prašom, kolega.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tikrųjų pasakykite man, kiek yra teisėtas Kosovo paskelbimas nepriklausomu, nes jeigu aš gerai atsimenu Jungtinių Tautų principus, nė pagal vieną Kosovas negali papulti į tą nepriklausomų valstybių gretą. Pirmas dalykas.

Antras dalykas. Aš nematau čia jokio originalumo, kad Europos Sąjunga ar Jungtinės Tautos per dešimt metų nesugebėjo padaryti taip, kad suvenerios valstybės viena iš dalių liktų prie tos valstybės ir būtų tos valstybės dalis. Tai yra Europos Sąjungos nesugebėjimo valdyti situacijos dangstymas, nepriklausomos valstybės sukūrimas.

Trečias dalykas. Pasakykite man tada, kuo iš tikrųjų skiriasi baskai, kuo skiriasi kurdai, kuo skiriasi abchazai, kuo skiriasi Pietų Osetija ir visos kitos valstybės, kurių žmonės irgi norėtų gyventi atskirai? Ar čia vieniems darysime vieną išimtį, o kitiems kitą?

Galų gale paskutinis dalykas. Kokie vis dėlto yra Lietuvos verslo interesai Kosove? Įvardykite bent vieną kompaniją ir mes žinosime, kas čia labiausiai siūlo jums kuo greičiau pripažinti tą nepriklausomybę.

J.KAROSAS. Dabar dėl to klausimo, kurį jūs keliate ir kuris yra esminis. Aš manau, kad jūs gerai suprantate (aš taip pat tai suprantu), kad šis sprendimas, kuris yra siūlomas, nėra idealus, bet reikalas tas, gerbiamasis Kęstuti, kad nėra čia gero sprendimo. Štai kur problema.

Dabar dėl tų visų tarptautinių teisių ir t. t. Aš labai gerai žinau, kad čia kertasi du principai: laisvas apsisprendimas ir teritorinis vientisumas, bet jūs pamirštate vieną labai svarbų dalyką. 1970 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Tarptautinės teisės principų deklaraciją, kurioje sakoma, kad tokia deklaracija gina teritorinį vientisumą tų valstybių, kurios gerbia tautų apsisprendimo teisę ir turi vyriausybę, atstovaujančią visiems tos teritorijos žmonėms. Šiuo atveju ši situacija, deja, negali būti taikoma Kosovui. Štai kur problema. Dėl to tas klausimas ir buvo pagal siūlymus ir iškeltas turint galvoje šį aspektą, kurį jūs šiuo atveju nutylėjote.

PIRMININKAS. Dėkoju. Truputį Kęstutis nori papildyti. K.Daukšys. Leidžiame truputėlį papildyti.

K.DAUKŠYS. Ne iki galo atsakė. Klausiau apie verslo interesus, kurios čia kompanijos turi verslo interesų Kosove?

J.KAROSAS. Aš nesu susijęs su kompanijom. Aš susijęs su Lietuvos valstybės interesais.

K.DAUKŠYS. Tada jūs, kai kalbėjote, be reikalo tai sakėte, bet iš tikrųjų dabar man atsakykite labai paprastai. Aš jūsų ir klausiu to paties. Jūs paminėjote, kad Kosovas yra tuo išskirtinis, kad ten nebuvo vyriausybės, kuri atstovautų visai tautai arba visiems ten gyvenantiems gyventojams. Aš tada dar kartą jūsų klausiu, Turkija, dar tada aš jūsų klausiu, Ispanija, dar kartą jūsų klausiu – Abchazija, dar kartą klausiu, atsiprašau…

PIRMININKAS. Kęstuti, aš manau, suprato.

J.KAROSAS. Dar kartą, dar kartą atsakau. Nei Abchazijoje, nei (…), nei kitur nebuvo dedamos tokios tarptautinės pastangos problemai išspręsti, kurios buvo dedamos čia ir iš kurių iki šiol nieko geriau neišėjo. Surastas optimaliausias variantas toje situacijoje. Štai ką aš jums galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti. (Balsai salėje) Taip, suteiksime, gerbiamasis Juliau, paskelbiau, jūs tikrai turėsite galimybę klausti. Aš noriu atsiklausti Seimo. Laikas klausti baigėsi, ar norite klausinėti toliau? (Balsai salėje) Nenorite. Tada paskutinis J.Dautartas klausia, baigsime klausimus ir prieisime prie sprendimų. Prašom, Juliau. Tuoj įjungsiu.

J.DAUTARTAS (TSF). Aš labai atsiprašau, net V.Margevičienė sureagavo kaip į kolegą. Aš net norėčiau agituoti Seimą. Reikia labai atidžiai pažiūrėti į šitą klausimą, matyt, profesorius jaučia šio klausimo sudėtingumą. Gerbiamasis profesoriau, aš jau nekalbu apie vengrus. Aš norėčiau pasakyti, kad Bizantijos kultūros tąsa… į istorinius aspektus aš nenoriu čia gilintis. Kas garantuos? Jūs žinote, kad genocidas buvo iš įvairių pusių, tiek iš albanų, tiek iš serbų, tiek iš chorvatų, sudėtingas dalykas. Įsikišo tarptautinė bendrija, įsikišo jėga. Tai suformavo politinį anklavą ir neatlaiko to, ką patys padarė.

Jūs man pasakykite, kokios garantijos, kad genocidas Srebrenicos serbų atveju, jeigu mes Kosovą pripažinsime nepriklausoma valstybe, nepasikartos? Ten bet kokiu atveju tą mažumą reikės saugoti. Aš visiškai (…), lenkai niekada net nepretenduoja atsiimti Vilniaus, bent jau lenkų intelektualai ir valdžia niekada to nenorės. Čia vietiniai lenkai kartais šitą klausimą iškelia. Iš principo genocido klausimas ten kyla, kybo iki šiol.

J.KAROSAS. Aš trumpai atsakysiu taip. Tos pastangos ir tos garantijos yra visų mūsų Europos valstybių ir pasaulio valstybių solidarumas šią problemą sprendžiant. Mes bendromis jėgomis galime padėti šią problemą spręsti. Jeigu mes bėgsime į krūmus, manau, ta problema tikrai nuo to nebus geriau sprendžiama.

Dar vienas dalykas. Nepamirškime vieno įdomaus aspekto. Serbija ruošiasi parlamento rinkimams gegužės 11 dieną. Serbija nori turėti sąlytį su Europos Sąjunga, ji nori tapti Europos Sąjungos šeimų nare. Aš manau, ši situacija, Serbijos pastangos suartėti su Europos Sąjunga, manau, rinkimus Serbijoje laimės provakarietiškos jėgos, yra garantija, kad konfliktas toliau nebus provokuojamas. Būdami toje pačioje politinėje erdvėje, savaime suprantama, mes turėsime didesnius šansus tą problemą lengviau spręsti. Aš visiškai suprantu, kad sprendimas nėra lengvas ir nėra vienos dienos klausimas. Tai yra siūlomas kelias, nes optimalesnio varianto kol kas per tuos 10 metų intensyviomis pastangomis, (…) pastangomis, deja, nebuvo surasta.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Laikas baigėsi. Jūs atsakėte į klausimus. Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau jūsų paklausti, tiesa, bus kalbančių už ir prieš, užsienio reikalų ministras norėtų komentuoti, ar mes suteiksime galimybę jam kalbėti? (Balsai salėje) Nereikia. Gerbiamasis ministre, atsiprašome, Seimas apsisprendė, kad… (Balsai salėje) Gal vis dėlto keletą minčių ministras gali pasakyti? Aš nemanau, kad čia kas nors blogo. Prašom, gerbiamasis Kašėta.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad parlamentas parodytų nepagarbą ministrui pakvietęs jį į tokio svarbaus klausimo svarstymą ir nesuteikęs galimybės jam išsakyti savo poziciją. Kaip matote, salėje yra įvairių nuomonių. Aš, pavyzdžiui, norėčiau paklausti ministro. Kolegos, siūlau leisti suteikti žodį užsienio reikalų ministrui ponui P.Vaitiekūnui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi manau, kad neetiška, ministras atėjo, dalyvauja. Jūs vis tiek turite savo nuomonę. Pagaliau išklausyti. Labai svarbus klausimas. Noriu suteikti žodį P.Vaitiekūnui. Jūs galite ir iš vietos, kur norite, galite iš tribūnos, galite iš vietos.

P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs klausiate, kokie ten interesai. Tai įvairūs interesai.

PIRMININKAS. Gal arčiau mikrofono.

P.VAITIEKŪNAS. Politiniai ir verslo interesai, taip pat mūsų saugumo ir energetiniai interesai. Klausiate, kokios ten Lietuvos įmonės dirba, kokį verslą mes ten giname? Lietuvos kapitalas turi įsigijęs (…) aliuminio gamyklą, azoto trąšų gamyklą ir Ūkio bankas dirba ten. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėmesio, mielieji kolegos, nereplikuokite. Gerbkime ministrą, duokime pakalbėti, po to galėsite…

P.VAITIEKŪNAS. Aš, būdamas tame regione, esu aplankęs ir aliuminio gamyklą ir azoto trąšų gamyklą, esu matęs tas investicijas, ten dirba lietuviai. (Balsai salėje) Taip, Bosnija. Bet Bosnija, kaip jūs žinote, yra iš kelių dalių, tai yra Serbska Respublika. (Balsai salėje) Klausykite toliau, kolegos. Jūs paklausykite, duokite man pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau, po to išreikšime jausmus.

P.VAITIEKŪNAS. Klausimas yra susijęs su serbais. (Balsai salėje) Investicijos siekia keletą šimtų milijonų eurų. (Balsai salėje) Kolegos!

PIRMININKAS. Jūs galėsite kalbėti, turėsite galimybę kalbėti už ir prieš. Atsiprašome, ministre. Prašom toliau.

P.VAITIEKŪNAS. Pasakoju tai, ką aš žinau. Jus ramina skaičius, kad iš Europos Sąjungos šalių tik 18 valstybių pripažino. Tai šis skaičius nėra 18. Yra likusios dvi valstybės, kurios dar gali pripažinti Kosovą. Tai Čekija. Ji pripažins Kosovą rytoj, balandžio 2 dieną, ir Portugalija, kuri dėl neaiškių priežasčių kaip ir Lietuva liko „uodegoje“. Lieka šešios valstybės: Graikija, Ispanija, Kipras, Malta, Rumunija ir Slovakija, kurios nepripažins Kosovo artimiausiu laiku. Todėl mūsų koaliciniai interesai, susiję su saugumu ir energetika, su verslu, yra pakertami. Mano siūlymas būtų pripažinti Kosovą, užbaigti Kosovo pripažinimą šiandien, dar po mūsų pripažins dvi valstybės – Čekija ir galbūt Portugalija.

Kuo arčiau bus gegužės 11 d. rinkimai Serbijoje (Serbijoje rinkimai vyks gegužės 11 d.), tuo labiau kais atmosfera, ir galimybė nukentėti Lietuvos verslui irgi didės. Geriausias sprendimas būtų šiandien priimti galutinį sprendimą dėl pripažinimo.

PIRMININKAS. Dėkoju užsienio reikalų ministrui P.Vaitiekūnui už išsakytą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo yra kalbančių už ir prieš. Nuomonė už – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, paprastas dalykas. Gal tada ponas ministras teiktųsi rytoj pateikti Čečėnijos pripažinimo klausimą, ten irgi karas vyksta labai ilgai. Jie neatsisakytų mūsų taikdarių, man atrodo, ir ten. Štai jums ir atsakymas. Ten mes irgi galime turėti verslo interesų ne mažiau. Ginkime savo naftos verslo interesus Čečėnijoje. Linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš apskritai nesuprantu, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras. Jis kalbėjo apie Bichačo boksitų kombinatą, kuris yra ne Kosove, o Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tai yra Vladimiro Romanovo biznis, ir jis tą biznį plečia Bosnijos ir Hercegovinos Serbų Respublikoje. Ką bendro ji turi su Kosovu? Galbūt toks paaiškinimas užsienio reikalų ministrui geografine prasme.

Kalbant apie Europos Sąjungą, gerbiamieji, vienos pozicijos nėra. Ir tai, ką kalbėjo komiteto pirmininkas J.Karosas, akivaizdžiai yra netiesa. Mes žinome, kad kelios Europos Sąjungos valstybės a priori nepripažins Kosovo valstybės. J.Karosas kalba apie 1970 metų Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuri, sakysime, anot jo, suteikia teisę, nepriklausomybę Kosovui. Tačiau centrinės vyriausybės valdžios kaip ir Kosove nėra ir Abchazijoje, tos pačios valdžios nėra ir Pietų Osetijoje, ir Padnestrėje, ir Karabache. Štai mes turime daug pavyzdžių, kurie sukels irgi labai neigiamą reakciją. Ar mums to reikia?

Toliau. Mes turime vadovautis savo interesais. Ar Lietuva yra suinteresuota valstybių skaldymo procesais Europoje? Manau, kad ne, nes Lietuva iš tikrųjų turi dvi silpnas vietas: Vilniaus kraštą ir Klaipėdos kraštą. Mes nežinome, kas bus Lietuvoje po 20 metų. Ar mums reikia sudaryti tuos blogus precedentus? Gerbiamieji kolegos, kviečiu nepritarti šiam nutarimo projektui, nes jis neatitinka Lietuvos valstybės interesų.

PIRMININKAS. Dėkoju visiems Seimo nariams, kurie kalbėjo, kurie išsakė nuomonę, kurie klausė. Mielieji kolegos, mes turime priimti sprendimą balsuodami. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl Kosovo Respublikos pripažinimo“ projektui Nr.XP-2859(2) po pateikimo? (Balsai salėje) Pažiūrėsime, jeigu pavyks pateikimas.

Gerbiamieji kolegos, už – 23, prieš – 7, susilaikė 21. Nutarimo projektui nepritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, mes turime nuspręsti, ar atmesti nutarimo projektą, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Alternatyvus balsavimas. Viskas aišku. Yra dvi galimybės: arba atmesti, arba tobulinti.

Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis E.Zingeris. Prašom. Po to…

E.ZINGERIS (TSF). Gerbdamas diskusijas Užsienio reikalų komitete, kuriame visų frakcijų nariai po daugkartinių svarstymų pritarė tam dalykui, aš siūlyčiau atiduoti tobulinti šitą dalyką, o ne kaip buvo siūlyta.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą paprašyti. Kalbėkime, apsispręskime ir balsuosime, ar taip, ar taip, čia agitacijos jau negali būti. Dėl vedimo tvarkos – A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, čia nėra ką tobulinti. Manau, tegul šio projekto Vyriausybė daugiau nebeneša į Seimą, nes įstatymai Vyriausybei leidžia priimti sprendimus dėl kitos valstybės statuso pripažinimo. Manau, jūs Vyriausybėje ir apsispręskite, mielieji.

PIRMININKAS. J.Dautartas, po to – P.Auštrevičius.

J.DAUTARTAS (TSF). Nežinau, gerbiamasis kolega Kašėta, manau, kad čia be parlamento niekaip, nors gal ir leidžia įstatymas. Noriu priminti, kad mes priėmėme garsius sprendimus pripažinę armėnų genocidą ir visus kitus dalykus. Noriu pasakyti, aš jau nekalbu apie istorinį Europos aspektą, nenorėčiau čia radikalizmu užsiimti, bet visi suprantate, apie ką aš kalbu. Manau, kad čia irgi nėra ką tobulinti. Ką čia galima patobulinti? Arba taip, arba ne.

PIRMININKAS. Dėkoju. P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš noriu atsakyti kai kuriems kolegoms, koks yra esminis skirtumas tarp daugelio paminėtų, deja, tariamai panašių regionų ir Kosovo. Esminis skirtumas yra tas, gerbiamieji kolegos, kad Kosovas buvo administruojamas pagal Jungtinių Tautų 1241 rezoliuciją. Jungtinės Tautos turėjo prisiėmusios atsakomybę. Nė vienas jūsų anksčiau paminėtas regionas, arba teritorija, neturėjo Jungtinių Tautų mandato. Jeigu jūs tai skiriate, vadinasi, jūs turite suprasti, kad Kosovo yra visiškai kitokia situacija. Mes turime spręsti šitą klausimą kitaip.

Tikrai apgailestauju, kad mes nesupratome užsienio reikalų ministro pasiūlymo šitą klausimą svarstyti remiantis solidaria Europos Sąjungos dvasia. Dabar atrodytų, kad Lietuva turi kokių nors ypatingų priežasčių nepritarti šiam klausimui. Manau, mes elgiamės neteisingai. Galbūt Vyriausybė galėjo šitą klausimą pati išspręsti, bet perduodama Seimui ji tikėjosi protingo, atsakingo politinio sprendimo. Mes pademonstravome nesusipratimą, kuriam, tikiuosi, įtaką padarė šios dienos kai kurios karštos diskusijos, įvykusios anksčiau. Kolegos, siūlyčiau galbūt perbalsuoti šį klausimą… (Balsai salėje „Ne, ne…“) Atsiprašau, jūs turite savo nuomonę, aš turiu savo nuomonę, nes pirmas signalas, kurį šis balsavimas pademonstravo, yra neteisingas.

PIRMININKAS. Dabar A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes aš registravausi, bet kažkodėl neparodė, kad aš balsavau. Aš balsavau už. Todėl prašau frakcijos vardu pakartoti balsavimą. Mano kortelė rodo registraciją, bet neparodo jokios pozicijos išreiškimo. Šiuo atveju aš pritariu po pateikimo, todėl prašau perbalsuoti frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). (Balsai salėje) Iš tikrųjų A.Čaplikas pasakė dėl frakcijos, aš irgi taip pat norėjau prašyti. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų nėra toks labai paprastas klausimas, negu mūsų svarstyti prieš tai, netgi keletą metų. Tai yra politinis klausimas. Tikrai prašau, nors mūsų nedaug liko…

PIRMININKAS. Dėkojame. Supratome.

Z.BALČYTIS. Aš labai atsakingai prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom. Tik trumpiau dėl tolesnių veiksmų arba dėl pačios vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ar jau galiu?

PIRMININKAS. Taip. Prašom, prašom.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, pirmiausia aš nenoriu priminti prašymo išmokti naudotis balsavimo kortelėmis ir balsavimo aparatūra ir nedemonstruoti savo nesugebėjimo paspausti dviejų mygtukų vieną po kito. Galiausiai tas vienas balsas sprendimo nekeis, nesigaišinkime. Bet aš remčiau sprendimą grąžinti tobulinti ir prašyčiau tiek užsienio reikalų ministrą, tiek kitus čia kalbančius apie Konstituciją ją paskaityti. Mes turime keletą blogų precedentų, kai valstybių pripažinimas buvo atliekamas Seime. Mūsų Konstitucija sako visai ką kita. Gal mes nebetęskime tų blogų precedentų. Tai yra Vyriausybės ir Prezidento klausimas. Tegul Vyriausybė pateikia Prezidentui, Prezidentas savo aktu atliks tą veiksmą, o mes, pasvarstę tą klausimą čia, Seime, grąžiname Vyriausybei tą klausimą spręsti pačiai. Štai ir visa problema. Ir niekas neliks nepatenkintas, ir klausimas bus išspręstas. Ir šitaip nurodo, mielieji kolegos. Linksėdami galvas dabar grįžę namo pasiimkite Lietuvos Respublikos Konstituciją ir pažiūrėkite, kaip ten parašyta. Kas pripažins… Ne statutą, o Konstituciją. Kas pripažįsta (valstybės) ir kokia yra numatyta tvarka. Įsitikinsite, kad aš nemeluoju O kad mes čia turėjome blogų precedentų, ką padarysi. Visko būna šiame Seime, bet gal baikime tą blogą praktiką ir remkimės Konstitucija? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom E.Zingeris. Po to – K.Daukšys ir gerbiamasis…

E.ZINGERIS. Aš pakartosiu, kad Užsienio reikalų komitete mes tą klausimą svarstėme daug kartų ir buvo nubalsuota už teigiamą šio varianto sprendimą. Nepaisydamas to, aš dėl balsavimo (…) norėčiau pasakyti, kad buvo pasiūlyta įvairių frakcijų vardu perbalsuoti, tai mes galime perbalsuoti arba atiduoti tobulinti. Vienas iš dviejų. Be to, aš norėčiau pasakyti, kad tokiu sprendimu, deja, mes pasisakome prieš savo pagrindinius sąjungininkus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų nematau jokio reikalo perbalsuoti. Gerbiamajam socdemų flangui turim pasakyti: jeigu jūs taip valstybiškai mąstote, tai gal galėjote čia, šioje salėje, sėdėti, ir būtumėte priėmę tokį sprendimą, kokį norėjote. O šiandien yra priimtas toks Seimo sprendimas, koks yra. Ką nors tobulinti čia nėra reikalo. S.Pečeliūnas pasakė labai gerą receptą – pirmyn, darykite!

PIRMININKAS. V.Stankevičius. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, per keletą minučių išaiškinti tokį sunkų, sudėtingą klausimą iš tikrųjų buvo labai sunku. Ir įsigilinti, ir atsakyti. Kita vertus, jis yra labai įpareigojantis. Todėl vis dėlto norėčiau priminti, kad dabar mes kalbame apie pateikimą. Jeigu kolegoms yra kokių nors neaiškumų, o aš matau, yra, tai ar frakcija, ar komitetas, ar atskiros grupės gali pakviesti mūsų diplomatus, ministrą, specialistus toliau diskutuoti, bet po pateikimo reikia pritarti, kitaip tikrai Lietuva atrodys labai keistai. Todėl aš palaikau pono A.Čapliko nuomonę, kad reikia perbalsuoti.

PIRMININKAS. Vaclovai, mes jus supratome. E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu kreiptis į tuos Seimo narius, kurie apeliuoja, kad čia sudėtinga, kad nesupratom, kad čia karštos diskusijos. Gerbiamieji, mes puikiai viską suprantam. Aš dar kartą sakau, kaip sakiau buvusiam Seimo Pirmininkui, čia ne kvailiai sėdi. Mes puikiai suprantam Kosovo problemą, mes puikiai suprantame, ką ta problema gali atnešti Europai, tuo labiau kad Europa nėra vieninga, Europos Sąjunga nėra vieninga, ir mes nesame čia kažkokie unikalūs nepripažindami. Aš dar kartą sakau: Serbija, Kipras, Graikija. Jeigu Seimas rimtai pagalvojęs, padiskutavęs, o diskusijos buvo tikrai karštos, nepritarė, šioje situacijoje galimas labai geras atvejis, kuris buvo pasiūlytas. Tegu Vyriausybė pripažįsta.

PIRMININKAS. Egidijau, tą patį mes kalbam.

E.KLUMBYS. Baigiu. Minutę! Aš tik noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Prisiminkime, 1923 metais mūsų dabartinis didžiausias vadinamasis partneris JAV Lietuvą pripažino vyriausybiniu lygiu. Vyriausybinis lygis galimas, mes jį palikim Vyriausybei.

PIRMININKAS. Labai trumpai, mes tuoj grįšim prie šio klausimo. J.Dautartas ir baigiam. Daugiau neleisiu niekam kalbėti.

J.DAUTARTAS. Gaila, kad Seimo narių ne tiek daug, kad… (Balsai salėje) Gerbiamoji profesore, leiskite, aš tuos du sakinius pasakysiu. Aš užleidžiu V.Čigriejienę, suprantu, kad jinai E.Zingerį labai myli ir leido jam du kartus. Kalbėkite, profesore. Prašau.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tikrai aš būsiu nuoseklus.

J.DAUTARTAS. Aš baigsiu, jeigu profesorė leidžia. Noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Nenoriu P.Auštrevičiui priminti, kaip žlugo Bizantijos imperija dėl 200 graikų radikalų ir, matyt, istoriškai aš jam… Bičiuliškai suprantu, kad mano intelektualizmas yra šiek tiek mažesnis, nors mano šūkį „Kas už Petrą, tas už teatrą!“ lyg ir prisimenu, bet aš su Petru pasikalbėsiu. Galvoju, kad šiuo atveju Bizantijos istoriją aš tikrai ne blogiau žinau nei jūs. Bet, bičiuliai, tikrai negalima leisti sau tokio dalyko. Seimo valia yra labai svarbi valia. Bet kokiu atveju, jeigu Vyriausybė tą spręs, vis tiek reikėtų atsižvelgti į Seimo valią. Kadangi nėra daug Seimo narių, tai aš irgi pritarčiau tobulinimui, nors nelabai suprantu ką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai buvo daug frakcijų, norinčių perbalsuoti. Mes turime tokią galimybę, nes šiandien ne kartą… (Balsas salėje) Prašau.

A.ČAPLIKAS. Aš galiu pacituoti Statuto 121 straipsnį „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas.“ Šiuo atveju aš tikrai manau turįs teisę prašyti perbalsuoti, nes Statuto straipsnyje sakoma, kad balsavimas kartojamas, „(…) kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo (aš pabrėžiu, aš balsavau, registravausi ir balsavau, mano balsas nebuvo įskaičiuotas) ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai“.

PIRMININKAS. Prašom, Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti, kad jau metai laiko mes ta pačia tema kalbam, balsų skirtumas yra penki. Kito argumento, kuris yra įvardytas Etikos ir procedūrų komisijos sprendime, nėra. Nė viena frakcija neįvardijo šitų argumentų, kurie leistų teikti perbalsuoti. Jeigu jūs iš naujo sudarysite galimybę perbalsuoti, jūs pats pažeisite Statutą.

PIRMININKAS. A.Pekeliūnas dar nori kalbėti.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš noriu pataisyti gerbiamąjį A.Čapliką, ko jis čia mus dabar bando apgauti? Čia yra parašyta taip: „sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas“, o ne būtina pakartoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis S.Pečeliūnas paskutinysis, kuris kalbės. Aš turiu Statutą, viską, nebijokite. Yra konsultantas, priimsime teigiamą sprendimą. Galėsite drąsiai atiduoti Etikos ir procedūrų komisijai. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui už suteiktą žodį. Tikrai jokių argumentų nėra, bet jūs galite spręsti, kaip jums patinka. Aš tik noriu pacituoti labai paprastą dalyką. Jūs cituojate Statutą, aš jums noriu pacituoti Konstituciją, kur parašyta apie Seimą, kad Seimas svarsto užsienio politikos klausimus. Tai mes tą svarstėme. Ir komitetas svarstė. Bet yra 84 straipsnis, ką daro Prezidentas. Prezidentas, 1 punktas: „Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.“ Sėkmės atlikti savo pareigas, tiek ministrui teikti Prezidentui, gali pridėti ir pono J.Karoso vadovaujamo komiteto išvadą, kad jie pritaria tam klausimui, ir dirbkime tiksliai pagal Konstituciją, nebekartokime nekonstitucinių precedentų. Šitas perbalsavimas, atsiprašau, nebus konstitucinis, nors ir pagal Statutą jūs vadovausitės savo teisėmis teikti perbalsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš išklausiau visų jūsų nuomones ir priimsiu sprendimą. Balsų persvara buvo solidi, tai nebuvo vieno balso persvara. Toliau. Mes turime galimybę dar grįžti prie to klausimo. Jeigu dabar mes apsispręsim jį grąžinti tobulinti, tai mes tą nutarimo projektą galėsime grąžinti ir galėsime apsispręsti. Aš noriu paskelbti alternatyvų balsavimą. Kas už, tai yra atmeta šį nutarimo projektą, kas prieš – tobulina. Viskas. (Balsai salėje) Balsuojam. Alternatyvus balsavimas. Baigiu visas diskusijas. Viskas. Prašome registruotis ir balsuojame. Jeigu atmetame, balsuoja už, jeigu tobuliname – prieš. (Balsai salėje) Jūsų balsavimas parodys, jeigu jūs tobulinsite, mes turėsime galimybę greitu laiku vėl grįžti ir plenariniame posėdyje spręsti šį klausimą.

Gerbiamieji kolegos, dauguma apsisprendė šį nutarimo projektą tobulinti. Grąžinsim iniciatoriams tobulinti ir bus galimybė dar kartą pasvarstyti, pakalbėti, susitikti, padiskutuoti, bus galima apsispręsti.

Replika po balsavimo – gerbiamasis E.Klumbys, po to A.Kubilius.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, taip, mes dabar pasiuntėm šitą projektą tobulinti, tačiau sėdint užsienio reikalų ministrui aš noriu dar pacituoti 94 straipsnio 6 dalį: „Vyriausybė užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis“. Kas jums trukdo šitą dalyką padaryti? Pirmyn pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją!

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tobulinti reikia savo balsavimą. Ir aš siūlau perbalsuoti gerai pagalvojus apie tai, ką reiškia Seimo toks balsavimas, kokį dabar kažkaip čia pavyko padaryti. Matyt, diena buvo per karšta, per daug aistrų, ir rezultatas, mano įsitikinimu, yra toks, kurio tikrai šioje situacijoje nereikėtų. Aš dar kartą raginu labai rimtai pagalvoti (yra užsienio reikalų ministras ir J.Karosas) ir dar kartą balsuoti paprasčiausiai dėl to… (Balsai salėje) Minutėlę!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.KUBILIUS. Ką reiškia viskas? Nieko ne viskas. Tobulinti galima čia pat savo balsavimą. Aš siūlau gerai pergalvoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom. Gerbiamasis Andriau, mes negalime daugiau balsuoti. Viskas, mes jau balsavome, negrįžkime prie tos temos, jis yra grąžintas tobulinti. Viskas.

Gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai tikėjausi, kad A.Čapliko pasiūlymas dėl perbalsavimo taps tikrove. Iš tikrųjų mes padarėme, mano manymu, didelį nesusipratimą, ir ačiū Dievui, kad mes šiandien nebalsavome dėl Lito įstatymo. Mes galėtume su tokia pačia logika grįžti prie rublinio atsiskaitymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS (LSDPF). Kolegos, aš laikau tokiu truputį gal išvargintų žmonių poelgiu tą rezultatą, kurį mes dabar turime, nes politine prasme jis iš tiesų yra negeras. Dabar tas pasiūlymas spręsti problemą Vyriausybei po to, kai Seimas nepritarė, atrodo truputį, atvirai kalbant, vaikiškas. Tai nesolidu. Kodėl nepasakėte to varianto prieš prasidedant svarstymui, kad reikėtų taip daryti? Deja, kalbėjote tik po to, kai Seimas priėmė sprendimą. Kolegos, ačiū už tai, kad pritarėte tobulinimui, mes turime tobulinimo variantą, artimiausiu metu jį pateiksime. Tikiuosi, kad tą tikrai išvargusių žmonių ar truputį transo pagautų žmonių neapgalvotą sprendimą ištaisysim. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. K.Daukšys.

K.DAUKŠYS. Labai ačiū ir A.Kubiliui, ir gerbiamajam J.Karosui už tai, kad čia mes visi pavargę ar kitokie. Gerbiamieji, man atrodo, kad jūs este gerokai labiau pavargę, šiandien švęsdami Seimo Pirmininką. Būkite salėje, balsuokite, kada reikia, ir nebus jokių problemų. Nereikia po to atlėkti ir sakyti, kad čia kas nors neteisingai padaryta. Seimas nusprendė taip, kaip nusprendė, ir visi kiti pasisakymai, kad pavargę, neteisingai… Atleiskite, tada ir visi įstatymai, kuriuos priimame, yra neteisingi. Taip išeina.

PIRMININKAS. A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Posėdžio pirmininke, man atrodo, jūsų pečiai tvirti, bet šiuo savo sprendimu jūs užsikrovėte truputį per didelę naštą ant savo pečių. Jūs pats nusprendėte, kaip daryti. Aš dar kartą sakau: buvo pažeista mano, kaip Seimo nario, teisė apsispręsti. Balsavimo įranga neparodė mano pozicijos. Aš dar kartą prašau balsuoti, kad grįžtume prie šio klausimo svarstymo, ir kviečiu Seimo narius pritarti po pateikimo. Posėdžio pirmininke, aš manau, šita našta mums, Seimui, ant pečių labai didelė, kad ją pakeltume. Jums vienam per daug.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Čaplikai, aš noriu replikuoti dėl jūsų nuomonės. Jūs ne kartą pirmininkavote ir ne kartą priėmėte įvairius sprendimus – leidote perbalsuoti ir neleidote perbalsuoti, kai rezultatas lygus. Prašom neapeliuoti. Yra Statutas. Jeigu aš tikrai pažeidžiau Statutą, jūs turite tokią galimybę. Kitas dalykas, jūs, dauguma, tikrai galite susirinkti ir priimti tokius sprendimus, kokius jums reikia priimti. Bet jeigu jūs nesusirenkate į salę ir nepriimate sprendimų, tai jūsų asmeninės problemos. Prašom. Gerbiamasis V.Bogušis.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai tikiu, kad jūs esate geras krepšinio specialistas, treneris, profesionalas, bet šį kartą mes kalbame apie užsienio politiką ir apie Europos, NATO partnerystę bei solidarumą. Imant tą aspektą, mes paleidžiame patį blogiausią signalą. Kiek apie užsienio politiką jūs girdite per mūsų žiniasklaidą, Kremlius ir Vladimiro Putino politika tikrai nenori pripažinti Kosovo. Jūs darote jiems labai didelę paslaugą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš nieko nedarau, aš turiu tik vieną balsą. Prašom. E.Klumbys, po to A.Kubilius.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos… Aš vis dėlto siūlyčiau, gerbiamasis Boguši, nekalbėti apie mūsų profesijas už Seimo ribų. Mes visi esame lygūs, esame Seimo nariai. Aš nekalbu apie jūsų išsilavinimą. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, nekalbėkime apie bendrą Europos Sąjungos poziciją ir nekalbėkime apie Rusiją ir V.Putiną. Tokiu atveju didžiausi Rusijos draugai yra Ispanija, pagal jūsų logiką, Graikija, Kipras, Rumunija, Slovakija, kurie turi lygiai tokių pat problemų. Šitoje vietoje sumesti viską į vieną katilą yra mažiausiai nesąžininga. Nereikia kalbėti, kad Seimo nariai nežino, ką daro. Žinome, ką darome, puikiai. Jeigu patobulinus bus pateikta ir bus svarstymas, patikėkite, bus daug aštrių diskusijų. Dabar yra priimtas sprendimas – tobuliname ir antrą kartą ateiname į Seimą.

A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, galima?

PIRMININKAS. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš pritariu A.Čaplikui ir manau, kad toks klausimas kaip perbalsavimas… Galų gale jeigu jūs pats nežinote, kaip pasielgti, tai tada reikia paklausti Seimo, ar Seimas sutinka perbalsuoti, ar ne, ir viskas. Tai yra 260 ar kuris straipsnis ir galime apsispręsti. Jeigu liks valia, kad nereikia perbalsuoti, kad viskas aišku, kad buvo priimtas geras sprendimas, tai taip ir liks. Bet Seimas visada turi teisę pats priimti sprendimą. Galų gale, kiek aš mačiau projektą, reikia pataisyti vieną klaidą – mes negalime vadinti Kosovu, reikia vadinti Kosovo Respublika, todėl čia pat, pateikimo metu, pataisome tą variantą ir einame toliau. Iš tikrųjų tobulinimas yra labai aiškus. Aš siūlau dabar apsispręsti, kad Seimas balsuotų dėl to, ar perbalsuoti, ar ne, nes pasekmės tokio sprendimo, koks dabar padarytas, manau, yra prastos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prisidedu prie A.Kubiliaus ir A.Čapliko siūlymų dar sykį perbalsuoti, juo labiau kad šitoje salėje yra keturi Seimo nariai, kurie nerealizavo savo teisės balsuoti. Jie turi kitokią nuomonę, negu yra nubalsuota.

PIRMININKAS. K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS. Aš gerbiamąjį posėdžio pirmininką prašau atlaikyti šitą spaudimą, kurį gerbiamasis A.Kubilius, net nedalyvavęs svarstant, dabar daro, taip pat prisiminti, kad gerbiamasis A.Čaplikas stovėjo gale ir specialiai nėjo balsuoti. Jis irgi tegul nevaidina. Klausimas priimtas. Tegul ateina su nauju patobulintu projektu ir svarstysime. Viskas. Dar kartą, Andriau, jums, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, reikėjo čia sėdėti, o ne vaikščioti kažkur, atsiprašau, į kitą vietą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų šitos kadencijos Seime dar nebuvo nė vieno klausimo, kad po to, kai yra priimtas sprendimas tobulinti, būtų grįžta į balsavimą už ar prieš. Šito dar nebuvo. Aš nesakau, ar geras šitas sprendimas, ar blogas, tai jau kitas klausimas, tačiau tokio precedento mes dar neturėjome. Kyla klausimas, iki kokio precedento mes galime nueiti, persvarstydami visus klausimus? Tai būtų absurdas. Iš tikrųjų galima tobulinti nors ir ketvirtadienį, vargu ar labai didelė tragedija atsitiks. Diena čia, diena čia. Aišku, galbūt precedentas, nes balsavimo rezultatas nėra pats geriausias, tačiau jis yra toks, koks yra, ir čia nieko nepakeisi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis J.Karosas. Prašom, paskutinis.

J.KAROSAS. Kolegos, iš tiesų siūlau nutrauki tą diskusiją. Aš norėčiau prašyti visų, kad ketvirtadienį leistumėte pateikti patobulintą projektą ir tą klausimą išspręsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad sprendimas yra teisingas. Statutas nebuvo pažeistas, mes visi turėjome galimybę išsakyti savo nuomonę balsuodami. Jeigu jūs judate salėje, nesugebate ateiti laiku, svarstant klausimą nesusirenka dauguma, tai aš manau, kad tai mūsų pačių problemos. O šiaip nereikia sakyti, kad mes neturime nuomonių. Mes turime nuomonę, tvirtai žinome ir balsuojame. Mes žinome, kurį mygtuką spausti, ir turim savo nuomonę. Todėl grįšime į darbotvarkę ir spręsime kitus darbotvarkės klausimus.

Seimo nariai, balsavę už narkotikų paskirstymo „taško“ Europoje – Kosovo nepriklausomybės pripažinimą, o tuo pačiu – ir už Ūkio banko savininko V.Romanovo biznio Kosove klestėjimą

Petras Auštrevičius (Liberalų sąjūdis)

Zigmantas Balčytis (Socialdemokratų partija)

Andrius Baranauskas (Pilietinės demokratijos partija)

Rima Baškienė (Valstiečių liaudininkų sąjunga)

Vytautas Bogušis (Liberalų ir centro sąjunga)

Jonas Čekuolis (Liberalų ir centro sąjunga)

Jonas Jagminas (Socialdemokratų partija)

Juozas Jaruševičius (Pilietinės demokratijos partija)

Vaclovas Karbauskis (Naujoji sąjunga)

Justinas Karosas (Socialdemokratų partija)

Antanas Matulas (Tėvynės sąjunga)

Dangutė Mikutienė (Darbo partija)

Kazimira Prunskienė (Valstiečių liaudininkų sąjunga)

Alvydas Ramanauskas (Naujoji sąjunga)

Rimas Algis (Socialdemokratų partija)

Viktoras Rinkevičius (Valstiečių liaudininkų sąjunga)

Liudvikas Sabutis (Tėvynės sąjunga)

Vytautas Saulis (Socialdemokratų partija)

Algirdas Sysas (Socialdemokratų partija)

Vaclav Stankevič (Naujoji sąjunga)

Nijolė Steiblienė (Naujoji sąjunga)

Irena Šiaulienė (Socialdemokratų partija)

Emanuelis Zingeris (Tėvynės sąjunga)

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą