V. Mitalas siūlo sudaryti galimybę gyventojams savanoriškai aukoti gynybos stiprinimui

0
82
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas
- Reklama -

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sukurta galimybė gyventojams savanoriškai finansiškai remti šalies gynybą.

Parlamentaras siūlo numatyti atskirą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodą – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti.

Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„Turime stiprinti aukojimą Lietuvos saugumui ir kurti naujas formas, todėl siūlome sukurti papildomą, patogią, savanorišką tokio aukojimo galimybę per atskirą VMI įmokos kodą. Aktyviai komunikuojant ir aiškinant to svarbą, užtikrinant atsiskaitymą ir skaidrų pinigų panaudojimą, būtų generuojamos reikšmingos papildomos ir taip reikalingos lėšos valstybės saugumui. Tai paskatins diskusiją apie gynybos visuotinumą – visuomenės, nevyriausybininkų, verslo galimybes prisidėti prie šalies saugumo”, – pranešime žiniasklaidai pabrėžia Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

Pasak Seimo nario, viena iš galimybių – iš tokiu būdu surinktų lėšų sukurti atskiro saugumo fondą, kurio lėšos galėtų būti naudojamos tiek sustiprinant Lietuvos oro gynybą, tiek nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į saugumą didinančius projektus.

„Turime padėti nevyriausybinėms organizacijoms sustiprinti savo vaidmenį ir kompetencijas Lietuvos saugumo srityje, o jos, savo ruožtu, galės pasiūlyti piliečiams ir verslui konkrečius būdus, kaip prisidėti. Viskas priklausys, kaip seksis su kolegomis susitarti dėl geriausio tų lėšų panaudojimo tikslo ir kaip seksis strateginės komunikacijos ekspertams paruošti lietuvius šiems iššūkiams”, – akcentuoja Seimo vicepirmininkas.

Krašto apsaugos ministerija, anot jo, skaičiuoja, kad siekiant pagreitinti investicijas į krašto gynybą artimiausiais metais bus reikalingi papildomi 0,7 proc. nuo BVP (maždaug 400–500 mln. eurų).

„Laisvės partija yra priėmusi rezoliuciją, kurioje nurodyti galimi šių lėšų surinkimo šaltiniai – nebūtinų viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, skolinimosi instrumentų išnaudojimas, palaipsnis augimui nekenkiančių taršaus kuro rūšių apmokestinimas. Partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos esame sutarę, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai, todėl krašto apsaugos finansavimo rinkimui turime pasitelkti ir savanoriškus instrumentus. Diskusijos dėl naujų saugumui reikalingų mokesčių galėtų vykti tik išnaudojus kitas galimybes ir tik atnaujinant Susitarimą dėl gynybos ir saugumo”, – teigia V. Mitalas.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, remiantis 2022 m. „Social Impact Alliance” atliktu tyrimu, regione aukojimo kultūra dar vystosi, nuolatinius lėšų pavedimus atlieka 12 proc., o vienkartinius 35 proc. paramos teikėjų. Pagal atliktą tyrimą, vidutiniškai per metus vienas paramos teikėjas įneša po 75 eurų (bendrai apie 67 mln. eurų).

„Tai reiškia, kad, jei asmenys, kurie nuolat aukoja, Lietuvos saugumui kas mėnesį nuspręstų paaukoti 10 eurų, o asmenys, kurie atlieka vienkartinius aukojimus, per metus paaukotų 60 eurų (pusė metinės sumos), galėtų būtų surinkta daugiau kaip 31 mln. eurų. Bet žinoma, tai priklausys nuo to, kaip aktyviai bus komunikuojama ir atsiskaitoma už išleistus pinigus”, – teigia V. Mitalas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.

Partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

 

Jadvyga Bieliavska
ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!