Sticky: V.Valkiūnas: „Pagal kokią muziką turime šokti, kad mūsų „nesušaudytų“?“

115
10
- Reklama -

Buvęs Seimo narys, Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas. KK nuotr.

Buvęs Seimo narys, Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas sako, kad Lietuvoje demokratijos nebėra. „Čia demokratija pagal Lip Su: „Sėdi du vilkai ir kiškis ir sako: „Balsuokim, ką vakarienei valgysim“, – dabartinę padėtį šalyje apibūdino politikas.

„Karšto komentaro“ skaitytojų dėmesiui – interviu su buvusiu Seimo nariu Valdemaru Valkiūnu.

-2009 m. liepos 23 d. Seimas priiminėjo rezoliuciją dėl Islandijos narystės ES, prieš kurią balsavote tik jūs ir a.a. Julius Veselka. Jūs tada kalbėjote: „Vieni emisarai rykliai jau pardavė Lietuvą ir dabar nori svetimas žemes parduoti. Islandija. Kas prašė? Ar žmonės streso būsenos, depresijos būsenos gali adekvačiai veikti? Aš, kaip psichologas, galiu pasakyti – ne, dar kartą ne. Iš streso būsenos žmonių atimamas turtas, kiti įsipareigojimai priimami. Kai žmonės atsipeikės, kai stabilizuosis situacija Islandijoje, tada dar bus galima kalbėti. Matote, kaip Lietuvos išdavikai veikia. Galima užfiksuoti, kameros gali užfiksuoti, kas Lietuvą pardavė, kas dabar… Štai Lietuvos interesas. Prašom dar patriukšmauti. Kas prieš Lietuvą? Kas už pardavimą svetimų….“ Ir tada jums mikrofonas buvo atjungtas. Pamenate tą atvejį?

-Taip, kai Islandijos Respubliką imperialistai norėjo įtraukti į savo imperiją, kad Islandija būtų po Europos Sąjungos padu.Tos rezoliucijos iniciatorius buvo Emanuelis Zingeris, tikrasis lietuvininkas iš Kauno, kurio interesai nelabai man aiškūs iki šios dienos.

-Bet su kuo tai susiję? Kodėl staiga tada prireikė įtraukti Islandiją į ES?

-Todėl, kad Islandijoje buvo ekonominė krizė – bankai sukėlė. Ir norėjo, kad, kaip ir Lietuvoje, Latvijoje, bankų krizę kompensuotų tauta, mokesčių mokėtojai. Tačiau islandai atsisakė. Islandų tauta surengė referendumą ir pasisakė, kad nebus jokių kompensacijų – patys prisidirbo. Kai pelnai, tai nesidalino, o kai nuostoliai, tai jau norėjo su tauta dalintis.

Ir ką, dabar Islandija sėkmingai rutuliojasi iš krizės, situacija nepablogėjo, ir nereikėjo Europos Sąjungai atiduoti pagrindinių žvejybos amatų – likviduoti, supjaustyti laivus. Ką Lietuva padarė, nes reikėjo dalintis su visais savo laivybos zona.

Taigi, Islandija išlošė. Ir, žiūrint iš retrospektyvos, aš tada, kai Seime buvo priiminėjama ta rezoliucija, buvau teisus.

Kai yra streso būsena, neadekvatūs veiksmai, reikia palaukti, o ne: „greitai, greitai atimsim turtą“ bei „streso būsenoje prisiimkite įsipareigojimus“. Negalima pasinaudoti žmonių nelaime. Lietuvos ir visos ES pozicija tuomet buvo negraži: pasinaudoti kitų bėda.

-Tai tada, prieš penkerius metus, mūsų politikai norėjo gelbėti bankininkus?

-Taip, gelbėti bankininkus. Tegul prašosi Islandija į ES, o ES jau pagelbės – užsmaugs apkabinimuose.

Kitas kąsnis – Ukraina

-Ukrainos įvykiuose Lietuva vėl pirma.

-Liberalai-ekstremistai nerimsta. Ukraina – didelis kąsnis. Ir Anglijos spauda atvirai rašo, kad Anglijos ir kitos pasaulio didelės transnacionalinės korporacijos laukė to momento, kada galės ten įžengti su savo kompanijomis – supirkti žemę ir panašiai. Štai, prancūzų kompanija jau išsinuomavusi šimtus tūkstančių hektarų žemių. Tik reikia, kad įstatymai apgintų jų grobuoniškus tikslus.

Taigi, trūko įstatymų, todėl tą V.Janukovyčių, kaip teliuką, vedžiojo, vedžiojo, tas muistėsi, muistėsi ir nusimuistė – nutrūko nuo tos grandinės. Ir tada prasidėjo tie įvykiai, kurie mane labai nustebino – kad Ukraina pasidavė liberalių ekstremistinių jėgų įtakai.

Jeigu ukrainiečiai būtų blaiviai pažiūrėję, kad „mes čia patys susitvarkysime, jūs nelįskite“, tai, manau, ir Krymas būtų, ir Ukraina būtų laiminga, nepriklausoma, klestinti valstybė ir būtų tūkstančiais metų į priekį buvusi.

Bet emisarų buvo kiti tikslai, kiti užsakovai. Labai gaila, kad Ukraina, didelė valstybė – su savo resursais ir žmonių kiekiu, negalėjo pasipriešinti.

Tačiau aš tikiu, kad galiausiai jie prablaivės ir galės pasakyti, kas yra kas, bei užimti iš tiesų nepriklausomą poziciją.

-Bet situacija jau išbalansuota, Krymo jau nėra…

-Be abejonės, nepalyginsi – kiek žuvusių, kiek sužeistų, kiek psichologiškai traumuotų…

Čia galima tokias paraleles išvesti: maža Islandija ir didelė Ukraina. Islandija nesidavė įvaroma į chaosą ir šitoje situacijoje laimėjo. Na, sakoma, mažoje šeimoje lengviau susitvarkyti. O čia – didelė, suvedžiojo ukrainiečius.

Man keista buvo, kai į Maidaną važiavo ir Lietuvos tautinis sparnas, ir liberalai- ekstremistai.

Aš taip sulyginu: kai mes, Lietuva, įkritome į duobę, patekome į spąstus, tai, kad mums būtų lengviau toje duobėje kukuoti, reikia, kad dar kas nors įkristų į tą duobę. Tada kompanijoje bus linksmiau kartu padainuoti. O gal paskui galėsime ant svetimų pečių išlipti, o tą, įkritusį, palikti duobėje? Čia jau reikėtų ekstremistinio sparno imperialistų klausti.

Kai valdžią rinkti – sąmoningi, kai TV žiūrėti – nesąmoningi?

-Kaip jūs psichologiniu požiūriu vertinate dabartinę situaciją šalyje – ta nuolatinė propaganda ar neveda žmonių į depresiją, neskatina emigruoti? Juk jau beveik metai, kaip kasdien valstybiniu lygiu kuriamas nesaugumo jausmas: kad Lietuvoje gyventi nesaugu, verslą daryti nesaugu, nes tuoj, tuoj mus gali užpulti? Jau net maži vaikai kalba, kad reikėtų važiuoti gyventi ten, kur saugu.

-Man labai keistas tas nepatriotiškumas ir stuburo neturėjimas. Šiuo klausimu man labai imponuoja Izraelis. Nežiūrinto to, kad vyksta karas, kad tas veiksmas nesikeičia, o tik aštrėja – raketos skraido skersai ir išilgai, pas juos nėra įvarymo į isteriką, išniekinimų nuostatos.

Aš suprantu, kas pas mus vėl rinkimai. Jie plyšauja nuo vienų rinkimų iki kitų, ir tų isterikos skleidėjų burnos pas mus nespėja ataušti. Atrodo, kad jų kredo – įvaryti rinkėjams baimę, kad paskui galėtų jais naudotis.

Aš tokius politikus pavadinčiau plastelininiais. Lipdyk, ką nori: gali lipdyti mašiną, gali vyrą, gali moterį. Ir jie nori ir tautą padaryti plastelininę. Yra užsakymas – lipdome tą…

Propagandą varo – tą: sukiršinti, kad tik būtų kažkokia tai įtampa…

Juk įtampos Lietuvoje nebuvo. Rusakalbiai buvo lojalūs. Latvijoje dėl rusakalbių problema buvo didesnė, o Lietuvoje, kaip yra pasakymas, kieno karvė maurotų, o lietuvio karvė patylėtų. Pas mus rusakalbiai moka lietuvių kalbą, ir nereikia šitos temos aštrinti bei pradėti segmentuoti: „A, tu rusakalbis, tu tą palaikai, aną“.

Jeigu jau yra demokratija, yra įvairios nuomonės, ir turi būti tautos pasitikėjimas.

Dabar aiškinama: „Propaganda daro įtaką!“ Palaukite, per rinkimus propaganda galima, o dabar – negalima? Tai tada, pagal juos, žmonės neturėtų dalyvauti rinkimuose, nes jie nesąmoningi, nesupranta propagandos? Kaip dabar čia taip – rinkimuose tauta sąmoninga, o čia ji nebesąmoninga? Vienu atveju žmonės sąmoningi, viską suprantantys, o kitu atveju – ne? Kaip čia taip gali būti?

-Ir teisingą valdžia išsirenka…

-Taip, taip – tai yra sąmoningų žmonių išrinkta legitymi valdžia. Bet kokias programas per televizorių žiūrėti, žmogus jau pats negali pasirinkti!

Aš pats kiekvieną dieną pasiskaitau ukrainiečių, lietuvių, rusų, latvių, estų, kitus internetinius portalus, kad sulyginčiau informaciją. Nes meluoja. Visi meluoja. Mes skęstame melo ir manipuliacijų jūroje. Todėl reikia daugiau žiūrėti, skaityti, atsirinkti, kad žinotum.

Mes ir vaikštome kaip kokie mini analitiniai centrai. Ir labai gerai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis yra kaip mini analitinis centras. Valdžia turėtų tuo didžiuotis – matote, kiek yra viską suprantančių! Vakarų kapitalistai tose a la vertybėse yra užliūliuoti ir nieko nebesuvokia, kas yra kas, o mes – galim! Mes tokie šaunuoliai, išprusę politiškai, galim atsirinkti! Tegul atvažiuoja – mes pakonsultuosim.

„Čia jau demokratijos nėra“

-Žmonėms jau psichologiškai sunku – tauta pasodinta ant propagandinės isterinės adatos. Nebeįmanoma televizoriaus įsijungti.

-Žiūrim, kam naudinga. Lietuvos interesams – nenaudinga. Mūsų plastelininiams politikams – taip. Jiems nereikia išprususios tautos – reikia plastelininių žmonių. Patys politikai plastelininiai, tai tokią pačią tautą ir gimdo. Plastelininius lengviau valdyti – ką reikės, tą iš jų nulipdysi. Kita nuomonė netinka: net ir prieš penkerius metus mane užtildė dėl Islandijos. Aš palaikiau Islandijos nepriklausomybę, tai man Seime atjungė mikrofoną, iškeikė paskutiniais žodžiais – kad aš jau nebe žmogus.

-Tai reiškia, kad valstybėje gali egzistuoti tik viena nuomonė – jų, o kita nuomonė egzistuoti nebegali?

-Ne, ne. Čia jau demokratijos nebėra. Čia jau demokratija pagal Lipsu: sėdi du vilkai ir zuikis ir sako: „balsuosim, ką vakarieniausim“.

Jiems egzistuoja tiktai viena nuomonė – jų. Kitos nuomonės bijo.

Tai rodo, kad jie pažeidžiami, jie bijo ir jie gali egzistuoti tik diktatūroje – kad jų nuomonė nebūtų pažeista. Neduok Dieve, nors vienas nesutinka.

Jie demokratiją žaidžia tik ten, kur nepaliečia jų pamatinių grobuoniškų, imperialistinių – federalistinių tikslų.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šalininkai sako, kad reikia atkurti LDK. Tai aš klausiu: Baltarusijoje – 9 milijonai gyventojų, Ukrainoje – 46 milijonai, Lenkijoje – 38 milijonai, Lietuvoje – tik 2 milijonai. Tai kokia kalba kalbėsime? Kiek šios Lietuvos liks? Ar mums tas naudinga, reikia? Ar čia vėl kažkieno užsakymai: skaldyk ir valdyk? Ar mes turime būti vieningi ir gyventi vardan šios Lietuvos?

-Valstybės priešų gaminimas, propaganda, skaldyk ir valdyk – ką reikia daryti, kad ši nesveika situacija pasikeistų? Kad žmonėms būtų leista normaliai, sveikai kvėpuoti? Vakaruose situacija visai kitokia.

-Ten žmonės jau užliūliuoti, su jais jau lengviau. O pas mus žmonės per daug aktyvūs ir jie pavojingi. Imperiniams tikslams lietuviai yra pavojingi. Jie turi racionalų mąstymą ir, gavę informacijos, išsianalizuoja. Atimk iš lietuvio racionalų mąstymą, ir jis taps mankurtu, paklusniu, naudingu imperialistinėms jėgoms, siekiančioms toliau grobti, užimti teritorijas.

Pas mus yra žmonių, kurie nepasiduoda. Nežinau, kaip juos tramdys – griežtins įstatymus, sodins į kalėjimus. Politiniai kaliniai bus ar kaip? Kažkokių priemonių imsis. Liberalai- ekstremistai imperialistai jau taip įsivažiavę, kad jau negali būti, jog tautos dalis juos stabdytų. Logiška, kad imsis priemonių ir „gesins“ kitaip mąstančius.

-Čia kas pas mus – mentaliteto problema? Štai, Islandija – surengė referendumą, pamokė bankininkus, pasikeitė Konstituaciją…

-Ten tauta per rinkimus išsirinko kitą partiją, kuri atėjo į valdžią, ir tai islandus išgelbėjo. Ten Briuselio proganda nespėjo paveikti.

Pas mus, kaip matote, vieni išvedžiojimai, vienos manipuliacijos! Čia negalima, čia pinigų duos, čia paperkama… Viskas užliūliuojama, kad žmonės nesuvoktų, kas jų draugas, o kas nori piniginę atimti. Tokia politika – kad lietuvis pasiduotų, susitaikytų: „ai, tai nežinau, gal taip ir reikia…“

-Arba išvažiuotų…

-Arba išvažiuotų. Liberalams nėra tautų ir nacionalinio identiteto – jei žmonės išvažiuotų, imigrantų privažiuotų. Kaip buvo Tarybų Sąjungoje: primaišyti, atskiesti, privežti dėl darbų iš visų kampelių, padaryti mišrainę. Tada lengviau valdyti. O lietuvių kalba… Kam jiems lietuvių kalba? Jie anglų kalbą moko.

Jau dabar iš principo pažeidžiama Briuselio direktyva dėl laisvo darbo jėgos judėjimo, kadangi tas judėjimas negali laisvai judėti – nes Lietuva, o ir Latvija, priimant į darbą, reikalauja kalbėti nacionalinėmis kalbomis. Pagal juos, tai – jau diskriminacija.

Jie kol kas nutyli, nekelia triukšmo, bet aš matau, link ko einama. Taip, kol kas tyli, bet greitai pasakys. Ir tada įteisins antrą kalbą – anglų.

Todėl mokyklose intensyviai mokinama anglų kalba. Klasės dalomos į dvi klases. O kodėl per lietuvių kalbos pamoką klasės nedalomos į dvi klases, kad mokiniai geriau įsisavintų lietuvių kalbą?

Rėkia, kad tautinės mažumos negali išmokti lietuvių kalbos. Tegul dalina klasę į dvi klases. Ir patiems lietuviams sunku mokytis – tai įdomi, bet sunki kalba. Ir lietuviams reikėtų dalinti klasę į dvi klases, kad sustiprintų lietuvių kalbos mokymąsi. Bet lietuvių kalbos mokymosi kažkodėl nestiprina? Stiprina anglų.

Mintis į kairę, mintis į dešinę – „sušaudyti“

-Tai ką, jūsų nuomone, po ta propaganda norima paslėpti? Kad bloga ekonominė situacija? Kad nėra iš ko pensininkams nusavintų pensijų sumokėti? Laukia, kol pensininkai išmirs, tada iš viso grąžinti nereikės?

-Korupciją, kad vagia… Kainos viešiesiems pirkimams sukeltos. Chaosas yra gerai, nes žmonės negali vienu metu visko išanalizuoti.

Pažiūrėkite į mūsų politologus. Jie angažuoti. Dirba universitetuose, dėsto. Tuoj kas, juos gali „sušaudyti“. Žodžiais. Jūs matot, kas dabar vyksta – „sušaudys“ tuoj tave. O jeigu jis dėstytojas, išmes iš universiteto, ir ką jis darys? Arba reikia emigruoti, arba prisitaikyti.

Kai kalbi su studentais, tai jie studentams truputį daugiau pasako, negu pasako per radiją ar televiziją. O taip… dabar dominuoja konjuktūra tokia – dominuoja liberalai imperialistai. Todėl reikia pagal jų dūdelę šokti. Kitaip – „sušaudymas“.

-Valstybės saugumo departamentas išplatino informacinį leidinį „Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje?“, įspėja piliečiams būti budriems. Jeigu būtų kontaktai, bandymai verbuoti, kad nedelsiant apie tai praneštų VSD. Tačiau pagal tą VSD leidinį galima suprasti, kad Lietuvoje šnipinėja ir verbuoja tik rusai ir baltarusiai. O amerikiečių, britų, vokiečių, Izraelio kitų šalių žvalgybos nešnipinėja? Neverbuoja? Galima pamanyti, kad kontaktai su „geriečių šalių“ žvalgybomis – net sveikintini.

-Čia labai keista pozicija, nes Amerikoje to paties Izraelio žvalgus gaudo ir „sodina“ į kalėjimus. Draugų žvalgyboje nėra, yra tik interesai.

Tai reikėtų paklausti, kokie Lietuvos interesai dabar ginami? Reikėtų suformuluoti Lietuvos interesų doktriną – kad mes, visi Lietuvos piliečiai, žinotume, koks dabar „naujasis himnas“, pagal kokią muziką mes turime šokti. Kad mūsų „nesušaudytų“, kad žmonės neprarastų darbų, karjeros. Nes kitaip – „sušaudymas“.

-Kaip buvusio BNS vadovo A.Račo atveju – paskambino spec.tarnybos A.Ramanauskui ir paprašė „užvažiuoti“ ant A.Račo, nes jis turi „ne tokius“ politinius įsitikinimus. Apie tai pats A.Ramanauskas pasigyrė per radiją – didžiavosi, kad sudalyvavoA.Račo „suėdimo“ operacijoje.

-Kaip aš ir sakiau – aš tai pavadinau „sušaudymu“. Aš nesu A.Račo brutalios leksikos fanas, bet dėl to, kad skiriasi nuomonės, mes jo negalime „sušaudyti“.

Čia labai įdomus atvejis, nes dar neseniai buvo deklaruota, kad specialiosios tarnybos dirba užsienio, bet ne vidaus procesams. Pasikeitė „trendas“?

Tai dėl to ir sakau, kad žmonėms turėtų būti pasakyta, pagal kokią muziką jie turėtų šokti, kad jie žinotų ir nebūtų „sušaudyti“.

-Bet, jeigu pasakytų, tai neatitiktų demokratijos kriterijų.

-Dabar yra liberal-demokratija. Bet kas tai per žvėris? Norėtųsi gauti naują atsakymą.Nes dabar nėra demokratija – dabar ypatinga demokratija: liberalų ekstremistų demokratija. Ir koks tai žvėris? Koks jo kailis? Kas po tuo kailiu? Kokie dantys? Žmonėms reikėtų paaiškinti.

-Stojome į Europos Sąjungą, o mus dar įkišo ir į Europos Federaciją.

-Čia tokia slenkanti imperialistinė revoliucija. Yra užsakovai, milijardieriai, kurie ir lobuoja savo interesus. Tik pas mus spauda apie tai mažai rašo.

Pavyzdžiui, kaip rašė „Financial Times“, rizikos draudimo fondų vadovas Paul Singer lobavo homoseksualių vedybų įteisinimą. Užsienio spauda dar parašo, kas yra kas, Vakaruose dar nėra visai užgniaužtas laisvas žodis, dar nėra užgniaužta žurnalistinė veikla, yra alternatyvinė, kuri prasiskverbia į viešą pasaulinę erdvę.

-O pas mus einama prie to, kad būtų viena nuomonė, viena tiesa. O kas nesutinka, kaip jūs sakote, „sušaudyti“. Galima pasakyti, kad dabar pas mus persitransformavęs komunizmas: išvertė kailį, bet vidus tas pats – drausti, bausti, cenzūruoti.

-Tie imperialistiniai metodai – poveikis į žmogaus psichiką, pavergimas žmonių – nesiskiria. Čia naujo dviračio neišrasi. Tik perdažo tą patį dviratį kita spalva.

-Smetonos laikais, skaičiau, net dėl karikatūrų leidinius uždarydavo.Toks įspūdis, kad ir pas mus toks laikas ne už kalnų.

-Čia jau priešpaskutinė fazė, kur kalami bus prie sienos ir „sušaudomi“.

-Labai jau niūros jūsų prognozės. Tai ką daryti?

-Kaip tai ką? Prisitaikyti, būti mankurtais ir gyventi komfortiškai. Paėdė pagrindiniai veikėjai, žiūrėk, gal nuo to lovio ir tau kažkas nubyrės, prie lovio palaižyti gal išeis… Klausytis, kaip gerovė didėja, kaip bendras vidaus produktas auga, kaip vartojimas didėja… Tik vartok aklai, vartok ir niekur nesikišk…

Jeigu toks gyvenimas tenkina ir neša laimę, tai ką… O tie, kurie laisvesni, kurie nenori prisitaikyti, išvažiuoja…

Tokia situacija. O, kad kas nors pasikeistų, turi būti sukrėtimas.

Dabar koks ES „trendas“? Fiskalinė drausmė. Koks bus sekantis? Politinė drausmė. O tai reiškia diktatūrą. Dabar yra finansinis diktatas, sekantis bus – politinis.

O balanso – tai nėra

-Tačiau kodėl ta sveikoji, nemankurtinė visuomenės dalis nesusivienija ir nesukuria tiems liberalams-ekstremistams alternatyvos?

-Proimperialistinės jėgos susimobilizavo ir nepaisant to, kaip jie save vadina – kairiaisias ar dešiniaisiais, apsijungė ir neleidžia to padaryti. Jie visais lygiais apsunkina rinkimų sistemą, kad tik naujos jėgos nepatektų į valdžią.

Buvo a.a. B.Lubys, vietinės reikšmės oligarchas, pozityvus oligarchas, kuris suteikdavo žodį alternatyvioms jėgoms pasisakyti ir televizijoje, ir laikraštyje.

Dabar aš nematau „kietų“ vyrų ar moterų, kurie pasakytų: „Mes apjungsim alternatyvias nuomones, kad subalansuotume šitą sistemą“.

Balanso nėra, todėl šita praraja tik gilėja.

-Kalbant apie politinę sistemą – ar nėra ydingas politinių partijų finansavimas? Nes jis iš esmės finansuoja ir stiprina tik tas senas sistemines partijas, o naujoms politinėms jėgoms nėra iš ko augti. Galėtų būti finansuojamos visos partijos, kurios dalyvauja rinkimuose, pagal rinkėjų skaičių.

-Jie prisidengia tauta, sako: „bet tauta nenori, kad visos partijos būtų finansuojamos“. Tačiau galėtų būti taip: 10 ar 20 eurų nuo vieno rinkėjo gautų partija ar visuomeninė organizacija, jeigu savivaldybių rinkimai, ir tada jau turėtų ir mažesnės partijos pinigų agitacijai ir pan. Kitą kartą tu jau galbūt sustiprėsi, jau daugiau gausi. Ir juo daugiau gauni balsų, juo daugiau gauni lėšų. Ir motyvacija būtų, kad bėgiotų, netinginiautų, aktyviai veiktų, ir lygiava būtų. „Už mus balsavo 200 tūkstančių, vadinasi, mes gauname daugiau, o už jus tik 10 tūkstančių, vadinasi, jūsų idėjų žmonės nepalaikė. Kitą kartą mobilizuokitės, gausite atvirkščiai“.

Štai tokia partijų finansavimo sistema būtų sąžininga. Bet jie išvedžioja. O lietuviai – pasiduoda. Nes yra informacijos trūkumas.

Čia vėlgi užburtas ratas. Europos Sąjungoje surenkama tautos krauju ir prakaitu uždirbta duoklė – pernai Lietuva sumokėjo vieną milijardą 130 mln. litų. Paskui gaunama parama ir dalinama išskirtiniams. Viešinimui turi būti skiriama iki 10 proc. Ir skleidžiama iš tų 10 proc. kaip kokių sektantų „geroji žinia“. Ir to jokia partija nepermuš. O politologai ir žurnalistai šildosi prie šito ugniakuro…

Kaip pasakys dėdė iš Briuselio ar Vašingtono, ar kokių kitų centrų, taip ir darys. Politikai nebevaldo savo valstybės. Visur užsakymai, plutokratija, pinigai, lobizmas, už milijardus perkami įstatymai, direktyvos. Aš norėčiau, kad sugrįžtų tie laikai – ir tikiu, kad sugrįš,- kai politikai valdys savo valstybes, ir politiniai interesai, nacionaliniai interesai bus svarbiau.

Tauta – vienintelė, kuri gali pakeisti padėtį. Tauta gali pakeisti ir Konstituciją, ir sistemą, ir požiūrį – per rinkimus.

Štai į Lietuvą buvo atvažiavęs Mario Monti, dirbęs eurokomisijoje, prasismelkęs ta imperialistine dvasia.Ką jis sako lietuviams: „Jūs padedate Europos ekonomikai greičiau tapti šiuolaikiškai“. Ką reiškia „šiuolaikiška“? Tegul jis pasako iki galo.

Aš matau, kad konkurencija yra iškreipta, deformuota, viskas sutelkiama į vienas rankas. Ar tai vadinasi „šiuolaikiška“? Norėčiau išgirsti atsakymą iš Mario Monti. Ir kas bus šiuolaikiškumas rytojaus laike?

Monti giria Vokietiją, kad ji gali skolintis už labai žemas, artimas nuliui palūkanas. Tai kur tada broliškų Europos Sąjungos tautų solidarumas, jeigu, kai Lietuva skolinosi už 8-9 proc., Vokietija skolinosi už 1,53 proc.? Dabar Vokietijai jau beveik nulinis skolinimosi tarifas. Tačiau ir mums turi būti vienodai! O dabar – ir žemdirbiams nevienodos išmokos, ir nevienodos skolinimosi sąlygos…

Atvažiavęs Mario Monti mus mokina gyventi – skolinkitės, skolinkitės. Gerai, o kaip padidės procentai? O kai prasidės bankrotai, kas kompensuos?

Jeigu Vokietija skolintųsi tokiomis sąlygomis, kaip mes, tai jie jau seniai būtų „užsilenkę“ ir revoliucija jau būtų įvykusi Vokietijoje. 2013 metais Vokietijos skola buvo 1 trilijonas 130 milijardų eurų, o dabar nė metai nepraėjo, ir Vokietijos skola jau siekia 2 trilijonus 200 milijrdų eurų. Štai, jums pavyzdinė valstybė – mokosi iš Amerikos pavyzdžio ir lenda į skolą. Ir kur tie Vokietijos pliusai? Kas juos tempia – graikai ar lietuviai? Kaip matome, Vokietijai irgi krenta kelnės. Kas jas mauna?

Beje, Lietuvoje negirdėjau, kad kas nors viešoje erdvėje kalbėtų apie tai, jog Latvija nepalaikė Europos sankcijų prieš Rusijos geležinkelį ir jo vadovą.

Latvijoje 12 proc. nuo BVP sudaro krovinių tranzitas su Rusija. O įeinančių traukinių – 95 proc. Tai latviai sankcijų prieš Rusijos geležinkelį nepalaikė. O ką lietuviai darė, nežinau – jokios viešos informacijos. Jeigu būtų buvę sankcijos prieš geležinkelius, kaip būtų atrodžiusi situacija su tranzitu į Kaliningradą?

-Gal čia techniškai norėjo uždaryti tranzitą į Kaliningradą?

-Nežinau, ar čia karas būtų, ar kaip čia būtų buvę? Negirdėjau, kad apie tai politologai būtų kalbėję nors vienoje radijo laidoje. Gal yra tabu analizuoti šitą situaciją?

Taip pat, pavyzdžiui, niekas neskelbia jokių duomenų apie„Rail Baltic“. Tai koks galų gale bus tas geležinkelis? Greitasis keleivinis ar krovininis? Ar kažkoks mišrus? Niekas neaišku. Iš pradžių buvo greitasis keleivinis, paskui jau plius krovininis, po to sakė, kad negali būti ir toks, ir toks, nes ant tų pačių bėgių keleiviniai negali važinėti daugiau kaip 100-120 km/val. greičiu, ir galų gale liko tik geležinkelis. Dabar visur matote, kad „Rail Baltica“ – tik geležinkelis. Pinigus įsisavinam, švaistom, žemes iš ūkininkų atimsim, plotus perdalinsim, dėl ko? Dėl kažkokio geležinkelio. Mistinio geležinkelio. Čia tokia Afrikos valstybė, kuri nematė geležinkelio, ir bus dabar geležinkelis…

Bet gal jiems reikėtų ne „Rail Baltic“, o evakuacinį geležinkelį pasistatyti? Kad nors elitas, jeigu prasidėtų karas, galėtų evakuotis? Kad paskui, ant šitų griuvėsių nusileidę, vėl pakeltų žemę?

Lietuvai – taikdario misija

-Kaip, jūsų nuomone, turėtų elgtis Lietuva Ukrainos atžvilgiu?

-Susitiko du imperialistai – Rusijos meška ir Vakarų vilkai, ir pradėjo vilkai draskyti mešką už kailio. Vilkai nori vykdyti užsakymus, jiems reikalinga Ukraina. Ir Ukraina neatlaikė to spaudimo… Jai reikėjo pačiai nepriklausomai būti. Nei prie meškos, nei prie vilkų.

O Lietuva šiuo atveju turi būti tvarkdarys. Lietuva turėtų būti ypatingame statuse.

Lietuva ir kitos priefrontinės valstybės, kurios yra tarp meškos ir vilkų, turėtų būti ypatingame statuse. Kad mums nereikėtų pulti ir pirmiems būti, o būtume taikdariais. Kaip būna per muštynes, kai taiko: „Vyrai ir moterys, nusiraminkit, viskas bus gerai“. Viena ranka vieną prilaiko, kita – kitą.

Tarp tų imperialistinių karų mums, Lietuvai, reikia išsikovoti ypatingą statusą. Aš matau labai didelę grėsmę – einama link Trečiojo pasaulinio karo. Todėl mums reikia būti blaiviems, be emocijų ir ypatingame statuse – kad mes gerai gyventume iš to, kad esame tranzitinė šalis, kad palaikome ryšį ir su vienais, ir su kitais, ir kad mumis pasitikėtų.

Kaip sako krepšinyje? Jeigu lietuviui patiki, tai lietuvis padaro. Taigi, mes labai tinkame į taikdarius. Mes turime sakyti: „Palauk, Vania, ramiai, tu, Džonai, irgi nusiramink, neleisim mes jums čia susimušti. Jūsų interesai? Kokie interesai, sėdėkite ramiai, likit savo vietose, nusiraminkite. Norite visą pasaulį užgrobti? Kas toliau? Nėra marsiečių, nebus ko toliau užgrobti. Dar technika neišsivystė, kad Alfa Centaura žvaigždę užkariautumėte“.

Man patinka modeliuoti: gerai, sakykim, liberalai imperialistai nugali Rusiją. Ar mums bus nauda, kad bus sudraskyta Rusija, kad ta meška bus sužeista? Gerai, jeigu ji greit nudvės. O jeigu ji ilgai sužeista draskysis? O mes čia, už tvoros, prie tos pačios pačios meškos?

Mano nuomone, B.Jelcinas išrinko V.Putiną nepaprastai. Aš analizavau šitą situaciją ir tai, ką daryčiau, jeigu pats daryčiau. B.Jelcinas pamatė, kad jis atpalaidavo sistemą, kad viskas suliberalėjo, ir kad reikia kito tokio vadovo, kuris viską sutvarkytų. Reikia griežtesnio, ne iš „šitos operos“. B.Jelcinas suprato, kad reikia baigti tas išgertuves.

Ir kai mūsų politologai modeliuoja, kaip čia bus, aš manau, kad kitas Rusijoje variantas bus Pinočeto. Jeigu rytoj ant statinės atsirastų Pinočetas, rusų tauta jį palaikytų.

Ir nereikia galvoti, kad į V.Putino vietą ateis liberalas ir bus trali-vali: šokiai, apsikabinimai, dujos plauks už dyką, kiniečiai vieną galą draskys, vilkai kitą, o mes pulsim kaip šakalai ir taip pag gausim kokį kauliuką. Taip nebus – kitas variantas bus Pinočeto.

Ir aš nenoriu, kad Lietuva būtų šakalų vietoje. Mes turime užimti padorią, solidžią vietą.

Tegul atvažiuoja ukrainiečiai, aš jiems paaiškinsiu: blaivėkitės, reikia nacionalinius interesus ginti. Tegul atvažiuoja, pažiūri, kiek čia pas mus likę nacionalinių interesų. Gerai, jeigu sutampa Briuselio interesai ir Lietuvos interesai. O jeigu nesutampa? Viskas, ant šakių pakabinti.

Kai mes stojome į ES, mums niekas nepaaiškino, nepatarė. Būtų paaiškinę ar belgai, ar kiti: jūs ten pažiūrėkit, kad jūsų neapgautų tas Europos reikalų komitetas, tie klapčiukai, tie parsidavėliai, būkit budrūs, žiūrėkite tą punktą, tą punktą, tą punktą.

Todėl mes dabar turime pasakyti Ukrainai: tik žiūrėkit, nes, jeigu būsit informuoti, vadinasi, būsit ginkluoti.

Aš nenoriu, kad ukrainiečiai būtų apgauti. Ir aš nesutinku, kad jie būtų apgauti.

Krašto apsauga – kaip rožė

-Ką manote apie krašto apsaugą? Kokia ji turėtų būti?

-Dabar krašto apsaugos išlaidos yra milijardas. Prisiperkam visokio, atsiprašant „šlamšto“, kurį mums Vakarai, kadangi padėvėtas („iš antrų rankų“), turėtų dovanoti, blogiausiu atveju parduoti metalo laužo kaina.

Aš važinėjau su ta tankete – tuo „grabeliu“, kur Prezidentė irgi važinėjo, kurio šonas peršaunamas iš vidutinio kulkosvaidžio. Jeigu mes tokios ginkluotės prisivežtume, tai, kaip rodo Ukrainos patirtis, mes ne tik su tanketėmis, bet ir su tankais 60 km nepravažiuotume – nes „gradai“ lekia 60 km, ir iš tankų bei tankečių nieko nelieka.

Taigi, iš to jokios naudos. Kaip ir iš laivelių – ką parodė pavyzdys Azovo jūroje, kai stebuklingai sudegė tie laiveliai.

Karine prasme esame sunkioje padėtyje, nes mes iš karto atsiduriame katile. Rusijos kariuomenė stovi Baltarusijoje, stovi Kaliningrado srityje. Ir jie per pusantros valandos – dvi valandas mus uždaro į katilą. Ir nei amerikonai, nei anglai nenorės savo karių palikti čia, katile.

Mes esame NATO sudėtinė dalis. Tačiau savo lėšas gynybai nebūtinai turime duoti jiems pinigais – tie 2 proc. BVP gali likti Lietuvoje ir skatinti mūsų ekonomiką. Galime universitetuose, mokyklose, rajonuose padidinti šaudyklų skaičių, ugdyti patriotiškumą, ir tai bus tas indėlis į NATO.

Galėtume beveik kiekviename rajone išdėstyti spec.pajėgas, paruošti gerus operatorius, kurie 100 proc. pataikytų į tankus iš prieštankinės ginkluotės. Taip pat galėtume paruošti gerus priešlėktuvinės gynybos specialistus.

Taigi, mes turėtume orientuotis į spec.grupes (reikia mobilių grupių, aprūpintų paskutinio modelio ginkais), kurios būtų taip išdėstytos, kad nebūtų sunaikintos per pirmas 10 minučių. Taip pat gerinti infrastruktūrą – daryti nusileidimo takus. Ant autostradų turi būti lėktuvų nusileidimo spec.takai. Čia nieko naujo nėra – tai buvo ir tarybiniais laikais: lėktuvai, naikintuvai nusileidžia ant visuomeninio naudojimo kelių.

O tankų normatyvai labai nedideli, todėl tos technikos turi būti daug, kad ji būtų efektyvi. Ar mes už visas tas lėšas galime nusipirkti daug tankų? Negalime. Vadinasi, mums reikalinga speciali, specifinė technika: prieštankinė, priešlėktuvinė. Ir, kiek girdėjau, pas mus yra savi raketų kūrėjai. Todėl reikia juos finansuoti – tegul jie kuria raketas, kad mes galėtume pasipriešinti, kažkokią tai žalą padaryti. O ne taip, kad tulpių nuklotais keliais kažkas sutiktų. Kad matytų, jog mūsų krašto apsauga – graži rožė, bet, kai atsisėdo, tai dygliai stipriai į užpakalį sulindo.

-Na, sako, kad mus lenkai išgelbėtų?

-Jeigu bus konfrontacija, kaip lenkai gali mus išgelbėti, jeigu jie bus blokuoti, ir mes iš karto būtume atjungiami, kaip katilas, ir Kaliningradas mus iš karto blokuotų elektroniniu būdu? Pamenate, kaip praskrido lėktuvai su spec.signalais virš laivų, kai vos neišprotėjo Amerikos jūreiviai Juodojoje jūroje, kai panaudojo specialią techniką? Lenkai bėgs nuo tos Kaliningrado srities ir gerai dar bus, jeigu vokiečiai juos sustabdys. Tai yra tiktai melas ir apgaulė, kad lenkai ar kas mus išgelbės.

Turi būti apsispręsta: ar mes tik norime nuraminti žmones, kad jie sutiktų, kaip plovėjai plaus krašto apsaugai skiriamus pinigus, ar rimtai susirūpinsime krašto gynyba. Pirmu atveju reikia baimę mokesčių mokėtojams įvaryti, ir tada žmonės atiduoda piniginę – kaip tie telefoniniai sukčia: tavo artimasis papuolė į bėdą, atnešk pinigus. Taip ir čia: jeigu nenorite būti bėdoje, neškite pinigus, sumokėkite, ir bus.

Bet, kaip jau sakiau, tuos pinigus galime realiai panaudoti infrastruktūros gerinimui Lietuvoje: padaryti atsarginius aerodromus, paruošti visuomeninius kelius lėktuvų nusileidimams, sukurti spec.grupes, įvesti mokinių, studentų mokymus – kad jiems būtų įdomu, būtų užgrūdinti. Kai rankos bus pačiupinėjusios tą daiktą, gyvenime pravers. Tada bus pliusas lietuvių tautai, Lietuvos piliečiui.

-Pati gerai prisimenu, kaip dar tarybiniais laikais būdavo karinės pamokos ir laikui reikėjo išrinkti ir surinkti Kalašnikovą…

-Čia būtų ir užimtumas, ir nusikalstamumo mažinimas, ir sportas, ir pinigai būtų panaudoti naudingai.. Penki viename. Bus karas, nebus karas, bet pinigai būtų panaudoti naudingai. Bus ką ir prisiminti. O homoseksualizmu užsiimti… Nuo to vaikai negimsta.

-Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrė Gorienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą