- Reklama -

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino Valstybės gynybos planą. Pasak prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, taip praktinėmis priemonėmis bus įgyvendinamas visuotinės gynybos principas.

„Tai reiškia, kad Lietuvoje turime viešą, paprastą, visiems prieinamą dokumentą, kuris pasako, kaip valstybė mato save karo metu, kokias funkcijas vykdys ir kaip mato kiekvieno piliečio ar organizacijos, (…) ar įmonės įsitraukimą į valstybės gyvenimą“, – pirmadienį po VGT posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.

Taip pat nutarta steigti Nacionalinę visuotinės gynybos koordinavimo tarybą, kuri bus atsakinga už organizacijų ir valstybės sąveiką.

„Taip pat Valstybės gynybos plane numatyta, kad bus įsteigta Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba, kuri horizontaliai spręs įvairius iškilsiančius klausimus dėl sąveikos tarp įmonių ir valstybės institucijų ar tam tikrų sprendimų paieškoje savivaldos lygmenyje“, – teigė K. Budrys.

Pasak jo, patvirtintame Valstybės gynybos plane, kuris kurtas bendradarbiaujant su įvairių organizacijų, verslo asociacijų ir įmonių atstovais, numatytos 7 pagrindinės kryptys, iš kurių kiekvienoje – apie 30 užduočių, įtraukiančių ir atskirų piliečių bei organizacijų vaidmenį krašto gynyboje karo atveju. K. Budrys pažymėjo, kad šis planas leis įtvirtinti visuotinės gynybos principą praktiškai.

„Kalbame ne tik apie siekiamą idealą, bet apie labai konkrečius veiksmus“, – aiškino jis.

„Viskas priklauso nuo tolimesnių mūsų žingsnių ir tempo, kaip mes įgyvendinsime tą planą“, – teigė prezidento patarėjas.

K. Budrys akcentavo, jog planas turi tris pagrindinius tikslus – paskatinti piliečius ir įmones proaktyviai ieškoti vietos valstybės gynyboje, suteikti aiškius atsakymus dėl jų dalyvavimo krašto apsaugoje formų bei užbaigti „dokumentų hierarchijos architektūrą“.

„Mes užbaigiame galų gale visą institucinę ir taip pat dokumentų hierarchijos architektūrą, turėdami nacionalinio saugumo strategiją aukščiausiame lygmenyje, tada turime valstybės gynybos planą“, – nurodė K. Budrys.

Finansų planui reikės, bet pirmiausia siekiama įtraukti visuomenę

Prezidento patarėjas K. Budrys sako, kad kai kurioms plano dalims įgyvendinti reikės papildomų finansų. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad šiuo metu nėra apsibrėžta, kiek lėšų reikės, nes pirmiausia orientuojamasi į visuomenės įtraukimą.

„Žinoma, kad su tam tikromis plano dalimis tikrai bus susiję ir finansiniai poreikiai. Ar mes juos turime dabar apsibrėžę ir galime pasakyti, kad čia reikės tiek milijonų? Ne, nes daug ką mes galime padaryti be papildomų finansinių poreikių“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

„Į ką yra orientuojamasi plane – įtraukti kuo labiau piliečius, įmones, organizacijas, kurios nėra valstybinių institucijų sąrangoje. Ir jų įtraukimas mums duos didžiulį postūmį į priekį be papildomo lėšų poreikio“, – akcentavo K. Budrys.

Visgi, jis neneigia, kad ateityje papildomų finansų Valstybės gynimo plano įgyvendinimui reikės.

„Žinoma, kad jų (lėšų – ELTA) ateityje reikės, bet mes negalime sakyti, kad „kol neparodysite pinigų, tol plano neįgyvendinsime“ – to negali būti“, – pažymėjo K. Budrys.

NSGK pirmininkas akcentavo komendantūrų svarbą

VGT posėdyje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ypač geopolitinių įtampų laikais valstybėje turėtų stiprėti „saugumo jausmas“. Todėl, akcentavo jis, svarbu į valstybės gynybą įtraukti kuo platesnį institucijų ir visuomenės elementų spektrą.

„Visi su saugumu susiję strateginiai dokumentai negali būti dėliojami taip, kad saugumas bei gynyba būtų vienos ar dviejų ministerijų reikalas. Tai būtų problema. Tad šis Valstybės gynybos planas remiasi visa apimančio saugumo principui: visos ministerijos, visos struktūros turi jausti, kad tam tikru klausimu jų vaidmuo gynyboje yra labai svarbus. Labai svarbu pasiekti, kad saugumo jausmas taptų visų mūsų jausmu“, – spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.

Politikas šiame kontekste užsiminė ir apie komendantūrų svarbą. Šiuo klausimu NSGK pirmininkas ir krašto apsaugos ministras ne kartą diskutavo viešai.

„Ypatingą dėmesį aš atkreipsiu į karo komendantūrų veiklą. Tai yra geriausia platforma, jei nori įsitraukti į gynybą su ginklu. Žmogus, turintis įgūdį tai padaryti, čia turėtų rasti savo vietą. Mes šiek tiek diskutuojame su krašto apsaugos sistema dėl karo komendantūrų vaidmens taikos metu“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Mes dabar nuolat kalbame, kad sąveika su savivaldybėmis yra esminis dalykas, kad karo komendantai ar jų atstovai, jų štabo nariai turi būti nuolatinėje sąveikoje su savivaldybe“, – pridūrė politikas.

VGT sudaro prezidentas, vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.

Augustė Lyberytė
ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!