Smulkaus ūkio perspektyvos ateitis – pačių rankose

0
9
- Reklama -

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka. Nuotr. R.Balsio

Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosauginiu požiūriu. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas prioritetine Lietuvos ūkio šaka. Kaimas pradedamas vis labiau vertinti kaip šalies infrastruktūra, nuo kurios priklauso kaime ir mieste gyvenančių žmonių gyvenimo lygis. Miškai, pamiškės, laukai, paežerės, netgi krūmai – kam nors priklauso. Kur geras juodžemis, kviečiai nokina savo grūdą, priemolio žemėje kita kultūra derlių brandina, laisvos žemės nerasi nė sprindžio – visa turi šeimininką.

Žemės ūkio paskirties žemė užima 60 proc. valstybės teritorijos. Žemės ūkio naudmenos sudaro 3,37, ariamoji – 2,87, pievos ir ganyklos – 0,45 mln. ha. Nusausintų žemių yra 3,05 mln. ha, iš kurių 2,6 mln. ha nusausinta drenažu. Daugiau kaip 1 mln. ha dirvožemių iš prigimties yra rūgščios, todėl juos reikia periodiškai kalkinti.

Palankios klimato sąlygos ir pakankamas natūralus žemės našumas leidžia plėtoti pieno ir mėsos ūkį, auginti kviečius, rugius, vaisius ir daržoves, rapsus, cukrinius runkelius ir kitus šioms platumoms būdingus augalus ir gyvulius.

Žemės ūkio subjektams pagal numatytas priemones ir ūkininkavimo sąlygas teikiama investicinė parama, išmokos ir kitokiomis priemonėmis skatinamas žemės ūkis, nepaliekant ir nepakankamą vidinį plėtotės potencialą turinčius žemės ūkio subjektus.

Vienas iš prioritetų numatytai paramai teikiamas jauniems (iki 40 metų) ūkininkams, kooperatyvams ir gamintojų grupėms, sukurta ir įgyvendinama investicinės paramos ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse ir jų pajamų palaikymo sistema.

„Kokią dalį žemės ūkio paramos išmokos sudaro ūkininko biudžete – to, ko gero, niekas nepasakys. Tai labai daug nuo ko priklauso. Galime nustatyti, kokias išmokas ūkininkas gauna, pagal vienokias ar kitokias programas. Jei paimtumėme išmokų suvestines, matytume, kaip skiriasi išmokos nuo ūkininkavimo intensyvumo, dydžių ir veiklos pobūdžio.

Ūkininkas gali susirinkti visą paletę išmokų ir tam yra sudarytos visos galimybės: kaip jaunas ūkininkas, išmokos už aplinkosaugines priemones, nenašių žemių išmokos, jei paimsime ūkininką, kuris turi 30 ha dirbamos žemės, jis gauna pirmą patvirtintą išmoką už 30 ha, ir eilę kitų“, – sako Žemės ūkio ministerijos viceministras Saulius Cironka.

Anot jo, daugelis bando teigti, kad paramai skirtos išmokos sudaro 10 ar daugiau procentų bazinės pajamų dalies. „Turiu pasakyti, jog tai – ne visai tikslūs skaičiavimai. Patys ūkininkai teigia, kad išmokos yra ta dalis, tenkanti pelnui. Jei būtų dirbama be išmokų, ūkinė veikla artėtų prie nulio zonos arba pasiektų minusą, o išmokos kompensuoja tuos skirtumus, geru atveju sukuria nedidelį pelną. Reikėtų pasižiūrėti, kokie yra mūsų smulkių ir vidutinių ūkių pelningumai ir gaunamoms išmokoms, kurios geriau atspindi ūkininko pajamas“, – sako viceministras.

Žemės ūkio ministerija pagal jai priskirtas funkcijas ir galimybių visumą intensyviai ieško ekonominės aplinkos gerinimo priemonių, kurios nukreipiamos žemės ūkio produkcijos gamintojų ir kitų kaimo verslo subjektų konkurencingumui didinti, investiciniam pajėgumui stiprinti, ugdyti profesinę bei vadybinę kompetenciją.

Šioje ekonominėje situacijoje rinkų plėtojimas ir konkurencingumo didinimas, įgyvendinant žemės ūkio ir maisto produktų vidaus bei užsienio prekybos marketingo programa numato konkurencingų produktų tiekimą mūsų ir kitoms rinkoms, gamintojų ir prekybininkų bendradarbiavimą, prekių paskirstymą ir kitų rinkodaros institucijų kūrimą bei plėtotę.

„Pažiūrėkime į šią ūkinę – gamybinę veiklą kitu kampu. Gal reikia pagalvoti apie sistemos sukūrimą smulkiam ir vidutiniam ūkiui?“ – retoriniu klausimu tęsia pokalbį viceministras S. Cironka.

„Perdirbamosios gamybinės bazės sukūrimas – tai rimta paspirtis kiekvienam smulkiam ir vidutiniam ūkininkui. Pavyzdžiui, atsiveria naujos realizavimui rinkos, su kai kuriomis pasirašytos ilgalaikės bendradarbiavimo sutartys. Kodėl neužsiimti mėsinių galvijų auginimu ir jos produkcijos paruošimu, kaip to reikalauja užsakovas, ir tiekti vartotojui?

Šioje srityje, kad būtų sukurta prekybinė sistema, reikalinga iniciatyva ir marketinginiai gebėjimai. O Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi teikti tokios veiklos vystymui visokeriopą pagalbą.

Mėsinių galvijų asociacija ar kitas socialinis partneris! Imkite į savo rankas iniciatyvą, nebūkite pasyvūs vien dejuodami, kokia valstybė bloga“, – ragina ŽŪM viceministras S.Cironka.

Pasak jo, šios struktūros turi tam visas reikiamas startines pozicijas: asocijuotą struktūrą, informaciją, veislinę bazę ir pagaliau žmogiškuosius išteklius.

„Norint įeiti į rinką ir paimti jos dalį, reikalingi mokymai, veislinės bandos suformavimas, selekcinės programos diegimas – visa tai yra įgyvendinama. Rinkos subjektų tarpusavio santykiai grindžiami išankstinėmis ilgalaikėmis sutartimis, plėtojama prekyba,“ – pažymi S.Cironka.

Neužmirštame ir nuolatinės, operatyvios vartotojams teikiamos informacijos apie produktus, jų maistines savybes ir saugumą būtinumo. Tai tie kertiniai akmenys, kurie padės mūsų smulkiam ir vidutiniam ūkininkui pasiekti reikiamo rezultato“, – teigia ŽŪM viceministras.

„Mokslo, mokymo, konsultavimo ir informacijos sistemos plėtotė – būtina sąlyga pažangiam ūkininkavimui. Kuriama bendra žemės ūkio intelektinės plėtotės sistema, apimanti mokslo, studijų, profesinio tęstinio mokymo ir konsultavimo sritis, leidžianti vykdyti kokybišką kaimo gyventojų mokymą, jų nuolatinį profesinį ir bendrąjį lavinimą“, – pabrėžtinai tvirtina žemės ūkio vice ministras S. Cironka.

Dažnai atsiranda didelis triukšmas, kyla nepasitenkinimas dėl privalomų reikalavimų tręšimui ar šėrimo planų įgyvendinimo.

„Taip jau yra, tręšimo plano nepadarysi, jei neturi žemės tyrimo. Tu nežinai, kiek tavo žemei reikia fosforo, kalio, azoto. Reikia suprasti, kad neturėdamas tyrimų, savo laukus tręši iš akies, maždaug kaip auga, kokį derlių gauni. Atsiranda bėda, kai produkcija patikrinama laboratorijoje, o išvados būna nepalankios gamintojui. Problema – kur realizuoti chemines normas viršijančią produkciją“, – pastebi viceministras. Ir pateikia gyveninimą pavyzdį: „Nueiname pas gydytoją, dažniausiai esame siunčiami į laboratoriją tyrimams, kad įvertintų bendrą mūsų organizmo stovį, ir tai visiems yra aišku, nekyla klausimų. Taigi čia tie patys žemės tyrimai – kokie simptomai ir kaip juos gydyti mūsų žemę“.

„Trąšos brangsta. Žinome, kad hektarui reikia 200 kilogramų vienokių ar kitokių trąšų. Kitą kartą išpilame 250 kilogramų. O gal tiek nereikia? Gal mūsų žemei pamaitinti pakaktų 180 kilogramų? Per 100 hektarų jau kiek susitaupo, o per 1000 hektarų? Susidaro nemenki pinigai. Atrodytų, paprastas dalykas – keli kilogramai, o gaunasi… Reikia nupirkti, suvežti, susandėliuoti, pristatyti į laukus, išberti – visa darbų grandinė su pridėtinėmis išlaidomis,“ – toliau dėsto viceministras, praktikos pasisėmęs ne tik savo laukuose, bet ir sėmęsis mokslų už jūrų.

„Ūkių stambėjimas ir specializacija – pagrindas susiformuoti ūkiams, galintiems efektyviai dirbti konkurencijos sąlygomis – būtina sąlyga ir tai reikia įvertinti krizės akivaizdoje. Įvertinus žemės ūkio politikos tendencijas, ribotus valstybės ir žemės ūkio subjektų finansinius išteklius, nerealu šioje srityje tikėtis kiek nors ryškesnių poslinkių artimiausiu metu. Spartesnis ūkių stambėjimas gali prasidėti tik vėliau, kai pagyvės žemės rinka ir bus sukurta palanki žemės ūkio kreditavimo ir finansinės paramos sistema“, – sako viceministras S.Cironka.

Ministerijos funkcija – sureguliuoti santykius ir priimti tokius sprendimus, kad visos suinteresuotos pusės būtų įvertintos ir pasiekiamas bendras sutarimas, kaip galutinis rezultatas.

„Asocijuotos struktūros, sutikime, atstovaudamos savo narius ir jų interesus, daro lobistinį darbą, darydamos spaudimą ministerijai priimant palankesnius sprendimus tos grupės nariams.

Rengiant kaimo plėtros programos taisykles, prie apvalaus stalo buvo pakviesti visi socialiniai partneriai, kurie atstovauja atskiroms žemės ūkio dirbančiųjų grupėms: LR žemės ūkio rūmai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintųjų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir eilė kitų asocijuotų struktūrų, kurios visumoje atstovavo visą mūsų žemės ūkio profiliuotą visumą. Norint surasti bendrą sprendimą, reikalingas sutarimas ir prie tų sprendimų visi be išimties prisitaikome, siekdami bendro tikslo.

Labai tikiu, kad būsiu išgirstas, ir kartu veikdami pasieksime savo užsibrėžtų tikslų“, – mūsų pokalbį užbaigė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Rimas Špėlis

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą