Apsimelavęs advokatas K.Čilinskas apskųstas Advokatų tarybai

128
17
- Reklama -
Šiuo metu tiek Advokatų taryboje, tiek STT yra ne vienas pareiškimas dėl advokato K.Čilinsko galimo sukčiavimo (KK nuotr.)

Jūratė Kiaunienė kreipėsi Advokatų tarybą, kad „nuskriaustųjų gynėjui“ – advokatui Kęstučiui Čilinskui būtų iškelta drausminė byla, o pats advokatas J.Kiaunienei sugrąžintų dalį jam sumokėtų pinigų – 10 tūkstančių litų. „Šitie pinigai iš manęs buvo ištraukti apgaulės būdu, tikinant, kad laimėsiu bylą Apeliaciniame teisme“, – teigia Jūratė Kiaunienė, kuri dėl neteisėtos baudžiamosios bylos iškėlimo, neteisėto arešto ir neteisėto laikymo psichiatrinėse ligoninėse iš valstybės siekė prisiteisti 2 mln. Lt.

Neteisėtai po teismus, areštines ir „psichuškes“ septynerius metus pratampyta Jūratė Kiaunienė praėjusių metų rugsėjo mėnesį patyrė dar vieną smūgį – advokatas K.Čilinskas, su kuriuo ji buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį ir kuriam už atstovavimą Apeliaciniame Teisme sumokėjo honorarą, į teismo posėdį nenuvyko. O paskambinusiems teisėjams paaiškino, kad jis „su ieškove Jūrate Kiauniene teisinių paslaugų sutarties nepasirašė, todėl teismo posėdyje ir nedalyvauja“.

Dėl šio akibrokšto advokatas K.Čilinskas savo klientės ne tik kad neatsiprašė, bet kitame posėdyje gražiai užčiaupė, kad „neišsiplėstų“, nes jis, K.Čilinskas, teismo posėdyje jau pasakęs viską, ką reikėjo pasakyti…

Priminsime – kalbame apie garsiąją lėlių bylą, iškeltą Jūratei Kiaunienei dėl to, kad ji V.Grigaravičiaus „zenito“ laikotarpyje (kai generaliniu policijos komisaru buvo V.Grigaravičius) nesutiko „nurašyti“ 6 400 litų skolos V.Grigaravičiaus bičiulei, o jau suimta nesutiko su korumpuotais Alytaus policininkais pasidalinti 500 tūkst. litų, gautų už parduotą namą ir parduotuvę…

Baudžiamoji byla Alytaus policijos komisariate (kur dirbo V.Grigaravičiaus šeimos nariai) buvo iškelta (taip gali būti tik Lietuvoje) už tai, kad J.Kiaunienė savo darbo lėles, kurias pardavinėdavo specializuotose parodose Europoje, pardavė V.Grigaravičiaus šeimos draugei po 250 Lt. Alytaus policija lėles „įkainojo“ po 120 Lt ir iškėlė bylą už … sukčiavimą.

Advokatas K.Čilinskas gynė Jūratę Kiaunienę byloje prieš valstybę dėl neteisėto bylos iškėlimo, neteisėto arešto ir neteisėto laikymo „psichuškėse“. Deja, taip „gynė“, kad Jūratei Kiaunienei teko kreiptis į Advokatų tarybą – nes visus pusantrų metų J.Kiaunienė tokios „gynybos“ kitaip, kaip pinigų „melžimu“, pavadinti negali.

Reportažai televizijoje sužadino viltį

-Kodėl Jūs kreipiatės į advokatą K.Čilinską, kad jis atstovautų Jums šitoje baisioje, sufalsifikuotoje byloje prieš korumpuotą teisėsaugos klaną ir supuvusią teisėsaugos sistemą?

-Tie advokatai, kuriuos aš prieš tai samdžiausi, iš pradžių labai mielai imdavosi mano bylos. Kai pažiūrėdavo dokumentus, sakydavo, kad „čia labai baisu“, kad „jūs neteisėtai nuteista“, kad „pas mus baisi teisėsauga“ ir pan., ir kad „čia viską galima laimėti“. Tačiau kada aš sumokėdavau advokatams pinigus, ir jie nuvažiuodavo susipažinti su mano byla į Alytaus teismą, jie pasikeisdavo ir pradėdavo dirbti jau ne man, o klanui, kuris sufabrikavo man šitą bylą.

Vieną kartą per televiziją prasidėjo laidos, reportažai apie D.Budrevičienės bylą. Per televizorių visada matydavau advokato K.Čilinsko veidą kartu su D.Budrevičiene, visur komentarai: žymus teisininkas sutiko nemokamai ginti D.Budrevičienę, kokį pasipriešinimą jis turės, kad jis nebijo nieko, kad eina už teisybę.

Ir tada aš nutariau susirasti advokatą K.Čilinską – jeigu jis gina nuskriaustus žmones, tai gal ir man padės? Nes mano byla buvo tikrai nepaprasta – daug kartų baisesnė, negu D.Budrevičienės. D.Budrevičienė pakilo tik prieš Darbo partijos pirmininką, aš – prieš korumpuotus policininkus, prokurorus ir teisėjus, kurie susidorojimui su žmonėmis naudoja „psichuškes“. Kitaip sakant, aš pakilau prieš klaną. Todėl susiradau Žmogaus teisių stebėjimo instituto adresą – nes K.Čilinskas gynė D.Budrevičienę kaip Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, ir nuvažiavau.

Ten sėdėjo kažkokia mergina, turbūt sekretorė, ir aš jai pradėjau pasakoti savo bylą: kaip man nė iš nieko buvo iškelta byla, kaip mane tampė po psichiatrines neteisėtai… Mane išklausė ir pasakė: „Jūs ne tuo adresu kreipėtės. Mes turime D.Budrevičienės bylą, kuri yra finansuota, ir mes pinigų kitoms byloms, kad gintume už dyką, neturėsime“.

Ta mergina man patarė kreiptis į advokatą K.Čilinską – gal jis padarys man kokias nors nuolaidas? Man davė advokato K.Čilinsko telefoną ir aš iš karto jam pasiskambinau.

Tuo telefonu atsiliepė advokato K.Čilinsko sekretorė. Pasakė, kad dabar kaip niekad daug žmonių – netgi konsultacijai, kad konsultacija kainuos 400 Lt valanda, ir kad ji mane gali užrašyti tiktai po mėnesio.

Kadangi man po mėnesio buvo per vėlu, nes „degė“ skundas į apygardos teismą, tada aš į advokatą K.Čilinską nesikreipiau – kreipiausi į kitą advokatą.

Pralaimėjusi apygardos teisme, vėl paskambinau į advokato K.Čilinsko kontorą. Man pasakė, kad jis atvyksta į Panevėžio apygardos teismą, ir kad po teismo posėdžio galės su manimi susitikti.

Mes susitikome kavinėje ir tada aš jam už konsultaciją sumokėjau 350 Lt – nes mes kalbėjome trumpiau, nei valandą. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad jis pasakė, jog aš turėčiau jam atvežti dokumentus. Jis sutiko parašyti skundą į Aukščiausiąjį Teismą. Už tą skundą sumokėjau 7 tūkstančius litų. Skundas buvo išsiųstas, tačiau, kol atėjo skundo nagrinėjimo laikas, K.Čilinskas buvo išrinktas Alytuje į Seimą. Tada aš paskambinau K.Čilinsko sekretorei ir paklausiau, kas man atstovaus Aukščiausiame Teisme? Sekretorė atsakė, kad jie turi advokatų, ir man Aukščiausiame Teisme atstovavo advokatė Gontienė iš K.Čilinsko ir jo dukters advokatų kontoros. Aukščiausias Teismas mano skundą atmetė.

Kiek vėliau man paskambino K.Čilinsko sekretorė ir pasakė, kad jeigu aš norėsiu dar ką rašyti, tai K.Čilinskas imsis mano bylos, nes jis daugiau į Seimą nekandidatuos.

Po Seimo rinkimų praėjus maždaug savaitei, aš paskambinau advokatui K.Čilinskui. Iš televizijos laidų ir reportažų man buvo susidaręs įspūdis, kad jis tikrai kovoja už žmogų. Aš tada tikrai galvojau, kad jis išjudins tą klaną, kuris sufabrikavo man bylą, kad tikrai išjudins mano neteisėtus paguldymus į psichiatrines ligonines… Tačiau pirmas šokas buvo man, kad jis atsisakė važiuoti į Alytų susipažinti su mano byla.

Visi teisininkai, kurie skaitė mano bylą, būdavo nuo jos pakraupę – ten tiek visko pridaryta. Ne vienam pareigūnui turėtų būti iškelta baudžiamoji byla. Tačiau advokatas K.Čilinskas pasakė, kad neturi tam laiko, be to, jeigu jis vyktų, tai man kainuotų didžiulius pinigus, todėl jam užtenka tų dokumentų, kuriuos aš atvežiau….

Ir viskas. Ir jis Panevėžio apygardos teismui surašė patikslintą ieškinį – mes pateikėme valstybei 2 mln. litų ieškinį už tai, kad aš buvau neteisėtai paguldyta į psichiatrines ligonines, neteisėtai iškelta baudžiamoji byla – tai buvo komerciniai santykiai, o ne baudžiamoji byla. Ir jau tada, Panevėžio apygardos teisme, man kilo įtarimų dėl advokato K.Čilinsko…

Dokumentai, kurie nebuvo pateikti teisėjams

-Kas sukėlė tuos įtarimus?

-Kad jis atsisakė pateikti į bylą kelis labai svarbius dokumentus, turinčius esminę reikšmę bylos nagrinėjimui ir įrodančius, kad aš neteisėtai buvau areštuota ir neteisėtai buvau paguldyta ir laikyta psichiatrinėse ligoninėse.

-Kokie tie dokumentai?

-Pirmas, tai Rokiškio teismo nutartis, kurioje rašoma, kad aš be palaikomojo gydymo, be jokių vaistų, tik pagulėjusi du mėnesius Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, pasveikau, ir mano teismo procesas gali būti tęsiamas.

Jūs įsivaizduojate, koks tai dokumentas? Tai dokumentas, įrodantis, kad aš iš tiesų niekuo nesirgau – mane tariamai sergančią uždarė į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, ir aš vien nuo psichiatrinės ligoninės sienų, be jokių vaistų, per du mėnesius “pasveikau“!

Tačiau tai dar ne viskas – Rokiškio rajono apylinkės teismui konstatavus, kad aš be jokių vaistų – vien tik pabuvusi psichiatrinėje – pasveikau, mane dar kartą uždarė į psichiatrinę ligoninę! Neteisėtai!

-Ir ką advokatas K.Čilinskas?

-Jis tą Rokiškio teismo nutartį atsisakė prijungti prie bylos, motyvuodamas, kad ir taip aišku, jog aš į psichiatrinę ligoninę buvau uždaryta neteisėtai…

Nežinau, aš nesu teisininkė, bet per devynerius bylinėjimosi ir teisybės paieškos metus aš jau žinau, kad „aišku“ teisme neužtenka – reikia įrodymų.

Kitas dokumentas, kuris buvo labai svarbus byloje, – tai mano pareiškimas Alytaus policijai, įrodantis esminį dalyką – kad aš pirma kreipiausi į Alytaus policiją dėl V.Grigaravičiaus žmonos draugės – kad jai iškeltų baudžiamąją bylą, kadangi ji reikalauja iš manęs, jog aš pasirašyčiau, kad ji man nieko neskolinga.

Nes pati pradžia buvo tokia: aš į Alytaus policiją išsiunčiau paštu pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V.Grigaravičiaus žmonos draugei Irenai Dumbliauskienei. Mano pareiškime buvo ir mano adresas, ir mano telefono numeris. Ir kai man paskambino iš Alytaus policijos, aš važiavau manydama, kad bus kalbama būtent apie šitą moterį. Tačiau kai atvažiavau, mane areštavo, apkaltindami, kad aš neva jai per brangiai pardaviau lėles… Štai kaip viskas prasidėjo!

Per visus teismo posėdžius, kur aš siekiau prisiteisti dėl neteisėto mano arešto, buvo teigiama, kad policija mane sulaikė teisėtai – neva niekur negalėjo manęs rasti, neva aš slapsčiausi nuo jų. Todėl mano pareiškimas Alytaus policijai dėl V.Grigaravičiaus žmonos draugės, kur aš buvau nurodžiusi tiek savo adresą, tiek savo telefono numerį, būtų demaskavęs jų melą – kaip aš slapsčiausi, jei aš pati pirma 2000 metų lapkričio 24 d. kreipiausi į Alytaus policiją dėl šitos ponios, kad ji spaudžia mane, grasina, jog pasirašyčiau, kad ji man nieko neskolinga, nors ji buvo skolinga? Nes I.Dumbliauskienė pareiškimą dėl „per aukštos kainos“ parašė praėjus savaitei nuo mano parašyto pareiškimo Alytaus policijai. Deja, advokatui K.Čilinskui tai pasirodė visiškai nereikšminga, nors būtent tų dokumentų reikėjo, rašant skundą…

-Gal advokatas geriau žino, kokie dokumentai yra reikalingi, o kokie nereikalingi?

-Taip, šitie dokumentai buvo nereikalingi – tik ne man, o policijai, kuri teigė, jog aš slapsčiausi, neatvykdavau kviečiama. Betgi, pakartosiu, – aš pati pirma kreipiausi į Alytaus policiją, nieko nebijodama ir nuo nieko nesislapstydama! Aš tada dar nė neįtariau, kad ta byla pasisuks prieš mane – kad byla bus iškelta ne I.Dumbliauskienei, o man. Ir tas dokumentas būtų tą įrodęs. Tačiau to dokumento nebuvo, advokatui K.Čilinskui jis pasirodė nesvarbus, ir teisme paprastas Teisingumo ministerijos atstovas paneigė, kad aš buvau neteisėtai sulaikyta… O jeigu byloje būtų buvę dokumentai, kad aš pirma kreipiausi su pareiškimu dėl V.Grigaravičiaus šeimos draugės į Alytaus policiją, tada viskas būtų pasisukę kitaip – nebūtų teismas parašęs, kad manęs policija ieškojo, nes aš pati pirma kreipiausi į policiją.

-Taigi pagrindinių dokumentų, bandant įrodyti jūsų neteisėtą suėmimą, neteisėtą paguldymą į psichiatrinę, byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės nebuvo?

-Ne. Tačiau pirmos instancijos teisme tai dar „nurijau“. Advokatas man sakė, kad čia klanas, kad Panevėžio apygardos teisme tikrai nieko nelaimėsime, ir kad tikrai laimėsime Apeliaciniame Teisme. Todėl aš labai apsidžiaugiau, kai nuėjusi į teismą išklausyti nutarties paskelbimo, išgirdau, kad iš dalies mano ieškinys patenkintas – priteisti 7 tūkstančiai litų. Tuo teismas pripažino, kad mano atžvilgiu teisėsauga buvo pridariusi klaidų.

Aš iš karto paskambinau advokatui K.Čilinskui. Jis buvo labai nustebęs. Sakė, kad negirdėtas atvejis, tačiau vis tiek reikia skųsti šią nutartį: jeigu jau čia priteisė, tai Apeliaciniame Teisme mes tikrai laimėsime.

Kas svarbiau – teisingumas ar „neužpykdyti teismo“?

Taigi, jūs skundėte Panevėžio apygardos teismo nutartį?

-Taip. Advokatas K.Čilinskas į Apeliacinį Teismą parašė skundą, už kurį aš jam sumokėjau 4 tūkstančius litų. Ir kai aš jam atvežiau tuos pinigus ir dokumentus, aš dar sumokėjau 350 Lt – nes skundo surašymas yra viena kaina, o dokumentų atvežimas ir pinigų sumokėjimas yra advokato sutrukdymas, už ką taip pat reikia susimokėti.

-Dar papildomai turėjote sumokėti?

-Taip, papildomai – kad aš jį sutrukdžiau. Ir kiekvieną kartą, kai aš atvažiuodavau, jam susimokėdavau, kad aš jį sutrukdžiau. Nes viena suma yra už tai, kad jis surašė skundą, o kad pasiaiškintume ar susiderintume dokumentus, reikėdavo mokėti papildomai – 350 litų.

Taip pat su advokatu K.Čilinsku pasirašiau sutartį, kad jis man atstovaus Apeliaciniame Teisme, ir sumokėjau 2 tūkstančius litų. Advokatas pasakė, kad jis viską sutvarkys – parašys ir išsiųs skundą Apeliaciniam Teismui.

Taip ir buvo. Viską tvarkė advokatas – aš nieko nežinojau. Aš neturėjau net Panevėžio apygardos teismo nutarties – viskas buvo siunčiama tiktai advokatui K.Čilinskui. Per visą tą laikotarpį, kol mes su K.Čilinsku bendradarbiavome, visi dokumentai buvo siunčiami tiktai advokatui ir jis man niekada jų nerodė.

Be to, advokatas K.Čilinskas man niekada nerodė ir skundų, kuriuos jis surašė mano vardu, – aš net kelias savaites „bombardavau“ jo sekretorę, kad ji man atsiųstų skundo, kurį advokatas nusiuntė į Apeliacinį Teismą, kopiją.

Išsiuntus skundą Apeliaciniam Teismui, aš labai nerimavau. Aš kiekvieną mėnesį žiūrėdavau internete, Apeliacinio Teismo interneto svetainėje, ar nėra paskelbta, kada bus nagrinėjama mano byla. Tačiau man vis parodydavo, kad byla tokiu numeriu nurodytą mėnesį nebus nagrinėjama. Ir po to man jau pradėjo kirbėti, kad čia kažkas negerai – nes nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties paskelbimo jau buvo praėję pusę metų.

Kadangi K.Čilinskas į klientų skambučius pats neatsiliepdavo – manęs pradėjo kažko vengti, aš paskambinau jo sekretorei. Ji pasakė, kad šaukimo į teismą negavo, bet jai atrodo, kad mano teismas jau buvo…

Pasakiau, kad negali būti – aš visada žiūriu internete, mano teismo posėdžio data dar nepaskirta. Be to, advokatas tikrai būtų žinojęs ir man būtų pasakęs.

Tada sekretorė kažkaip pasijautė nejaukiai: „Tai gal aš apsirikau… Bet jums gal reikėtų užsiregistruoti pas advokatą K.Čilinską, pasikalbėti…“

Iš jos balso pajutau, kad sekretorė kažkaip labai neramiai kalba. Paklausiau, ar gali užregistruoti mane pas advokatą. Paaiškino, kad jeigu skubus atvejis, tai tik po darbo – po 17 val. Užsiregistravau ir nuvykau – advokatas mane priėmė po 17 val. Ir tada pradėjau suprasti, kad čia kažkas ne taip, nes sekretorė prasitarė. Sakau: „Advokate, kaip suprasti? Sekretorė sakė, kad mano byla jau buvo išnagrinėta. Jau įvyko teismo posėdis?“

„Taip,“ – sako, – „įvyko, jūs pati nesirūpinate savo byla visiškai. Jums pačiai reikia rūpintis, kada jūsų teismai įvyks“.

„Betgi dokumentus tai jūs, advokate, gaunate“, – pasakiau. Pasiteisino, kad gal neatėjo…

Sakau: „Betgi aš jums pinigus už tai sumokėjau“.

Tada, sako, „jeigu jūs norit, mes galime atnaujinti tą bylą“. Bet tada, sakė, bus blogai, nes jis esą kalbėjęs su teisėjais ir teisėjai apie mano bylą kalba jau ne kabinetuose, o koridoriuose, kad jie pakraupę nuo tos bylos… „Bet kokius mes pateiksime motyvus, kad atnaujintų tą bylą?“ – paklausė manęs advokatas.

Pasakiau, kad čia jis turėtų galvoti, nes tai jis nenuėjo į bylą. Tada aš dar nebuvau pasidariusi dokumentų kopijų ir nežinojau, kad jam teisėjai skambino ir klausė, kodėl jis neatvyko į teismo posėdį, o jis jiems pasakė, kad nėra sudaręs su manimi teisinių paslaugų sutarties, todėl ir neatvyko.

Galiausiai pasakė, kad galvos, ką čia parašyti, kad teismas atnaujintų bylos nagrinėjimą, tačiau jis man nepatariantis to daryti, nes „teismas užpyks“.

„Ar teismas gali užpykti ir įsiusti ant manęs už tai, kad aš ieškau teisybės?“ – paklausiau advokato.

Kadangi jau buvo 18 val. vakaro, jis pasakė, kad čia ilgas darbas, ir man liepė pasirašyti ant keturių tuščių lapų popieriaus – jis ką nors sugalvos ir parašys prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

Aš jam pasirašiau ant tų keturių tuščių lapų, tačiau juo jau nepasitikėjau – pamačiau, kad mano atžvilgiu jis elgiasi labai nesąžiningai. Ir tada, jau nieko nelaukdama, skubiai nunešiau į Apeliacinį Teismą savo parašytą prašymą-reikalavimą, priešingu atveju, parašiau, būsiu priversta kreiptis į prezidentę D.Grybauskaitę, Teisėjų tarybą ir Teisėjų garbės teismą. Prie prašymo pridėjau sutarties su advokatu K.Čilinsku kopiją ir apmokėjimo už atstovavimą Apeliaciniame Teisme kvitą. Paskambinau K.Čilinskui ir pasakiau, kad nieko jis į Apeliacinį Teismą nesiųstų – aš jau juo nepasitikėjau. Paprašiau, kad jis man tuos keturis lapus su mano parašais grąžintų. Jis pasakė, kad, kai aš atvažiuosiu, jis grąžins.

Netrukus gavau šaukimą, kad mano byla bus nagrinėjama lapkričio 26 d. Kai gavau šitą pranešimą, tuoj pat nuvažiavau į Vilnių, į Apeliacinį Teismą, – nusikopijuoti dokumentų.

Advokato melą demaskavo teismo posėdžio protokolas

-Ir ką įdomaus toje savo byloje radote?

-Skaitau už akių įvykusio teismo posėdžio protokolą ir netikiu savo akimis: pasirodo, kad advokatui K.Čilinskui buvo skambinta netgi teismo posėdžio metu, padarius pertrauką, ir jis pamelavo – teismo kolegijai pasakė, kad jis su manimi nesudarė sutarties, dėl to teisme posėdyje ir nedalyvaus.

Tačiau šitas teismo posėdžio protokolas man keistas ir kitu atžvilgiu: ten rašoma, kad advokatui K.Čilinskui šaukimas į teismo posėdį neišsiųstas. Jeigu šaukimas nėra išsiųstas, kodėl tuomet teismas daro posėdžio pertrauką ir eina skambinti advokatui, kodėl jis neatvyko į teismo posėdį?

Ir K.Čilinskas jiems pameluoja, kad nėra sudaręs su manimi sutarties, dėl to ir nedalyvauja. Ar čia koks susitarimas tarp jų buvo- kad mano byloje būtų priimtas sprendimas už akių? Nežinau…

Kai paskambinau K.Čilinskui, jis pasakė, kad labai blogai, kad aš tą bylą atnaujinau, ir kad dėl mano pareiškimo iš kolegijos nuo tolesnio bylos nagrinėjimo nusišalino teisėja D.Jareckaitė. Bet nepaisant to, jis sakė turįs vilčių, kad mes laimėsime.

Tačiau Apeliaciniame Teisme gynyba buvo labai keista – K.Čilinskas nesirėmė nei apeliaciniu skundu, nei mano byla, o skaitė 2009 birželio 8 d. Apeliacinio Teismo teisėjo K.Kailiūno nutartį Laimos ir Vidmanto Lučiūnų byloje – kai dėl policininkų užmušto futbolo sirgaliaus Apeliacinis Teismas priteisė V.Lučiūnui ir jo žmonai iš valstybės po 50 tūkstančių litų (Lučiūnai prašė priteisti po 400 tūkstančių litų kiekvienam).

Apeliaciniame Teisme advokatas vadovavosi tik šitos Apeliacinio Teismo nutarties medžiaga. Pastebėjau, kad tiek nagrinėjant Lučiūnų bylą, tiek mano bylą teisėjų kolegijoje buvo teisėjas K.Kailiūnas.

-O jūs teismo posėdyje pasisakėte?

-Kada mes atsisėdome su advokatu prie stalo, jis pamatė, kad aš turiu susirašiusi gana ilgą kalbą ( kadangi aš supratau, kad manęs K.Čilinskas negins – advokato K.Čilinsko skundai buvo labai gražiai skambantys, tačiau nieko neįrodantys, aš nuvykau pas vieną garsų advokatą, kuris, beje, ne taip, kaip nuskriaustųjų gynėjas K.Čilinskas, nemokamai susipažino su mano bylos medžiaga, padarė analizę ir parengė man kalbą), ir pasakė: „Jūs čia neišsiskleiskite, kiek čia esate pasirašiusi, nes už pusės valandos šitie teisėjai turės kitą teismo posėdį“.

Žinokite, aš pasimečiau. Bandžiau prieštarauti, bet jis pasakė: „Jūs neįsiskverbkite į tą gilumą, ką reikėjo, aš jau viską pasakiau“.

Aš siaubingai pasimečiau. Teisme juk jauti įtampą. O jeigu tau advokatas dar iš šono pasako, kad „neišsikleisk, nes už pusės valandos teisėjams kitas teismo posėdis“, tai viskas – šokas. Tu net neturi laiko teisme savęs apsiginti! Ir vienintelis, ką aš spėjau teisme pasakyti, kad mane neteisėtai guldė į psichiatrines ligonines, ir … viskas – nes mane advokatas net patempė už sijono, kad aš sėsčiau.

-Patempė už sijono?

-Taip. Kad mažiau kalbėčiau. Tada aš supratau, kad viskas – mane advokatas „pardavė“.

-Jeigu matėte, kad advokatas dirba ne jūsų pusei, kodėl nepakeitėte advokato? Kodėl prieš Apeliacinio Teismo posėdį nenutraukėte su K.Čilinsku sutarties?

-Aš norėjau, tačiau buvo per trumpas laiko tarpas, kad spėčiau susirasti advokatą ir kad jis įsigilintų į bylą. Kaip sakoma, pervažoje arkliai nekeičiami. Todėl šioje vietoje bandžiau gelbėtis pasiruošusi savo kalbą, kurią padėjo rašyti vienas advokatas. Tačiau tas advokato K.Čilinsko pasakymas man, kad „neišsiplėsčiau, nes už pusės valandos teisėjams kitas teismo posėdis“, ir tas patempimas už sijono, kad baigčiau sakyti kalbą ir sėsčiausi, mane tarytum suparalyžiavo – aš buvau visiškame šoke…

Dar vienas „malonus“ atradimas

-O jūs tuos keturis tuščius lapus, ant kurių buvote pasirašiusi savo parašą, atsiėmėte iš advokato?

-Taip. Buvo likę trys tušti lapai su parašais, o ketvirtame lape jis buvo surašęs prašymą atnaujinti bylą. O perskaičiusi motyvą, netekau žado.

Šitame prašyme Kęstutis Čilinskas labai negražiai parašė: „Ieškovė dėl ieškinyje nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių (daugkartinių psichiatrinių ekspertizių, daugelio metų teisminio persekiojimo) yra pažeistos sveikatos. Todėl ji negalėjo pilnavertiškai pati pasidomėti, ar vyks posėdis, laukė pranešimo. Kodėl jai nebuvo įteiktas pranešimas apie jūsų teismo posėdį, ji nežino. Mes suprantame, kad šiuo atveju teismas padarė viską, kad išsiaiškintų, ar ieškovė yra informuota apie posėdį (aš labai abejoju, nes niekas nesiaiškino – J.K.)), ir ar ji nori dalyvauti jame (manęs teismas to nepaklausė – J.K.). Objektyviai taip susiklostė, kad paštas ieškovei neįteikė pranešimo, ir ieškovė negalėjo pasirūpinti laiku jos ir advokato dalyvavimu“.

Betgi čia kažkoks prieštaravimas: su advokatu sutartis tai yra, tai kodėl aš turiu pasirūpinti savo ir advokato dalyvavimu? O ką reiškia, kad aš „pilnavertiškai negalėjau pasidomėti“, ar vyks posėdis? Kad aš beprotė ir nesugebu pati sužinoti, kada teismo posėdis? Čia taip reikia suprasti?

Betgi aš pilno proto ir pati kiekvieną dieną internete, Apeliacinio teismo interneto svetainėje, ieškodavau, kada bus paskirtas teismo posėdis. Tačiau mano bylos nagrinėjimo data buvo slepiama.

Taigi, kai aš atsiėmiau tuos tuščius lapus su parašais ir kai pamačiau, ką advokatas K.Čilinskas čia prirašė, aš supratau, kam jam reikėjo, kad aš pasirašyčiau ant tuščio lapo – juk po tekstu, kur aš išvadinta „nepilnaverte“, aš tikrai nebūčiau pasirašiusi! Be to, K.Čilinskui juk nereikėjo tų tuščių lapų su mano parašais – aš su juo pasirašiusi teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią jis turi mano įgaliojimus pasirašyti teismui įvairius dokumentus. Todėl klausimas, kas buvo norėta padaryti su šitais keturiais lapais, vis dar lieka atviras.

-Tai jūs domėjotės, kada bus nagrinėjama byla?

-Be abejonės! Beveik kiekvieną dieną tikrindavau Apeliacinio Teismo posėdžių darbotvarkes. Juoba, kad mane labai neramino K.Čilinsko elgesys – jis neatsiliepdavo telefonu, nors buvo įsivedęs mano telefono numerį. Bet kad šitaip parašytų apie mane, savo ginamąją, – kad aš nepajėgi pilnavertiškai pasidomėti, kada teismo posėdis… Žinot, trūksta žodžių.

Ar advokatui šitaip etiška parašyti apie savo klientę? Kiek aš rodžiau kitiems advokatams šitą raštą, visi pašiurpę…

Tiesa, kai aš nutraukiau su advokatu K.Čilinsku mūsų bendradarbiavimą ir atsiėmiau iš jo dokumentus, supratau, kad nei Apeliacinis Teismas, nei K.Čilinskas neskaitė mano bylos.

-Iš ko jūs sprendžiate?

-Teisingumo ministerija atsiliepimą mano byloje parašė ne mano, o kažkokios V.P. vardu. Ir nei Apeliacinis Teismas, nei advokatas Kęstutis Čilinskas to nepamatė. Jei jie būtų paskaitę, tai Teisingumo ministerijos skundą iš karto būtų atmetę – jis surašytas visai ne mano vardu! Šitas Teisingumo ministerijos skundas turėjo būti atmestas!

-O buvo atmestas?

-O buvo atmestas mano skundas. Nors advokatas K.Čilinskas man sakė, kad Apeliaciniame Teisme mes tikrai laimėsime. O jeigu ir čia nelaimėsime, tai, sakė, rašysime skundą į Aukščiausiąjį Teismą…

Sieks susigrąžinti pinigus

-Taigi, vėl pažadai?

-Po Apeliacinio Teismo aš supratau, kad visą tą laiką advokatas Kęstutis Čilinskas iš manęs tik traukė pinigus – per pusantrų metų aš K.Čilinskui sumokėjau 19 500 litų.

Dabar vienam Panevėžio laikraštyje paskaičiau, kad advokatas, kuris gynė D.Budrevičienę, gavo 27 tūkstančius litų, ir K.Čilinskas reikalauja, kad tas advokatas tuos pinigus grąžintų. Tai dabar aš irgi noriu K.Čilinsko paprašyti: kadangi jis nieko mano byloje nepadarė, o tik ją dar daugiau pripurvino, su savo rašymais mane pastatė dar į blogesnę padėtį, aš irgi prašysiu ir griežtai reikalausiu sugrąžinti mano apgaulės būdu išviliotus pinigus, nes tuo metu aš jį labai gerbiau ir negalvojau, kad toks advokatas gali apgauti. Jis mane „pakišo“.

-Visuomenėje suformuotas ir toliau formuojamas „Čilinsko – nuskriaustųjų gynėjo“ įvaizdis. Narpliojant jums sufalsifikuotą bylą, K.Čilinskas turėjo galimybę perlaužti šitos korumpuotos ir supuvusios sistemos stuburą – ne „pakazuchą“ kaip su D.Budrevičienės byla daryti, bet būtent – perlaužti stuburą, tačiau to nepadarė. Kodėl?

-K.Čilinskas tiktai imituoja nuskriaustųjų gynėją. Ir man susidaręs įspūdis, kad jis spaudžia ir smaugia tik savo politinius priešus. Jis negina nuskriaustųjų – jis gina tik už labai didelius pinigus, meluodamas, kad „apskųsime kitam teismui ir ten mes laimėsime“. Tokiu būdu jis žmogui parodo viltį ir gauna pinigus, kad paskui vėl pasakytų: „Sekančiame teisme mes laimėsime“.

-Tai jūs jaučiatės apgauta?

-Taip, aš jaučiuosi apgauta. Labai negražiai apgauta Kęstučio Čilinsko. Ir viešai pareiškiu – mane advokatas Kęstutis Čilinskas šitoje byloje apgavo. Jis neatskleidė nė vieno pareigūno, kurie mano atžvilgiu neteisėtai elgėsi. Matyt, tai buvo jo klanas, jo pažįstama teisėsauga…

Ir kai perskaičiau Panevėžio laikraštyje straipsnį apie tai, kad jis reikalauja iš D.Budrevičienę gynusio advokato pinigų, tai pamačiau, kad ir aš galiu reikalauti, nes K.Čilinskas mane apgavo. D.Budrevičienės advokatas tai dirbo ir pasiekė – D.Budrevičienei buvo priteisti 85 tūkst. litų, o advokatas K.Čilinskas mano atveju nieko nepasiekė, o tik dar labiau pablogino mano padėtį. Nes Aukščiausiajame Teisme aš jau nesitikiu ką nors pasiekti – Apeliacinis Teismas buvo viskas, kur aš galėjau ką nors pasiekti. Bet advokatas K.Čilinskas, rašydamas skundą, neparašė labai svarbių faktinių aplinkybių, turėjusių lemiamos įtakos bylos baigčiai. Neturtingų žmonių atžvilgiu jis labai nesąžiningas…

-Ar tiesa, kad falsifikuodami jums bylą, prokurorai sufalsifikavo ir teisinės pagalbos prašymą vienos Vakarų Europos šalies teisėsaugai?

-Taip. Todėl, manau, Lietuvą greitai sudrebins dar vienas labai rimtas tarptautinis skandalas – nes Lietuvos prokurorai, falsifikuodami man bylą, sufalsifikavo ir teisinės pagalbos dokumentus. Europos teisėsaugos institucijos, manau, tą dalyką labai rimtai ištirs.

„Desperacija“ inf.

2010-03-09

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą