Ar bus apklaustas V.Landsbergis Medininkų byloje? [video]

170
11
- Reklama -

Kur tas nustatytų Medininkų muitinės posto užpuolikų sąrašas, kurį kadaise V.Landsbergis perdavė Rusijos prezidentui B.Jelcinui? KK nuotr.

Jau ketvirtus metus Lietuvos Apeliaciniame teisme nagrinėjama Medininkų žudynių byla, atrodo, eina į pabaigą – greičiausiai birželio mėnesį jau gali būti skelbiamas nuosprendis. Tačiau prieš tai Konstantino Nikulino gynėjų prašo teismo patenkinti nors kelis prašymus, galinčius turėti lemiamos įtakos K.Nikulino likimui.

“Manome, kad tokio pat dėmesio turėtų sulaukti ir mūsų prašymai, ne tik prokurorų”, – teisme pastebėjo K.Nikulino advokatas A.Marcinkevičius.

Kaip žinia, Lietuvos Apeliacinis teismas jau kartą atmetė K.Nikulino gynėjų prašymą – kad būtų išreikalauti ir prie bylos prijungti pirmųjų Tomo Šerno apklausų vaizdo įrašai (tiksliau įrašų kopijos), o galintys ką nors apie tai pasakyti asmenys – apklausti teisme. Tam kategoriškai priešinosi Medininkų bylą tyrę prokurorai.

“Ir (1991) rugpjūčio 1 d., ir rugpjūčio 2 d. Šv.Jokūbo ligoninėje ir Kauno klinikose filmuotose Tomo Šerno apklausose labai aiškiai įvardinami užpuolikai”, – pažymėjo advokatas Arūnas Marcinkevičius Lietuvos Apeliacinio teismo posėdyje, todėl, baigiantis bylos nagrinėjimui, dar kartą paprašė teismo sugrįžti prie šio gynėjų prašymo.

Dar Medininkų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (Vilniaus miesto apygardos teisme), vienintelis likęs gyvas po kraupių žudynių Medininkų muitinės poste Tomas Šernas paprašė prie bylos prijungti R.Morkūno dokumentinį filmą apie Tomą Šerną “Ar pasaulis turi dvynį?” (2005 m.). Kadangi tai – paties Tomo Šerno prašymas, tokį prašymą palaikė ir prokuratūra, ir teismas dokumentinį filmą prijungė. Tačiau prijungęs nesiteikė įsigilinti – o ką tuo norėjo pasakyti Tomas Šernas?

Gali būti, kad Tomas Šernas, paprašydamas prie bylos prijungti filmą, pateikė nuorodą: filme pasakyta tai, ko Tomas Šernas galimai negalėjo sakyti teisme (tarsi, “žiūrėkite, aš ten viską pasakiau”).

Šiame teismo prie bylos prijungtame dokumentiniame filme yra ištraukos iš pirmųjų filmuotų Tomo Šerno apklausų (kurias neigia prokuratūra) Šv.Jokūbo ligoninėje ir Kauno klinikose. Vaizdo įraše, filmuotame Šv. Jokūbo ligoninėje rugpjūčio 1 d., Tomas Šernas, apklausiamas Generalinės prokuratūros tyrėjo A.Astaškos, kaip vieną iš užuolikų įvardina tuometinį Vilniaus OMON’o vadą B.Makutynovičių. Vaizdo įraše, filmuotame Kauno klinikose ir apklausiamas nežinia kokio asmens, Tomas Šernas atsako “taip” į klausimą: “ar pažįsti nors vieną iš jų?”

Taigi, pirmos instancijos teisme paprašydamas prijungti prie Medininkų bylos dokumentinį filmą “Ar pasaulis turi dvynį?”, Tomas Šernas galimai pateikė nuorodą į nuslėptus įrodymus ir tikruosius užpuolikus.

Akivaizdu, kad teismas, peržiūrėjęs šį filmą, turėjo pradėti šių vaizdajuosčių paiešką: juk jeigu R.Morkūnas kūrė dokumentinį filmą, tai kažkas jam tas pirmųjų T.Šerno apklausų vaizdo juostų kopijas buvo pateikęs? Tačiau, deja…

Tai kur tie Tomo Šerno pirmųjų apklausų vaizdo įrašai yra dabar?

K.Nikulino gynėjai pateikė Apeliaciniam teismui sąrašą asmenų, kurie, gynėjų manymu, galėtų arba turėti šių T.Šerno pirmųjų apklausų vaizdo kopijas, arba galėtų žinoti apie jas, ir paprašė teismo iš šių asmenų išreikalauti ir prie bylos prijungti galimai savo asmeninėse kolekcijose turimas vaizdo įrašų kopijas, arba apklausti, kas jiems apie tai žinoma.

Pirmasis šiame sąraše – buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Beje, duodamas interviu apie Medininkų žudynes (G.Gorienės knyga “Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose”, psl. 232), Vytautas Landsbergis pasakė, kad tuomet, kai Rusijos prezidentas buvo Borisas Jelcinas, o gynybos ministras – J.Šapošnikovas, tarp Lietuvos ir Rusijos buvo bendradarbiavimas, ir V.Landsbergis paliko B.Jelcinui sąrašą nustatytų ir įtariamų Medininkų žudikų. “B.Jelcinas pasakė: “Mes visus juos jums išduosim”, – savo interviu prisiminė V.Landsbergis.

Ką tai rodo? Kad mūsų pareigūnų žudikai buvo nustatyti, o įtariamųjų sąrašas paties V.Landsbergio perduotas tuometiniam Rusijos prezidentui B.Jelcinui. Tačiau o kokios pavardės tame sąraše buvo? Galima manyti, kad tų, kurie po žudynių Medininkuose slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje.

Tuo tarpu šiuo metu Medininkų byloje pirmos instancijos teisme nuteistas K.Nikulinas visą laiką gyveno Latvijoje ir niekur nesislapstė. Vadinasi, Rusijoje buvo ieškoma ne K.Nikulino?

O kur dabar šis sąrašas? Gal Seimo archyve jis yra? Juk tikriausiai ne ant kokios “špargalkės” tuometinis Lietuvos vadovas V.Landsbergis Rusijos prezidentui B.Jelcinui tą pavardžių sąrašą buvo pateikęs? Be to, juk turėtų būti ir to meto Generalinės prokuratūros koks oficialus raštas su įtariamųjų sąrašu, adresuotas V.Landsbergiui, kurį jis ir perdavė B.Jelcinui?

Daug svarbių klausimų teisme K.Nikulino gynyba turėtų ir tuometiniam Aukščiausiosios tarybos vadovybės apsaugos tarnybos vadovui A.Skučui.

Jis savo knygoje “Pėstininko užrašai”, kurią teisme citavo advokatas A.Marcinkevičius, aprašė, jog, kai Tomas Šernas buvo atvežtas į Kauno klinikas, jis nuolat buvo filmuojamas ir jo parodymų yra nufilmuotos šešios ar septynios vaizdo kasetės Kur šie vaizdo įrašai? Kodėl ir jų nėra byloje? Kas Tomą Šerną apklausinėjo Kauno klinikose? Kieno pavedimu?

Paskutiniame teismo posėdyje K.Nikulino gynyba teismo paprašė prie bylos prijungti ir Lietuvos ypatingajame archyve esančią tuometinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) tirtą Medininkų bylos medžiagą. Nors prokuratūra neigia faktą, jog Medininkų bylą tyrė ir VSK, Lietuvos ypatingajame archyve esantys dokumentai rodo, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tiriant Medininkų žudynes į pagalbą buvo pasitelkusi ir VSK – GP tyrėjas A.Astaška duodavo VSK pavedimus, kuriuos VSK atlikdavo ir atsakymus pateikdavo GP.

Dar vienas K.Nikulino gynėjų prašymas – prie bylos prijungti esminę reikšmę turintį faktinių aplinkybių kontstatavimo protokolą: 2009 m. gegužės 29 d., dalyvaujant antstoliui ir vienai televizijai, Medininkų muitinės poste buvo rasta šovinio tūtelė, kurios markiruotė tokia pati, kokios ir buvo rastos muitinės vagonėlyje 1991 m. liepos 31 d. (1967 m. gamybos, pagaminta 711 gamykloje RF). Gilzės radimo vieta pilnai patvirtina buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko V.Petruškevičiaus ir buvusio AT tarybos nario N.Medvedevo teismui duotus parodymus apie jų matytą, kaip spėjama, pasalos vietą ir tuo pačiu patvirtina Tomo Šerno parodymus apie tai, kurioje vietoje jis pamatė pirmąjį automatu ginkluotą posto užpuoliką.

Beje, tai, kad Medininkų žudynių byla iš tikrųjų taip ir nėra ištirta, rodo ir toks faktas: Generalinė prokuratūra tik šiemet (2015 02 19 ir 2015 03 18 raštai Vilniaus m. apskrities VPK ir Sveikatos apsaugos ministerijai) pradėjo ieškoti, gal likę archyvuose kokių duomenų apie 1991 07 31-1991 08 30 į nurodytas ligonines Antakalnio mikrorajone su šautinėmis žaizdomis atvežtų asmenų duomenų. Nors apie tai, kad vienas iš Medininkų muitinės posto užpuolikų buvo sužeistas ir atvežtas į Šiaurės miestelį (beje, ten buvo sava karinė ligoninė), teisme apklausiami liudininkai kalbėjo jau seniai. O ypač detaliai apie tai teisme papasakojo tuometinis KAD vadas Audrius Butkevičius dar 2012 metais.

Taigi, Lietuvos teisėsauga per Medininkų muitinės posto užpuolimą sužeisto asmens pradėjo ieškoti… praėjus 24 metams po užpuolimo? Iš tiesų, kuo toliau, tuo įdomiau.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą