Po to, kai Naujosios Akmenės gyventojas V.Jurgutis, skundęsis Prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl prokuratūros veiksmų, gavo iš Prezidentės kanceliarijos atsakymą, kad Prezidentūra šiuo klausimu bejėgė, nes prokurorai klauso tik įstatymų ir Konstitucijos, „Karštas komentaras“ kreipėsi į generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, kad šis pakomentuotų tokį Prezidentės kanceliarijos atsakymą.
Štai kokį Prezidentės kanceliarijos atsakymą gavo prokuratūros veiksmus skundęs Naujosios Akmenės gyventojas: „Suprantame Jūsų nepasitenkinimą, norėtume Jums padėti, tačiau, kaip žinote, Respublikos Prezidentė negali daryti įtakos prokuratūros procesiniams veiksmams, nes to nenumato įstatymai. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja prokurorų statusą ir nepriklausomumą. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“.
Taigi, Prezidentės kanceliarijos skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė nuramino V.Jurgutį, kad Prezidentė šiuo klausimu bejėgė – virš prokurorų yra tik įstatymai ir Konstitucija, todėl visus kitus prokurorai gali siųsti ant trijų raidžių, ir pasiūlė V.Jurgučiui prokurorų veiksmus skųsti patiems prokurorams.
„Aš esu nukreipiamas į instituciją, kuri mane sunaikino“, – Prezidentės kanceliarijos vedėjos atsakymu piktinosi Vladas Jurgutis.
Iš tiesų Lietuvoje egzistuoja paradoksali situacija – nėra kam skųsti prokurorų veiksmų, o jie patys savęs netiria ir nebaudžia.
Į „Karšto komentaro“ redakciją plūstantys žmonių skundai rodo, kad ši tema – gana aktuali, kadangi dažnai Lietuvos prokuratūroje susiduriama su tokia situacija: aukštesnė prokuratūra dengia žemesnės prokuratūros sprendimus, o prokurorų niekas nekontroliuoja. Be to, savo nutarimus prokurorai lyg pitbuliai gina ir teismuose, o didelis teisėjų skaičius – buvę prokurorai, taigi, ratas žmogui rasti teisybę užsidaro.
Kyla klausimas: ką tokioje situacijoje daryti žmogui? Kam galima skųsti prokurorus, jeigu jie, pasak Prezidentės kanceliarijos, klauso tik įstatymų ir Konstitucijos? Kas ir kaip turi kontroliuoti prokurorus? Ir ką reiškia prokurorų nepriklausomumas (ar „prokurorų nepriklausomumas“ reiškia tik tai, kad prokuroras yra nepriklausomas nuo BK, BPK ir Konstitucijos?)?
Taigi, norėjome, kad į šiuos visuomenei labai rūpimus klausimus atsakytų ir juos pakomentuotų generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Prašymą D.Raulušaičiui pakomentuoti Prezidentės kanceliarijos atsakymą ir atsakyti į mūsų klausimus nusiuntėme š.m. rugpjūčio 24 d.
Galiausiai, rugsėjo 17 d., gavome štai tokį Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus atsakymą:
„Dėkojame, kad domitės teisinio reguliavimo sistema Lietuvoje. Informuojame Jus, kad prokurorų nepriklausomumą numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnis. Prokurorų pavaldumas nustatytas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme bei Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose, kuriuos galite rasti prokuratūros interneto svetainėje.
Taip pat pranešame, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsniu ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro procesinius veiksmus ir priimtus nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui.
Daugiau informacijos apie prokurorų statusą, nepriklausomumą, pavaldumą, taip pat apie prokuratūros savikontrolės sistemą galite rasti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme. Aktualiausia informacija apie prokuratūros sistemą skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.“
Taigi, generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis spruko į krūmus – išsigando pats asmeniškai atsakyti į „Karšto komentaro“ klausimus ir Lietuvos gyventojams suprantama kalba paaiškinti, ką reiškia šie Prezidentės kanceliarijos žodžiai: „Prokuroras klauso tik įstatymų ir Konstitucijos“.
Kadangi iš gauto Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus atsakymo supratome, kad nieko nesupratome, ir kad generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis pasislėpė už Viešųjų ryšių skyriaus nugaros, jog nereikėtų atsakinėti į prokuratūrai „nepatogius“ klausimus, pakartotinai klausiame: tai ką, generalinio prokuroro pavaduotojau D.Raulušaiti, vis dėlto reiškia, kad „prokuroras klauso tik Konstitucijos ir įstatymų?“ Ir ką daryti tokiu atveju, jeigu prokuroras neklauso nei Konstitucijos, nei įstatymų?
Taigi, šį kartą lauksime atsakymo, o ne šabloninių „pasakų“, nes tai, kas yra prokuroro „nepriklausomumas“, labai gerai parodė prokuratūra tirdama tiek garsiąją pedofilijos bylą, tiek ir D.Kedžio nužudymą.
KK inf.
2010-09-20
