Konstituciniame Teisme šiandien priimtas Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Seimo statuto 206 straipsnio nuostatos, pagal kurias Seimas priima nutarimą dėl institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, pateikiamos metinės institucijos veiklos ataskaitos, o priėmęs nutarimą nepritarti šiai ataskaitai, gali pavesti ją svarsčiusiam komitetui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo valstybės institucijos vadovu, jei šį vadovą skiria Seimas, arba dėl siūlymo Respublikos Prezidentui atleisti vadovą, jei šio vadovo paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo taip pat prašoma ištirti Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos, pagal kurią generalinis prokuroras už prokuratūros veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui, ir Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo nepritarta prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitai, konstitucingumą.
Pareiškėjo manymu, pagal Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktą, kuriame nustatyta, kad Seimas steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus, 75 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Seimo skirti ar rinkti pareigūnai atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą, Seimui yra suteiktos tam tikros parlamentinės kontrolės funkcijos, tačiau tik tų valstybės institucijų vadovų atžvilgiu, kuriuos skiria ar renka pats Seimas.
Be to, pagal Konstituciją valstybės institucijos vadovo atleidimas pareiškus jam nepasitikėjimą nesiejamas su visos institucijos veiklos ataskaita, jos svarstymu ir balsavimu dėl jos. Seimo statute įtvirtinus galimybę Seimui pradėti valstybės institucijos vadovo atleidimo procedūrą pasinaudojant institucijos veiklos metinės ataskaitos svarstymu, taip pat siūlyti atleisti tokį valstybės institucijos vadovą, kurį Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas, pažeista valdžios galių pusiausvyra, Seimui suteikta daugiau galių, nei yra numatyta Konstitucijoje.
Prašyme pažymima, kad prokurorai gali tinkamai vykdyti Konstitucijos 118 straipsnyje nustatytas funkcijas tik būdami nepriklausomi nuo valstybės valdžios institucijų. Teisės aktais valstybės valdžios institucijoms negali būti suteikti tokie įgaliojimai, kuriuos įgyvendinant būtų sudarytos prielaidos suvaržyti prokurorų nepriklausomumą, kištis į prokurorų veiklą, daryti įtaką prokurorams jiems vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, atliekant ir vadovaujant ikiteisminiam tyrimui, palaikant valstybinį kaltinimą konkrečiose bylose.
Taigi, pasak pareiškėjo, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį generalinis prokuroras turėtų atsiskaityti įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai už prokuratūros veiklą vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, taip pat toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji valdžia galėtų svarstyti generalinio prokuroro pateiktą prokuratūros ataskaitą ir priimti sprendimus, pritarti tokiai ataskaitai arba nepritarti.
Kartu pareiškėjas teigia, kad pagal Konstituciją Seimo statutas turi įstatymo galią, bet jis nėra įstatymas, todėl jame negali būti reglamentuota generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų tvarka.
Kreipimąsi į KT inicijavo Seimo TS-LKD frakcija.
KT ir KK inf.
