M.Žalimo liudijimo inspiruota byla – Kriminalinės policijos biuro ir prokuratūros žūtbūtinė kova?

200
0
- Reklama -

A.Matonis visas strėles pareigūnų byloje bandė permesti ant Prezidentūros ir prokuratūros. KK nuotr.

Tomo Ulpio, Visvaldo Račkausko ir kitų kaltinamųjų rezonansinėje liudytojo Mindaugo Žalimo inspiruoto neturinčio precendento policijos sistemos išvalymo byloje aiškėja, kas yra Kriminalinės policijos biuras Lietuvoje.

Tiek iš antradienį parodymus galiausiai sutikslinusio liudytojo Mindaugo Žalimo, tiek iš jo gyvenimo draugės ir žurnalisto Virginijaus Gaivenio liudijimų susidaro įspūdis, kad Kriminalinės policijos biuras iki šiol veikė tarsi atskira ir niekam nepavaldi institucija – nei Policijos departamentui (nors ji vadinasi „specializuota institucija prie Policijos departamento“), nei tuo labiau prokuratūrai.

Jeigu iki šiol buvo neaiški operatyviniams Kriminalinės policijos biuro darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovkiui reiškiamų kaltinimų esmė, tai ji galutinai paaiškėjo antradienį teisme, kai buvę ir esami policijos vadovai – ypač dabartinis (praeityje KGB šešėliu susitepęs) Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis bandė glaistyti visus skandalingus faktus, bandydami įrodyti, jog visi čia veikė pagal instrukcijas.

Taigi, yla išlindo iš maišo, kai A.Matonis pradėjo aiškinti, kaip po 2009 metų spalio 5 –osios Kriminalinės policijos biuras „turėjo labai daug darbo – sankcionuotis Ivanausko ir informacijos šaltinio – o kaip dabar aišku – Žalimo – techninių priemonių fiksavimą, taigi, pasiklausymą“.

Telefoninių pasiklausymų sankcionavimas teisine prasme reiškia PROKURORO PRAŠYMĄ TEISMUI. Teismas tenkina tą prašymą arba ne. Klausytis telefoninių pokalbių galima tik su teismo leidimu. Bandydamas pateisinti galimai nusikalstamą veiką padariusius policijos – tiek PD, tiek ir KPB – darbuotojus, A.Matonis, liudydamas su priesaika, „pridavė“ Kriminalinės policijos biurą – jog jis vykdo neteisėtą asmenų sekimą, neteisėtą ryšio priemonių fiksavimą. Nėra aišku, kodėl iš karto po šio skandalingo A.Matonio liudijimo Generalinė prokuratūra nepradėjo baudžiamosios bylos – A.Matonis liudydamas teisina kaltinamųjų Vitalijaus Vitkovskio ir Dariušo Sinkevičiaus – o kartu ir viso KPB veiksmus! Kaltinamieji ir yra kaltinami tuo, jog visiškai nederino savo veiksmų su prokuratūra. Lietuvoje tyrimus kontroliuoja prokuratūra – Kriminalinės policijos biuras savarankiškai atlikti ikiteisminio tyrimo negali. Tačiau pasiklausius A.Matonio, toks įspūdis, kad gali.

Priminsiu, jog Vitalijus Vitkovskis priklausė prokuratūros sudarytai Kauno žudynių tyrimo grupei – todėl visus veiksmus privalėjo derinti su prokuratūra. Dėl to, jog nederino savo veiksmų, ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Galimai gelbėdamas savo kolegas, toliau A.Matonis pristatė ir Kriminalinės policijos biuro struktūrą. Taigi, aiškėja, jog čia yra dar viena valstybė valstybėje, kaip ir VSD, iš kurio dėl nebaudžiamumo rezonansinėse E. Kusaitės ir Gatajevų bylose buvo atimta ikiteisminio tyrimo vykdymo funkcija.

Taigi, į Kauną po spalio 5 –osios įvykių važiavo V.Račkauskas ir …Vitalijus Gailius. Jis vadovavo KPB organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriui. V.Račkauską į Kauną siuntė tuometinis generalinis policijos komisaras V.Telyčėnas. O V. Gailius neva buvo vežamas dėl to, kad pirmiausia teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymas buvo siejamas su jo nagrinėtomis organizuoto nusikalstamumo bylomis. (Beje, dvi savaitės prieš šūvius Kaune, Jonas Furmanavičius išnagrinėjo čečėnų Gatajevų bylą – kartu su teisėjais Jaliniausku ir Kiškiu nuteisė čečėnus Gatajevus VSD vykdytame ikiteisminiame tyrime, po ko vėliau Gatajevams dėl VSD persekiojimo Suomijoje buvo suteiktas politinis prieglobstis).

Paskui, tik po keturių valandų nušovus Violetą Naruševičienę, neva pereita prie „pedofilijos“ versijos.

Taigi, prisiminkime rytą, kai rastas negyvas Jonas Furmanavičius – pirmiausia buvo pranešta, jog tą dieną Jonas Furmanavičius turėjo nagrinėti net keturias bylas, kuriose grėsė laisvės atėmimai kaltinamiesiems. Buvo linkstama prie keršto scenarijaus iš nusikalstamo pasaulio.

Tačiau tuo metu jau buvo slaptas liudytojas, apie kurį niekas iš prokuratūros neturėjo žinoti – nes Mindaugui Žalimui, kaip jis šiandien patvirtino teisme, buvo grasinama, jog iš jo bus „padarytas pedofilas ir Kedžio bendrininkas“.

Kažkas šioje istorijoje nesisieja – A.Matonis bandė liudyti vien apie Drąsiaus Kedžio paieškas, tačiau vengė Mindaugo Žalimų nurodytų faktų, jog jis visomis išgalėmis stengėsi sustabdyti labai žiaurų ir šaltakraujišką nusikaltimą, kuris, jo duomenimis, buvo suplanuotas vykdyti Kaune spalio 5-ąją.

Koks skirtumas, kas tą nusikaltimą ruošė – jeigu ne Drąsius Kedys, tai vis tiek PD buvo pranešta apie rengiamą labai sunkų nusikaltimą. Į Policijos departamento funkcijas įeina nusikalstamų veikų prevencija – o ne laukti, kada jos bus įvykdytos.

Juokingi buvo ir A.Stončaičio paaiškinimai, jog Mindaugas Žalimas, gavęs pagrįstos informacijos, jog kitą rytą bus žudomi žmonės, ir atvykęs sekmadienį, turėjo laukti pirmadienio, ir registruotis į bendrąjįpriėmimą! (Pavyzdžiui, užsiregistravus į bendrajį priėmimą, kartais galima priėmimo laukti ir dvejus metus). Pripažinkime faktą – Mindaugas Žalimas pranešė apie TIKRUS BŪSIMUS FAKTUS – o čia jau teisėsaugai staigiai, per vakarą reikėjo imtis specialaus plano ir užkardyti labai sunkų nusikaltimą. To nebuvo padaryta – nesvarbu, kas nusikaltimą atliko – tačiau jis nebuvo užkardytas. Nesvarbu, jog Mindaugas Žalimas kažkodėl manė, jog šį organizuotą nusikaltimą turėjo vykdyti vienas asmuo, padedant beveik nematančiam draugui – čia teisėsaugos reikalas analizuoti – kur yra operatyvinė informacija, o kur paties žmogaus vertinimai.

Kadangi tuometinis Policijos departamentas net iš pradžių neiškėlė jokios versijos, kad tai galėjo šaudyti Drąsius Kedys – tai rodo V.Račkausko sprendimas pasiimti kartu Vitalijų Gailių, kuravusį KPD skyrių, atsakingą už organizuotų nusikaltimų tyrimus – tai kyla klausimas – kas ją iškėlė?

A.Matonis antradienį teisme praktiškai viską kreipė į Prezidentūrą – neva Prezidentės patarėjas Valdas Jecynas spalio 5-ąją iš karto po V.Račkausko skambučio jam paskambinęs, neva radęs daug skundų nuo Drąsiaus Kedžio ir neva tie skundai buvo atvežti į KPB – ir neva tada jam tapo aišku, jog sąsajos yra su Drąsiumi Kedžiu. Tačiau šita labiau į pasaką panaši versija iš karto griuvo pagal to paties liudytojo A. Matonio parodymus – pats čia pat paliudijo, jog visus šiuos skundus Prezidentūra buvo persiuntusi tirti į prokuratūrą. Todėl tuos skundus galėjo seniausiai turėti Policijos departamentas – nes, kaip paliudijo V.Telyčėnas, policija būtent turėjo ir tirti tokio tipo skundus (dėl susidorojimo, dėl grasinimų). Todėl V.Naruševičienės prašymas užkardyti D.Kedį, nes jis grasina, ir buvo persiųstas policijai tirti. Tą dieną, kai ji mirė, turėjo liudyti policijai apie prieš ją nukreiptus grasinimus. Todėl šioje byloje visi liudytojai vis kažką nutyli.

Todėl, beje, teismas ir turėjo klausimą liudytojams – buvusiems ir esamiems policijos sistemos vadovams: ar čia vyksta kažkoks konkurencinis karas tarp prokuratūros ir policijos – kas daugiau informacijos nuslėps?

Nors A.Matonis aiškino, jog nieko neva nebuvo žinoma apie neva planuojamas žudynes Kaune, tačiau V.Telyčėnas teisme patvirtino, jog spalio 5 dienos popietę jis nuėjęs pas tuometinį generalinį prokurorą A.Valantiną. Ir ten prokurorai V. Barkauskas ir R. Jancevičius klausėsi… Drąsiaus Kedžio telefoninių pokalbių, ir analizavo, ar juose yra kokios nors nuorodos į žudynes. Įdomiausia, jog prieš žudynes darytuose įrašuose (kas juos sankcionavo ar be jokios sankcijos rinko – šiandien nebuvo paaiškinta, ir kodėl nors policijos atstovai teigia, jog policija ir prokuratūra esą visiškai Kauno žudynių prevencijos klausimu nebendradarbiavo – tai iš kur spalio 5 dieną atsirado prieš žudynes daryti Kedžio telefoninių pokalbių garso įrašai?) nėra jokių nuorodų į neva D.Kedžio planuotas žudynes.

Viena aišku – jog Kriminalinės policijos biuras yra dar viena „valstybė valstybėje“.

Ir ši byla yra principinė kova: ši byla apspręs – ar toliau Kriminalinės policijos biuras siautės nevaržomai su savo 3 skyriais, 12 departamentų ir 600 darbuotojų – ar toliau „sankcionuos“ telefoninius pasiklausymus be jokių prokurorų prašymų ir teismų leidimų?

Todėl šioje principinėje kovoje prieš „valstybę valstybėje“ bus privaloma kaip ir VSD – atimti ikiteisminio tyrimo vykdymo funkciją iš KPB, ir palikti vien kriminalinės žvalgybos – bet irgi su labai tvirtu kontrolės mechanizmu iš prokuratūros pusės.

Ir dar – būtina identifikuoti šioje rezonansinėje byloje figūruojančius prokuratūros darbuotojus. Nes tikrai turėjo būti tie, kurie žinojo apie Vitalijaus Vitkovskio vykdomus „operatyvinius“ veiksmus tuščiame sodo namelyje bei tuščiame tariamame Drąsiaus Kedžio krepšyje. Turėjo būti žinoma ir apie slaptąjį liudytoją Mindaugą Žalimą. Nes, pasak A.Matonio, „buvo sankcionuojamas jo telefoninių pokalbių fiksavimas“. Be to, buvo klausomasi D.Kedžio, ir pokalbiai analizuojami prokuratūroje.

Kadangi tiek V.Telyčėnas, tiek A.Matonis minėjo, jog buvo plačiai vykdoma D.Kedžio paieška – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kyla klausimas – kam buvo reikalingas tas „cirkas“ su sodo nameliu? Tikriausiai dėmesio nukreipimui ir „įrodymų ištraukimui“. Juk ar ne toks buvo pirminis sumanymas, slepiant M.Žalimą – kada nors, maždaug, „ištrauksime“ jį, ir „ištirsime“ Kauno žudynių bylą?

Beje, Kauno kriminalinės policijos vyr. tyrėja, kuri apklausė M.Žalimą ir pas kurią neva jis gyveno, po to, kai nusifilmavo Virginijaus Gaivenio laidoje yra tyrėja, kuri fiksavo D.Kedžio kūno radimą ir buvo įtraukta į jo mirties priežasties nustatymo tyrimo grupę.

Galimai byloje siekiant išaiškinti visas aplinkybes, reikėtų apklausti visus minimus asmenis, nes iki šiol neaišku – kodėl Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis važinėjo pas tą Kauno tyrėją, ar jai nebuvo daromas koks nors poveikis – nes jie dalyvaudavo be jokios sankcijos ir nutarimo jos vykdomose apklausose Vaido Milinio šmeižto byloje (pavyzdžiui, Vitalijus Keršis buvo apklaustas toje byloje 2011 rugpjūčio gale, o Kriminalinės policijos biuras „Karštam komentarui“ į paklausimą atsakė, jog jie neva tik rugsėjo mėnesį buvo įtraukti į tyrimo grupę). Visą laiką, beje, dirbtinai buvo bandoma Vaido Milinio šmeižtą, sekimą ir nužudymą kaip nors susieti su Neringa Venckiene.

Beje, liudytojas Mindaugas Žalimas šiandien nebekreipia savo kritikos strėlių į Policijos departamento Imuniteto tarnybą, ir dabar jų veiksmus, kai tyrėjai vardijo pareigūnų pavardes, pavadino „tyrimo taktika“, o ne galimu spaudimu neva neteisėtai siekiant įtraukti V.Račkauską.

Beje, teismui nepavyko iškvosti nei vieno buvusio ir esamo policijos aukšto pareigūno – kodėl gi, jeigu PD ir KPB yra atskiros institucijos, vis tik kaltinamasis E.Damukaitis ruošė raštą ir davė jį pasirašyti V.Račkauskui?

O man kyla vienas vienintelis klausimas – jeigu teisiamas V.Račkauskas, neva melagingai parašęs Algimantui Kliunkai, jog neva jokios informacijos nebuvo PD gauta apie planuojamas žudynes, kodėl V.Telyčėnas, A.Matonis ir A.Stončaitis tėra liudytojai? Kaip galima vadovauti Policijos departamentui ir nežinoti, jog į paklausimus vadovui atsakymą ruošia specializuotos struktūros – o ne institucijos, į kurią kreiptasi, skyriaus vadovas, o pasirašo pavaduotojas? Juk atsakymas buvo pavestas paruošti V.Telyčėnui. Todėl jis bent turėjo patikrinti, ką V.Račkauskas atsakė.

Klausimų šioje byloje jau vis daugiau nei atsakymų. Viena aišku – Kriminalinės policijos biuras užsiima nežinia kuo. Drabužių apdėstymu, technika tuščiuose sodo nameliuose ir nesankcionuotu ir niekaip nereglamentuotu asmenų pasiklausymu ir sekimu.

Juk jeigu tikėtume A.Matoniu, tai KPB pradėjo sekti M.Žalimą nuo spalio 5 dienos.

Ir jeigu ne Virginijus Gaivenis, turbūt prokuratūra ir visuomenė iki šiol nesužinotų, ką reiškia „techninių priemonių sekimo“ sankcionavimas. Tai tiesiog yra neteisėtas pasiklausymas kada nori ir ko nori.

Nepranešant nei prokuratūrai, nei išimant teismo leidimą.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą