Motiną slaugiusi Rusijos pilietė su mažamečiu vaiku krapštomi iš Lietuvos

23
9
- Reklama -

KK nuotr.

Redakcijai tapo žinoma apie Šiaulių migracijos poskyrio darbuotojų žodinį atsisakymą priimti prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš Šiaulių gyventojos, kurios vardas Marina.

Marina yra Rusijos Federacijos pilietė, kuri Lietuvoje gyveno 1969-1984 m. laikotarpyje, čia įgijo pagrindinį išsilavinimą. Lietuvoje liko nuolat gyventi Marinos tėvai, kurie taip pat buvo Rusijos Federacijos piliečiai.

2010 m. Marinai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ji atvyko slaugyti savo mamos, kuriai dėl ligos buvo amputuotos kojos.

Su Marina atvyko gyventi jos mažametis sūnus, kuris Šiauliuose pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklos 1 klasę ir šiuo metu ten tebesimoko 5 klasėje.

Mirus mamai, t.y. kvietusiam į Lietuvą atvykti asmeniui, Marina paveldėjo mamai priklausiusį butą, pradėjo dirbti vienoje iš maitinimo įmonių, leidimas laikinai gyventi Marinai buvo pratęstas 1 metams.

Artėjant 2 mėnesių terminui iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje termino pabaigos viena iš migracijos skyriaus darbuotojų pasakė Marinai, kad nepriims iš Marinos prašymo pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepaisant to, kad Šiauliuose vidurinėje mokykloje mokosi jos mažametis sūnus ir leidimas laikinai gyventi nebus pratęstas jokiais pagrindais, todėl Marina privalo išvykti iš Lietuvos.

Paveikta migracijos skyriaus darbuotojų pranešimo apie išankstinį sprendimą nepriimti prašymo, Marina rengėsi išvykti ir nepateikė prašymo pratęsti leidimą likus ne mažiau kaip 2 mėnesių terminui iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje termino pabaigos.

Tačiau įvertinusi mokymosi nutraukimo viduryje mokslo metų ir gyvenamosios vietos poveikį sūnaus psichologinei ir fizinei būklei, Marina apsisprendė likus 3 dienoms iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje termino pabaigos pateikti prašymą pratęsti leidimą tuo pagrindu, kad sūnus mokosi vidurinio lavinimo mokykloje ir yra šios mokymosi įstaigos tarpininkavimo raštas.

Šiaulių migracijos skyriaus darbuotoja šiuos prašymus priimti ir užregistruoti atsisakė, motyvuodama tuo, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje išduoti Marinai nėra pagrindo.

„Karštas komentaras“ kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas atsakyti į su šia situacija iškilusius klausimus.

Į klausimus atsakė Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Vaitkevičiūtė.

Ką atsakė Migracijos departamentas?

KK: – Ar privalo migracijos skyriaus darbuotojai teikti informaciją apie kitus, nei nurodo pareiškėjas, pagrindus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei tie pagrindai iš pareiškėjo pateiktų dokumentų yra akivaizdūs?

MD: – Paaiškiname, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) išdavimo ir keitimo pagrindus.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas tik vieneriems metams.

Įstatymo 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsienietis, kuriam Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatyme nenumatoma galimybė išduoti at pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui tuo pagrindu, kad jo nepilnametis vaikas yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba kuriam suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje).

Taigi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduotas arba pakeistas, jei atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką pagrindas atitinka Įstatymo reikalavimus.

Kartu reikėtų pažymėti, kad pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į valstybės įstaigą su prašymu pateikti informaciją, kuria disponuoja ši įstaiga.

Taigi, jeigu asmuo paprašytų suteikti informaciją apie tai, kokiais pagrindais užsieniečiui išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinio (toliau – migracijos tarnyba) valstybės tarnautojai tokią informaciją jam turėtų suteikti.

KK: Ar darbuotojai gali iš anksto pranešti užsieniečiui, kad nesant pagrindo suteikti leidimą laikinai gyventi, jie apskritai nepriims prašymo iš užsieniečio?

MD: – Pažymime, kad užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi bei prie jo pridedamų dokumentų pateikimą reglamentuoja Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Užsienietis kartu su nustatytos formos prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti Aprašo 17 punkte nurodytus dokumentus.

Pagal Aprašo 40.8 papunktį įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, priimantis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi, privalo sutikrinti, ar kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis pateikė visus reikiamus duomenis ir (ar) dokumentus.

Jeigu pateikti ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba pateiktuose dokumentuose yra klaidingų įrašų ar klastojimo požymių, prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateikti dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui, žodžiu jam paaiškinus grąžinimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją.

Taigi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduotas arba pakeistas, jei prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridedami dokumentai bus pateikti Aprašo nustatyta tvarka.

Kartu reikėtų pažymėti, kad jeigu asmuo pateikia laisvos formos rašytinį prašymą (ne Aprašo nustatyta tvarka) pakeisti jam leidimą laikinai gyventi, tai pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, toks prašymas negali būti nepriimtas ir turi būti į jį atsakyta.

KK: – Kas turėtų užpildyti ir kur turėtų būti pateiktas prašymas pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei migracijos skyriaus darbuotojai atsisakė jį priimti?

MD: – Pagal Aprašo 5 punktą užsienietis, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nustatytos formos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą.

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad užsienietis nustatytos formos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikia migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, arba migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą.

Prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius.

Pagal Aprašo 8 ir 9 punktus, užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikia asmeniškai arba jo prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi gali užpildyti ir pateikti jo įgaliotas asmuo, pateikęs notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turi būti pateikti Aprašo 17 punkte nurodyti dokumentai, iš jų dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi.

KK: – Koks yra pagrindas užsieniečiui teisėtai būti Lietuvoje, kol bus išspręstas leidimo laikinai gyventi pratęsimo arba naujo leidimo išdavimo klausimas, jei dėl migracijos skyriaus darbuotojų teiktos informacijos užsienietis pavėlavo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo iki sueinant 2 mėnesiams iki anksčiau išduoto leidimo galiojimo pabaigos?

MD: – Pažymime, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtai (t. y. turėdamas vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje Respublikoje) ir išvykti iš jos jis privalo iki teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pabaigos. Jeigu užsienietis laiku neišvyksta, priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę, kuriuo suteikiamas 7-30 dienų terminas išvykti iš Lietuvos savo noru. Per šį terminą asmuo gali susitvarkyti asmeninius reikalus.

Kartu reikėtų pažymėti, kad Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė norma, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimtas sprendimas.

KK: Ar Lietuvos įstatymai numato teisinę galimybę  5 klasės vidurinės mokyklos moksleiviui  gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tam, kad Lietuvos mokykloje baigti mokslo metus arba ir įgyti vidurinį išsilavinimą?

MD: – Paaiškiname, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) (pavyzdžiui, šiuo pagrindu išduodami leidimai laikinai gyventi nepilnamečiams užsieniečiams, kurie iš trečiųjų šalių atvyksta mokytis į Vilniaus lietuvių namus).

Leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas mokymosi laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą