N.Venckienė iš Generalinės prokuratūros ir VRM už mergaitės nesaugojimą sieks prisiteisti neturtinę žalą

85
4
- Reklama -
Nesulaukusi mergaitės apsaugos, Neringa Venckienė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos iš Generalinės prokuratūros ir VRM priteisimo (KK nuotr.)

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimu buvo panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-26 sprendimas Nr. SP-06, kuriuo D.Kedžio dukrelei nutrauktas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymas.

Nors sprendimas jau seniai yra įsiteisėjęs, tačiau jis iki šiol nėra vykdomas.

„Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių panaikinimo ar jų tolesnio taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 19 str.). Taigi negano to, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės privalėjo būti taikomos visą laiką, tačiau netgi patenkinus mano skundą dėl nepagrįsto ir neteisėto sprendimo panaikinti apsaugą mano globotinei ir įsiteisėjus teismo sprendimui, ji nėra saugoma“, – rašoma N.Venckienės skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimas buvo neteisėtas, pasak N.Venckienės, patvirtina ir jų pačių elgesys priėmus sprendimą, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo jie neskundė.

„Priėmus teismo sprendimą, tą pačią dieną, t.y. 2010 m. liepos 23 d., pas mane į namus atvyko du komisaro Vytenio Marmos pavaldiniai: Aleksej Gubenko ir Saulius Vaitekūnas, kurie pasakė, kad nuo 2010 m. liepos 27 d. (antradienio) apsauga mūsų gyvenamojoje vietoje bus vykdoma, naudojant technines priemones.

2010 m. liepos 27 d. (antradienį) vėl atvyko du tie patys apsaugos darbuotojai ir atsivežė dar vieną darbuotoją, išmanantį technines apsaugos priemones. Apsaugos darbuotojai apžiūrėjo visą gyvenamąjį namą, paskaičiavo, kad reikės 5 vaizdo kamerų. Apžiūrėjo visą žemės sklypą apie gyvenamąjį namą, susirado vietą, kur statys laikiną statinį apsaugos darbuotojams. Taip pat jie paaiškino, kad visos techninės priemonės bus įsigytos per savaitę laiko. Mes susitarėme, kad aš palauksiu iki kitos savaitės.

Tačiau 2010 m. liepos 29 d. (ketvirtadienį), 21.30 val., atvyko komisaras Vytenis Marma su tais pačiais dviem savo pavaldiniais ir pranešė, kad jie techninių priemonių nenaudos, o, jeigu aš neleisiu jiems gyventi mūsų gyvenamajame name, jie mažametės nesaugos. Taip pat primygtinai reikalavo, kad aš pasirašyčiau naują apsaugos sutartį, tačiau aš kategoriškai atsisakiau.

2010-08-11 atvykę tie patys du apsaugos darbuotojai vėl atsivežė naują sutarties projektą ir prašė pasirašyti, nes būktai reikalingas mano sutikimas dėl techninių apsaugos priemonių panaudojimo, įeigos kontrolės ir kitų dalykų.

Pranešu, jog visus sutikimus aš jau buvau davusi 2010 m. liepos 27 d., tačiau iki šiol apsaugos globotinei nesulaukiau“, – rašo N.Venckienė savo skunde teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-07-23 sprendimu panaikinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-26 sprendimą Nr. SP-06, kuriuo D.Kedžio dukrelei nutrauktas apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymas, tebegalioja 2009-10-14 sutartis ir 2009-10-14 nutarimas dėl apsaugos.

„Taigi jokių naujų sutarčių aš neprivalau pasirašyti. Be to, fizinė apsauga nebuvo vykdoma ir iki 2010-04-26, nes apsaugos darbuotojai, mažametei būnant darželyje, būdavo visai kitame pastate, o pasimatymų metu su L. Stankūnaite nuo 2010 m. kovo mėn. taip pat nebūdavo su mažamete kartu ir jos nematydavo“, – skunde teismui teigia N.Venckienė.

Ji informavo teismą, kad visos aplinkybės dėl techninių apsaugos priemonių naudojimo galimybės saugant mažametę, bet nesikišant į Venckų privatų gyvenimą, nedarant žalos mažametei, kuri pripažinta nukentėjusiąja pedofilijos byloje, ir Venckų 11-mečiui sūnui, buvo išsiaiškintos nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

„Teismo posėdžio metu komisaras V. Marma paaiškino, kad apsaugos darbuotojai nebūdavo su mažamete jos lankomo darželio vienoje patalpoje, kadangi naudojo technines priemones.

Taigi tos pačios techninės priemonės gali būti naudojamos, nebūnant mūsų gyvenamosiose patalpose ir nesikišant į mūsų šeimos privatų gyvenimą.

Taip pat pažymėtina, kad mažametės pasimatymų metu su L. Stankūnaite 2010 m. kovo 18, 22, 25 dienomis, balandžio 5, 8 d. ir iki šiol susitikimų kambaryje apsaugos darbuotojų niekada nebuvo. Taigi komisaro V. Marmos paaiškinimai, kad jis negali vykdyti mažametės fizinės apsaugos, kadangi aš neapgyvendinu apsaugos darbuotojų namuose, yra visiškai nepagrįsti.

Mūsų gyvenamojoje vietoje taip pat gali būti taikomos techninės apsaugos priemonės, apie kurių naudojimą mažametės lankomame darželyje kalbėjo komisaras V. Marma“, – skunde teismui rašo N.Venckienė.

Ji pažymi, kad, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2194-142/10 Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo aišku, jog apsaugos darbuotojams nebus leista gyventi Venckų name, kad patenkinus N.Venckienės skundą jie privalės naudoti technines apsaugos priemones.

„Nuo 2010-04-21 iki 2010-04-29 apsaugos darbuotojai mažametę taip pat saugojo nebūdami namo viduje. Mažametės tėvo Drąsiaus Kedžio laidotuvių metu apsaugos darbuotojai taip pat nevykdė jos fizinės apsaugos, nes visą laiką, kai buvo pašarvotas ir laidojamas mažametės tėvas, apsaugos darbuotojai praleido laiką savo automobilyje.

Svetimų vyrų buvimas namuose mergaitę traumuoja, formuoja iškreiptą šeimos supratimą. Mažametė yra pripažinta nukentėjusiąja pedofilijos byloje. Apsaugos tikslas – apsaugoti nukentėjusiosios mažametės mergaitės gyvybę ir sveikatą, tačiau ne kištis į asmeninį ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę.

Mano brolis Drąsius Kedys buvo nužudytas. Būtent tada, kai jis buvo pašarvotas, apsaugos darbuotojai primygtinai reikalavo, kad aš savo noru atsisakyčiau apsaugos savo globotinei, mano brolio Drąsiaus Kedžio dukrai. Nors mažametė mano brolio dukra privalėjo būti saugoma visą laiką iki šiol, tačiau nuo 2010 m. balandžio 29 d. (iš karto po jos tėvo laidotuvių) apsauga jai buvo panaikinta ir mažametė nebesaugoma iki šiol“, – Generalinės prokuratūros ir VRM veiksmus teismui skundžia N.Venckienė.

Pasak jos, dėl mažametės saugumo dabar yra atsakingi tik jos artimieji: N.Venckienė, jos vyras, N.Venckienės tėvai.

„Nors mažametė mano brolio dukra yra pagrindinė liudytoja pedofilijos byloje, tačiau ji niekam nerūpi ir nėra saugoma, nors ir įsiteisėjęs sprendimas dėl jos apsaugos būtinumo.

Manau, kad dėl brolio nužudymo ir mažametei skirtos apsaugos panaikinimo labai pablogėjo mano sveikata. Nuo 2010-05-16 iki 2010-05-18 aš buvau gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, vėliau – kardiologijos skyriuje.

Tokiais neteisėtais Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento pareigūnų veiksmais (CK 6.271 str.) man buvo padaryta didelė neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Aš patyriau dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Be to, aš privalėjau bylinėtis, kad šių pareigūnų neteisėtas 2010-04-26 sprendimas būtų panaikintas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Neturtinę žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, priteisdami šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Man taip pat yra labai sunku įvertinti padarytą neturtinę žalą. Manau, kad man turėtų būti priteista bent 10000 Lt“, – savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašo N.Venckienė.

KK inf.

2010-09-03

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą