Netiesa, kad „mažas žmogus“ – smulkus verslininkas niekam nerūpi

31
10
- Reklama -

Vygaudo Molio advokatų kontoros advokatė Kristina Lukauskaitė. KK nuotr.

Visą savaitę Kauno Žaliakalnio turgaus prekybininkė blogai jautėsi ir, kad savaitgalį neliktų be vaistų, nusprendė trumpam pasitraukti iš savo prekybos vietos ir nuvykti iki poliklinikos. „Trumpam“ – tai maždaug valandėlei. Tiek, kiek užtruktų nuo prekyvietės nuvykti pas gydytojus ir atgal.

O per tą laiką savo prekystalį paprašė prižiūrėti pažįstamos: gal, žiūrėk, bus pirkėjas, nes kai mėnesio pajamos – apie 300-350 eurų, tai kiekvienas pirkėjas ir kiekvienas centas yra brangus.

Tačiau tą rytą kaunietės išvykimas pas gydytojus kainavo kur kas daugiau, nei ji per tą valandą, nebūdama už savo prekystalio ir vietoj savęs palikdama pažįstamą, būtų uždirbusi.

Būtent tą rytą Kauno apskrities mokesčių inspekcija sulaukė anoniminio skambučio ir atvyko į Kauno Žaliakalnio turgų atlikti vadinamojo operatyvaus patikrinimo.

Patikrinimo metu nustatė, kad prekybos vietoje dirbo asmuo, su kuriuo nesudaryta darbo sutartis (tai reiškia, kad kitas asmuo tavo prekybos vietoje negali prekės parduoti, jeigu su tuo asmeniu nesudaryta darbo sutartis), o kai kurios prekės buvo be įsigijimo dokumentų.

Baigiantis patikrinimui, iš gydytojų sugrįžo ir pati prekybininkė.

Moters vizitas pas gydytojus užtruko apie pusantros valandos. Tai reiškia, kad tiek prekyvietėje dirbo prekybininkės neįdarbintas žmogus: oficialiai nesudaryta darbo sutartis, nesumokėti Sodros mokesčiai ir t.t., ir pan. Mažiausia bauda, pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, – trys tūkstančiai litų (868 eurai).

O pradžioje atrodė: „aš labai trumpam – tik iki gydytojų…“

Kaip sakoma, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nesvarbu, kad atsirado būtinybė kreiptis į gydytoją, kad esi neįgali ir kad čia, turgavietėje, dirbdama dar prižiūri ir išlaikai neįgalų vyrą. Įstatymas yra įstatymas – pasišalinai iš savo prekybos vietos, vietoj savęs svetimų, jeigu su jais nesudaryta darbo sutartis, nepalik.

Kaunietė nepuolė ginčytis – taip, čia jos kaltė. Juoba, kad prekyba „neina“, o nuomą mokėti vis tiek reikia – taigi, susigundė, kalta…

Tačiau 868 eurų bauda – tai trijų mėnesių pajamos. Ką daryti?

Ir prekybininkė kreipėsi į advokatę Kristiną Lukauskaitę – ką ši patartų, ar yra galimybių tą „drakonišką“ baudą nors kiek sušvelninti?

Kiekvienai taisyklei būna išimčių

Vygaudo Molio advokatų kontoros advokatė Kristina Lukauskaitė nenumojo ranka į paprastos Kauno Žaliakalnio turgaus prekybininkės pagalbos šauksmą.

Taip, ATPK yra nustatyta, kad pareigūnas, šiuo atveju teisėjas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, taip pat į įstatyme numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta, arba visai neskirti administracinės baudos.

Pagal teismų praktiką, anot advokatės Kristinos Lukauskaitės, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais atvejais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai.

Šiuo atveju Kauno Žaliakalnio turgaus prekybininkė darbo vietoje nebuvo maždaug pusantros valandos – kol suvažinėjo iki gydytojo, todėl 3000 Lt (868 eurų) kaip ir būtų nelabai adekvati, jeigu palygintume, pvz., su Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu administracinėje byloje, kur, pritaikant šias nuostatas, už tris nelegaliai dirbusius darbuotojus buvo paskirta bauda po 1000 Lt už kiekvieną, o ir Kauno apygardos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Lazdijų rajone – trys nelegaliai dirbantys darbuotojai, o čia – irgi nelegaliai, tačiau, liaudiškai kalbant, reikalui prispyrus: vos valandai, kol nuvyko iki gydytojų.

Advokatė Kristina Lukauskaitė ėmėsi tokios, atrodytų, iš pažiūros lengvos, tačiau kartu ir nelengvos misijos: padėti neįgalumą (darbingumas 50 proc.) turinčiai moteriškei teisme – kad būtų sušvelninta bauda.

Be jokios abejonės, paskutinis žodis – teisėjo. O kaip jis į šią situaciją ir advokatės K.Lukauskaitės argumentus pažiūrės?

Bausti negalima sušvelninti

Kauno Žaliakalnio turgaus prekybininkė neneigė savo pažeidimo: taip, reikėjo išvykti pas gydytojus, paprašė pažįstamos valandėlę vietoj jos padirbti, taip, pažeidė teisės aktų normas ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir pergyvena.

Tai, anot advokatės K.Lukauskaitės, yra laikoma administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau, pasak advokatės, yra ir dar keletas itin svarbių aspektų.

Pirma, administracinis pažeidimas padarytas ne turint tikslą samdyti nelegalius darbuotojus, siekiant išvengti mokestinės naštos, tačiau nulemtas būtinybės – ypač pablogėjusios sveikatos būklės, ką patvirtino ir teismui pateikta medicininė pažyma.

Antra, prekybininkė į darbo vietą grįžo dar patikrinimo metu. Taigi, teisės pažeidimas truko labai trumpai. Pažįstamos ją pavaduoti paprašė tik labai trumpam – tik apsilankymo gydymo įstaigoje laikui.

Tuo tarpu prekybininkė buvo kaltinama… padariusi pavojingą administracinės teisės pažeidimą, o tokia veika laikoma tyčine ir padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą.

„Analizuojant šio padaryto pažeidimo aplinkybes, matyt, kad mano klientė pažeidimą padarė nepiktybiškai, neturėdama tokių tikslų: nelegaliu darbu nesiekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį fakto, tikslu nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, nesiekė išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių“, – teigė prekybininkę gynusi advokatė K.Lukauskaitė.

Trečia, prekybininkė administracinių nuobaudų neturi, nėra teista, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, moteris yra neįgali, jos darbingumo lygis nustatytas tik 50 proc., tačiau turėdama tokį neįgalumo lygį, ji dirba ir kartu prižiūri ir didžiąja dalimi išlaiko savo pensijinio amžiaus neįgalų sutuoktinį.

Kaip matyti iš teismui pateiktos metinės pajamų deklaracijos, prekybininkės pajamos 2013 metais nebuvo didelės – 300-350 eurų per mėnesį.

Administracinė nuobauda, anot K.Lukauskaitės, – atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, taip pat auklėjimo tikslu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui. Tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus numatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra. „Jei teismas skirtų 3000 Lt baudą, tokio dydžio bauda mano klientei sukeltų per sunkias, neproporcingas pasekmes“, – buvo įsitikinusi advokatė K.Lukauskaitė.

Paprasta prekybininkė ar Valstybinė mokesčių inspekcija?

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis prieš Kalėdas turėjo priimi nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Vienoje pusėje – paprasta Kauno Žaliakalnio turgaus prekybininkė, nenorėjusi palikti tuščio prekystalio, kol nuvyks iki gydymo įstaigos, kitoje – Valstybinė mokesčių inspekcija.

V.Molio advokatų kontoros advokatė Kristina Lukauskaitė teisme labai profesionaliai išdėliojo visus argumentus – kodėl prekybininkei teisėjas galėtų padaryti išimtį ir skirti mažesnę, nei įstatymu numatyta, t.y. švelnesnę baudą.

Ir prieš Kalėdas teisėjas B.Varsackis paskelbė: atsižvelgiant į visus šiuos argumentus, nesant ypatingų aplinkybių, kai mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijai, prekybininkei skirti 1000 Lt (289 eurų) baudą.

Taigi, tas pats smulkiausias verslininkas dar nėra visiškai paliktas likimo valiai – yra advokatų, kaip K.Lukauskaitė, kuriems ir, atrodytų, kažkokia „elementari“ bauda paprastam smulkiam verslininkui – nedidelės turgavietės prekybininkei – iš tiesų rūpi. Nes galbūt kai kas tuos 3000 Lt (kokia buvo pirminė bauda) uždirba per dieną, o gal net per valandą, tačiau kitam dėl tokios sumos reikia ir ne vieną mėnesį paplušėti. Juolab, kad, kaip sako prekybininkai, būna dienų, kurios – tarsi užkeiktos: „neina“ prekyba ir nors tu ką…

Perfrazavus žinomą posakį „pasaulis ne be gerų žmonių“ – „pasaulis ne be gerų advokatų“.

Pagal laikraštį “Karštas komentaras”

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą