Pedofilijos bylos strategai planuoja, „Karštas komentaras“ demaskuoja

70
27
- Reklama -

Vis garsiau prabylama apie tai, kad D.Kedžio dukrelės prievartavimo bylos strategų reikia ieškoti Valstybės saugumo departamente (KK nuotr.)

„Rugsėjį 11-ąją „Lietuvos ryte“ išspausdintas L.Lavastės interviu su L.Stankūnaite – tai to paties plano, kaip padaryti mergaitei papildomą ekspertizę, dalis“, – įsitikinę „Karšto komentaro“ šaltiniai iš prokuratūros.

Šis planas Venckams buvo atskleistas vieno prokuroro laiške, perduotame jiems gegužės 16-ąją, – tuomet, kai iš visos Lietuvos susirinkę žmonės saugojo D.Kedžio dukrelę, kad ši nebūtų sugrąžinta savo biologinei motinai L.Stankūnaitei.

“Jūsų klaida, kad manote, jog mergaitė bus tuoj pat išvežta į užsienį. Tai netiesa. Planas toks: reikia apdoroti vaiką ir įrodyti, kad visą tą laiką, kurį ji buvo pas jus, mergaitė buvo jūsų įtakojama, buvo jūsų valioje, todėl dabar, atgavus laisvę, vaikas pradėjo kalbėti tiesą. Šitam planui jie pasiruošę. Surastas savo psichologas ir psichiatras, dar vienas yra atvežtas iš Maskvos, kuris padės kolegoms. Parinkta stipri komanda. Mergaitė bus apdorojama hipnoze ir vaistais, bet tam reikia laiko – mažiausiai dviejų savaičių. Jeigu nebus pasiektas rezultatas, dėl Ūso ligos gali būti atidėtas teismas. Tokio amžiaus vaiko psichika yra labai pažeidžiama ir jautri, todėl įsiskverbti į jo smegenis reikia palaipsniui. Tam reikia mažiausiai 7-10 seansų“, – rašoma gegužės 16-ąją Venckams įteiktame vieno prokuroro laiške.

Tačiau tuomet šiam planui nebuvo lemta išsipildyti – teisėjo B.Varsackio nutartis, pagal kurią mergaitė turėjo būti sugrąžinta L.Stankūnaitei, buvo panaikinta. Deja, tai pedofilijos bylos strategų nesustabdė.

Birželio 26 d. „Lietuvos ryte“ pasirodė straipsnis – tos pačios L.Lavastės interviu. Tik šį kartą ne su L.Stankūnaite, bet su VU Teisės fakulteto dėstytoju Jonu Grudzinsku. Interviu tema – D.Kedžio dukrelei turi būti skirta dar viena ekspertizė.

Kadangi rugsėjo 11-ąją „Lietuvos ryte“ pasirodęs L.Lavastės interviu su L.Stankūnaitei – tarsi birželio 26 d. interviu su J.Grudzinsku tąsa, tam, kad susidarytumėte pilną vaizdą, kas planuojama, siūlome „Karšto komentaro“ internetinės svetainės skaitytojams susipažinti su liepos 9 d. „Karšto komentaro“ laikraštyje išspausdintu straipsniu: „Šaltiniai: D. Kedžio dukrelė bus atimta iš N.Venckienės, mergaitei bus plaunama atmintis“.

Atsakomasis straipsnis „Karštame komentare“ 2010-07-09

„Karšto komentaro“ šaltiniai iš prokuratūros mano, kad Andriaus Ūso pašalinimas (jei Zapyškio kapinėse iš tiesų palaidotas vienintelis kaltinamasis pedofilijos byloje A.Ūsas) – tai tik visuomenės garo nuleidimas prieš planuojamus esminius įvykius: liepos – rugpjūčio mėnesį esą planuojama izoliuoti D.Kedžio dukrelę ir „praplauti“ jos atmintį.

“Liepą-rugpjūtį D.Kedžio dukrelei planuojama skirti dar vieną ekspertizę – mergaitė bus paimta iš N.Venckienės ir uždaryta nuošalioje vietoje. Kur bus uždaryta mergaitė, nebus skelbiama neva saugumo sumetimais. Ten mergaitę planuojama laikyti apie tris mėnesius. Ir kai mergaitė bus „apdorota“, tada bus iškviesti ES ekspertai, ir ekspertų konsiliumas paneigs visas iki šiol buvusias ekspertizes, jog mergaitė dėl patirtos seksualinės prievartos sako tiesą. Visa tai turi būti padaryta iki spalio 7 d. teismo posėdžio“, – juoduosius kai kurių savo kolegų planus atskleidė „Karšto komentarai“ šaltiniai iš prokuratūros.

Pasiruošimas jau vyksta

Pasak šaltinių, šeštadienį (06-26) „Lietuvos ryte“ išspausdintas L.Lavastės interviu su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano V.Nekrošiaus (kuris ypatingai „draskėsi“ televizijoje po Garliavos įvykių, kai dėl gausiai susirinkusių žmonių prie N.Venckienės namų nepavyko įvykdyti skubios teisėjo B.Varsackio nutarties – paimti mergaitę iš N.Venckienės ir sugrąžinti ją L.Stankūnaitei) pavaldiniu Jonu Grudzinsku – tai įžanga į būsimą „ES ekspertų konsiliumą“.

„Šis straipsnis „Lietuvos ryte“ – tai pasiruošimas naujam etapui: mergaitė bus izoliuota ramioje vietoje, jai bus praplauta atmintis, ir tada bus iškviesti ES ekspertai, kurių išvada turės reabilituoti visus pedofilijos bylos veikėjus“, – juodąjį juodų prokurorų scenarijų atskleidė KK šaltiniai.

Pasak jų, uždaryta į “ramią, nuošalią vietą ekspertizei”, mergaitė, pabuvusi ten, kalbės tai, ką reikia, kad ji kalbėtų.

Nuslėpta tiesa

Tai, kad šitas straipsnis „Lietuvos ryte“ iš tiesų gali būti pasiruošimas naujiems įvykiams, liudija ir straipsnyje specialiai iškraipyti faktai – straipsnyje teigiama, kad mergaitės netyrė psichiatrai, o tik psichologas, ir kad mergaitę turi ištirti ekspertų komisija.

„Mergaitės ekspertizę atliko psichologai. Ar nereikėjo pasitelkti vaikų psichiatrų?“ – straipsnyje „Suaugusiųjų kova drasko vaiko psichiką“ („Lietuvos rytas“) V.Nekrošiaus pavaldinio Jono Grudzinsko klausia A.Ūsą ir L.Stankūnaitę nuo pedofilijos skandalo pradžios gynusi žurnalistė Laima Lavaste.

Jos pašnekovas – VU Teisės fakulteto dėstytojas J.Grudzinskas teigia, kad reikėtų sudaryti mišrią ekspertų grupę, kuri ir ištirtų D.Kedžio dukrelę. Taip pat J.Grudzinskas teigia, kad „šioje byloje būtinos argumentuotos ekspertų išvados“.

Tuo tarpu realybėje pedofilijos byloje būtent taip ir yra: pedofilijos byloje atlikta kompleksinė psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, t.y., D.Kedžio dukrelę tyrė ne tik psichologai, bet ir psichiatrai, t.y. buvo sudaryta mišri ekspertų grupė, kurių išvada kategoriška – mergaitė nelinkusi fantazuoti, t.y. apie patirtą seksualinę prievartą sako tiesą.

„Ir jau absurdiškai atrodo, kai mažos mergaitės fizinę būklę vertina teismo psichiatras vyras“, – „Lietuvos ryto“ straipsnyje teigia J.Grudzinskas.

„N.Venckienė pati tvirtino, kad mergaitė jo bijojusi“, – rašoma straipsnyje.

VU Teisės fakulteto dėstytojas, matyt, duodamas interviu L.Lavastei nebuvo pakankamai informuotas VU Teisės fakulteto dekano V.Nekrošiaus, kad D.Kedžio dukrelės fizinę būklę vertino prokurorų atvežtas Teismo ekspertas, bet ne psichiatras J.Paliulis. Tai tas pats, kuris darė ir Drąsiaus Kedžio, ir Vytauto Pociūno žūties ekspertizes.

Mergaitės fizinė būklė buvo vertinama Vaiko raidos centre, kur mergaitė buvo atvežta, pagrobus ją iš vaikų darželio. Kad mergaitė buvo uždaryta ten neteisėtai, konstatavo ir Sveikatos auditas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Dar vienas pastebėjimas – mergaitės fizinės būklės vertinimą prokurorai atliko praėjus beveik metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Prokurorų į Vaiko raidos centrą atvežto J.Paliulio mergaitė iš tiesų bijojo. Teismo ekspertas liepė mergaitei nusirengti nuogai, tačiau mergaitė J.Paliulio fiziškai apžiūrima nesileido – šaukė, rėkė.

Štai kaip dirbo pedofilijos bylą tyrę prokurorai.

Kaip jie meluoja

„Lietuvos ryto“ straipsnyje abejojama tyrimo objektyvumu, „kai remiamasi tik vieninteliu kaltės įrodymu – mergaitės pasakojimo įrašais“.

Tačiau tiesa slypi kitur: pedofilijos byloje mergaitės pasakojimo įrašais NESIREMIAMA. Šioje byloje remiamasi mergaitės apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Dar daugiau – prokurorai rėmėsi tik PIRMĄJA D.Kedžio dukrelės apklausa, kurioje mergaitė pasakoja tik apie vieną galimai ją prievartavusį vyriškį – Andrių Ūsą, ir dėl to kaltinimai dėl mažametės tvirkinimo buvo pateikti tik vieninteliam A.Ūsui.

Tuo tarpu 2009 metų spalio 23 d. daugiau nei penkias valandas trukusioje apklausoje pas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėją J.Vėgelienę D.Kedžio dukrelė išsamiai papasakojo apie tai, kaip ją prievartavo ne vienas, o trys vyrai.

Mergaitė teisėjai J.Vėgelienei išsamiai papasakojo, ką tie vyrai jai darydavo („kišdavo sysalą į burną“ ir t.t.), pasakė ir jų vardus – Andrius, Jonas ir Aidas.

Ši daugiau nei penkias valandas trukusi mergaitės apklausa pas teisėją J.Vėgelienę buvo atlikta po to, kai mergaitė buvo išleista iš Vaiko raidos centro. Būdama ten, D.Kedžio dukrelė kažkodėl pamiršo savo pusseserės – V.Naruševičienės dukters – vardą, kurio per apklausą pas teisėją J.Vėgelienę negalėjo pasakyti. Tačiau trijų vyrų vardai – Andriaus, Jono ir Aido – mergaitei Vaiko raidos centre neišsitrynė, ir ji išsamiai viską papasakojo teisėjai J.Vėgelienei.

Taigi, remiantis D.Kedžio dukrelės apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją J.Vėgelienę, kaltinimai dėl mažametės prievartavimo turėjo būti pareikšti ir kitiems šioje byloje minimiems vyrams – Jonui bei Aidui.

Tačiau D.Kedžio dukrelės apklausa pas teisėją J.Vėgelienę prokuratūros kaltinamajame akte nefigūruoja.

Kaip jie gina savus

Beje, J.Vėgelienė – tai ta pati teisėja, kuri prokurorams leido peržiūrėti teisėjos N.Venckienės telefoninių pokalbių išklotines. Už tai Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjai J.Vėgelienei iškėlė drausmės bylą.

J.Vėgelienė teisinosi, kad prokurorai atnešė prašymus peržiūrėti 17 telefono numerių telefoninių pokalbių išklotines, tai reikėjo padaryti skubiai, todėl ji nesigilusi, ar tarp prokurorų pateiktų telefonų numerių naudotojų nėra teisėjų, kurie turi imunitetą. Tiesa, po kelių dienų, kai buvo sužinota, kad ji išdavė leidimą peržiūrėti teisėjos N.Venckienės telefoninių pokalbių išklotines, N.Venckienės telefoninių pokalbių išklotinės buvo sunaikintos.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos teisėjai J.Vėgelienei iškeltą drausmės bylą Teisėjų garbės teismas panaikino.

Manoma, kad tai gali būti susiję su juodąja pedofilijos byla – J.Vėgelienė net daugiau nei penkias valandas apklausinėjo D.Kedžio dukrelę ir iš mergaitės apklausos žino, ką, be A.Ūso, mergaitei galimai darydavo ir dar du vyrai – Jonas ir Aidas, kurie prokurorų iš pedofilijos bylos buvo „išplauti“. Kaip žinia, balandį nužudytas Drąsius Kedys savo mažametės dukters prievartavimu buvo apkaltinęs teisėją Joną Furmanavičių.

Tuo tarpu Teisėjų asociacija, kaip buvo rodyta LNK laidoje „Paskutinė instancija“, rinko po 50 Lt mokestį teisėjo Jono Furmanavičiaus reabilitacijai. Ir Klaipėdoje iš teisėjų šį mokestį, pasak laidos, rinko Teisėjų garbės teismo (kuris ir nutraukė drausmės bylą J.Vėgelienei) narys R.Preikšaitis.

Teisėja Neringa Venckienė tokį Teisėjų garbės teismo sprendimą skųs Aukščiausiajam Teismui.

„Susipažinimas su telefoninių pokalbių išklotinėmis yra procesinė prievartos priemonė, kuri numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Tuo tarpu mano mobiliojo telefono išeinantys ir įeinantys skambučiai buvo ištraukti nepradėjus ikiteisminio tyrimo mano atžvilgiu – užsimaniau, išsitraukiau ir pasižiūrėjau.

Teisėja negalėjo išduoti leidimo prokurorams peržiūrėti mano telefoninių pokalbių išklotines.

Tai, kad buvo padarytas pažeidimas, pripažįstama ir tuo, kad po kelių dienų, sužinojus, kad išdavė leidimą peržiūrėti teisėjos, t.y. mano, telefoninių pokalbių išklotines, jos buvo sunaikintos.

Be jokios abejonės, tokį Teisėjų garbės teismo sprendimą – nutraukti drausmės bylą teisėjai J.Vėgelienei – skųsiu Aukščiausiajam Teismui“, – „Karštam komentarui“ sakė Neringa Venckienė.

Kaip jie drumsčia vandenį

Tačiau grįžkime prie, kaip manoma, įžanginio „Lietuvos ryto“ straipsnio prieš dar vieną mergaitės ekspertizę.

„Bent kiek patikimesnę bylos baigtį … galėtų garantuoti tik autoritetingi ekspertų konsiliumai, sudaryti iš Lietuvos ir ES šalių ekspertų“, – L.Lavastės straipsnyje teigia VU Teisės fakulteto dėstytojas J.Grudzinskas.

Akivaizdu, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų išvados, teigiančios, jog D.Kedžio dukrelė dėl prievartavimo sako tiesą, netenkina kitoje šios pedofilijos bylos barikados pusėje esančių dalyvių bei jų gynėjų, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos išvadas paversti niekinėmis.

Kaip žinia, dar praėjusių metų spalio mėnesį Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovas K.Daškevičius viešai yra pasakęs, kad jiems nebuvo jokių abejonių, kad mergaitė sveika ir nefantazuoja.

„Sakyti, kad „vaikas nelinkęs fantazuoti“, vadinasi, pripažinti, kad vaikas nenormalus“, – L.Lavastės straipsnyje teigia J.Grudzinskas.

Kaip VU Teisės fakulteto teisminės psichologijos dėstytojas, J.Grudzinskas turėtų žinoti, kad, be jokios abejonės, vaikams yra būdinga fantazija – bet ne apie seksualinę prievartą.

Kaip jie gina L.Stankūnaitę

„Ar jau pamiršta, kodėl Laimutė Stankūnaitė saugoma valstybės, kodėl ji prarado darbą?“ – rašoma Laimos Lavastės straipsnyje „Lietuvos ryte“.

L.Lavastė leidžia suprasti, jog dėl to, kad L.Stankūnaitė yra saugoma valstybės, yra kaltas Drąsius Kedys – nes būtent po spalio 5 d., kai buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo, L.Stankūnaitei buvo skirta valstybės apsauga.

Tuo tarpu realybė yra kitokia, nei ją bando pavaizduoti „Lietuvos ryto“ žurnalistė: D.Kedžio dukrelės biologinė motina L.Stankūnaitė metė darbą ne 2009 metų spalio 5 d., kai jai buvo skirta valstybės apsauga, – L.Stankūnaitė nedirbo jau nuo 2008 metų, t.y. jau beveik metus iki 2009 m. spalio įvykių.

Beje, nuo ko iki šiol yra saugoma L.Stankūnaitė, taip ir neaišku: mat D.Kedys, nuo kurio prokurorai saugojo L.Stankūnaitę, balandžio mėnesį pats rastas nužudytas. Dabar – jau liepa, o L.Stankūnaitė vis dar saugoma.

Ką turėtų žinoti J.Grudzinskas ir prokurorai

Perskaičius „Lietuvos ryto“ straipsnį, galima susidaryti įspūdį, kad VU Teisės fakulteto teisminės psichologijos dėstytojui Jonui Grudzinskui trūksta specifinių žinių apie prievartą patyrusį vaiką ir jo psichologiją. Todėl siūlome tiek jam, tiek ir pedofilijos bylas tiriantiems prokurorams atidžiai perskaityti kelias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išleistas knygas šia tema.

Iš „Bendrosios bazinio mokymo bei specializuotos tobulinimosi programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą“:

Kaip matome iš seksualinės prievartos formų, neretai jos nepalieka jokių fizinių žymių ant vaiko kūno, o jei ir palieka, tai greitai išnyksta. Todėl visada pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima įtarti, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą, yra vaiko elgesio bei nuotaikų pokyčiai, šeimos funkcionavimo ypatumai ir paties vaiko pasakojimas apie patirtą prievartą.

Tyrimų duomenimis, iš visų vaiko pasakojimų apie patirtą prievartą tik 1-5 proc. yra melagingi.

Tačiau, jeigu yra nemažai įtarimų, kad pasakojimas apie seksualinę prievartą yra melagingas, jau tai, kad vaikas melui pasirinko būtent tokią formą, leidžia įtarti, jog jis kažkada anksčiau yra patyręs seksualinę prievartą. Vaikas dažniausiai slepia, kad yra patyręs seksualinę prievartą.

Neretai praeina ne vieneri metai, kol vaikas kam nors papasakoja apie patirtą skriaudą. Tik labai retais atvejais apie patirtą prievartą pasisakoma iš anksto.“

Iš „Vaikas tarp prievartos ir išnaudojimo“:

„Vaikų prievartos byloms yra būdingi tam tikri specifiniai bruožai, kuriais jos skiriasi nuo kitų kategorijų bylų. Dėl daugelio priežasčių vaikai yra „idealios“ aukos, ir nusikaltimai, susiję su vaikų patiriama prievarta, ypač seksualine, yra vieni iš sunkiausių, kuriuos tenka tirti teisėsaugos pareigūnams:

• Dėl savo fizinio arba psichinio išsivystymo lygio vaikas paprastai negali apsiginti; dažnai jie nenori kalbėti apie patirtą prievartą. Jie gali pasisakyti vėliau arba papasakoti ne viską.

• Dažnai tarp vaiko ir skriaudėjo yra glaudus emocinis ryšys: vaikas gali norėti, kad prievarta liautųsi, bet jis gali nenorėti, jog skriaudėjas būtų baudžiamas.

• Daugeliu seksualinės prievartos atvejų nėra galutinių medicininių įrodymų, kad tokia prievarta buvo panaudota. Be to, dažniausiai tai vyksta ne viešai, o ten, kur nėra jokių liudytojų.

• Pokalbiai su vaikais reikalauja ypatingos elgsenos; vaikų apklausą reglamentuojančios teisinės normos yra sudėtingos ir nuolat keičiasi: vaikai – ir nukentėjusieji, ir liudytojai, dažnai laikomi esą mažiau patikimi ar kompetentingi negu kaltinamasis.

Tirdami prievartos atvejus, pareigūnai privalo būti objektyvūs ir iniciatyvūs. Turi būti rasti atsakymai į visus klausimus: „kas, ką, kur, kada, kaip ir kodėl“. Svarbu nepamiršti, kad vaiko prievarta yra nusikaltimas, ir įstatymu numatyta teisėsaugos institucijų pareiga bei atsakomybė yra atitinkamai į tai reaguoti.

Šimtaprocentinio įsitikinimo dėl seksualinės prievartos nereikalaujama netgi priimant kaltinamąjį nuosprendį“.

„Vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, ir jų artimųjų reabilitacija ir reintegracija“:

„Būtų klaidinga įtikinti vaiką negalvoti arba pamiršti tai, kas įvyko. Vaikai savaip supranta tylėjimą arba nutylėjimą, jie gali jaustis kalti, „nešvarūs“, „blogi“, atstumti. Reiktų paskatinti vaiką atvirai pasikalbėti apie savo jausmus, būgštavimus, nerimą keliančias abejones“.

Pastaba: mūsų prokuratūra, tirdama D.Kedžio dukrelės prievartavimo bylą, buvo neobjektyvi, o kalbant apie iniciatyvumą – iniciatyvi tik trijų mergaitės apklausose minimų vyrų reabilitacijoje.

KK inf.

2010-09-13

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą