- Reklama -

Sabina Izokaitienė
Advokatė

Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui visi skuba sutvarkyti artimųjų kapus. Tačiau tik kilus giminaičių ginčui dėl su kapavietės tvarkymu susijusių klausimų pradedama aiškintis, kas turi teisę priimti lemiamą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje pateikė išaiškinimą, kad mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai) spręsti kapavietės priežiūros klausimus turėtų bendru sutarimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas[1] nagrinėjo giminaičių ginčą dėl kapavietės sutvarkymo. Ginčas kilo, kai vienas iš giminaičių savo nuožiūra kapavietės viduryje įrengė akmeninį bortelį, sunaikino kapavietėje įrengtą gėlyną. LAT nurodė, kad viena iš ginčo šalių, nebūdama oficiali kapavietės prižiūrėtoja, negali nevaržomai įgyvendinti savo teisės rūpintis, prižiūrėti ir būti atsakinga už šeimos kapavietės priežiūrą. Teismas pateikė visiškai naują išaiškinimą, jog mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu.

Šiandien galiojančiose Kapinių tvarkymo taisyklėse[2] įtvirtinta, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas yra laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį taisyklių nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Pagal šiandieninį teisinį reguliavimą būtent už kapavietės (kolumbariumo nišos) priežiūrą atsakingas asmuo atsako už kapo tvarką, sprendžia, kas gali būti palaidotas kape, pats gali būti palaidotas prižiūrime kape. Toks asmuo atsakingas už žalą, padarytą kapinėms, kitoms kapavietėms, kitiems objektams dėl su kapavietės priežiūros darbais susijusių veiksmų.

Senesniuose teismų išaiškinimuose buvo vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, kad sisteminis Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad paminklas konkrečioje kapavietėje gali būti statomas gavus atsakingo už tos kapavietės priežiūrą asmens sutikimą[3], tuo tarpu naujausia teismų praktika sako, kad vis dėlto sprendimai nebegalėtų būti priimami nesant bendro artimųjų susitarimo.

Advokatė Sabina Izokaitienė teigia, kad iki šiol galiojo už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens teisių ir pareigų balansas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikus visiškai naują išaiškinimą, klausimas, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai antkapio įrengimo, kitų priežiūros darbų pasėkoje padaroma žalos kapinėms ar kitoms kapavietėms, lieka atviras.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022.
[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 137-5411).
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą