V.Balkus. „Naudingi idiotai“ korporacijų sargyboje

8
6
- Reklama -

Vitalijus Balkus. KK nuotr.

Jau kelerius metus ypatingą dėmesį skiriu aplinkos, o ypač maisto saugai. Per tą laiką surengiau ne vieną viešą paskaitą, parašiau per 30 straipsnių ir išleidau knygą, tačiau tik visai nesenai supratau, atrodytų, neįtikėtiną dalyką – stambioms korporacijoms reikia neigiamos informacijos apie jų produktus.

Be abejo, toji neigiama informacija negali kelti jiems realaus pavojaus. Todėl, jei jūs sąmoningai nesidomite maisto saugos tema, tai vargu, ar esate girdėję, pvz., apie italų mokslininko Morando Soffičio tyrimus, kuomet jis neabejotinai įrodė, kad gausiai gėrimuose naudojamas saldiklis aspartamas yra vėžį sukeliantis nuodas.

Beje, šio ir Thorhalluro Halldorssono mokslininko tyrimų dėka Europos Komisija buvo priversta pradėti tyrimą dėl šio maisto priedo. Tiesa, dėl lobistų, saugančių daugiamilijoninę aspartamo rinką, šis tyrimas buvo numarintas.

Taip pat jūs vargiai sužinosite ir apie kitus realų mokslinį pagrindą ir eksperimentais pagrįstus rezultatus turinčius tyrimus. Viešojoje erdvėje tokios temos nėra pageidautinos, nes, kaip taisyklė, rizikingiausių produktų gamintojai yra ir didžiausi komercinės reklamos užsakovai.

Tiksliau – pati maisto saugos tema kaip tik yra populiari, tačiau daug patogiau, kuomet vietoje moksliškai argumentuotų straipsnių pasirodo įvairių šiuolaikinių „šamanų“ straipsniai.

Kas tai – baimė, kad kiek rimtesnis straipsnis nesulauks skaitytojų dėmesio? Ar vis tik tame slypi kitokia priežastis? Atsakymas paprastas – kuo labiau skandalinga ir kuo daugiau abejotina tariamai neigiama informacija apie stambios maisto pramonės produktus, tuo geriau jaučiasi jos gamintojai.

Štai viena mėgstamiausių temų yra GMO. Galima ilgai ginčytis, kiek saugus yra masinis genų inžinerijos technologijos naudojimas, tačiau lygiaverčio ginčo eilinis skaitytojas ar TV žiūrovas kaip tik ir nemato. Dažniausiai mato racionaliai kalbančius maisto pramonės ar kontroliuojančių institucijų atstovus iš vienos pusės, o kitoje pusėje … Naudingi idiotai – tai maisto (o ir kitų prieštaringos reputacijos) korporacijų pagalbininkai. Būtent jie geba paaiškinti, kad GMO organizmai įsiskverbia į žmogaus DNR ir pastarasis tampa mutantu. Būtent jie sugeba sukelti isteriką dėl esą sąmoningai naikinamos žmonių populiacijos. Ir būtent jie yra mylimi daugumos medijų, nes tik jų neargumentuotų pareiškimų dėka galima, pvz., papuošti straipsnį antrašte „Dėl GMO poveikio gimė dvigalvis viščiukas“.

Puikiai prisimenu, kaip aš pats dalyvavau laidoje dėl GMO produktų ir ją įrašant gerą valandą nuodugniai pasakojau, kaip veikia šioji technologija ir kokios gali būti grėsmės, tačiau sumontavus iš to teliko 3 mano pasakyti „griežtesni“ sakiniai , o štai „šamanas“, teigęs, esą GMO pašarai paverčia jo vištas belytėmis, buvo laidos pagrindinis dalyvis.

Be abejo, nelabai adekvačių „aktyvistų“ argumentacija yra ypatingai lengvai paneigiama maistininkų ir net nesuinteresuotų specialistų, ir tai vėlgi yra ištiražuojama taip, kad bet kokia abejonė maisto pramonės sąžiningumu yra išjuokiama.

Tiesa, panašūs dalykai vyksta ir kitose su aplinkos ir žmogaus saugumu susijusiose srityse. Pvz., skalūnų dujų gavybos šiuolaikinėmis technologijomis neigiamas poveikis aplinkai yra sunkiai paneigimas. Yra ir atitinkami tyrimai, ir JAV teismų nutartys, patvirtinančios buvus žalą vienam ar kitam ieškovui, ir tyrimais besiremiančių, pvz., Vokietijos institucijų sprendimai nevykdyti metano gavybos naudojant esamas technologijas. Bet jūs vargiai ar išgirsite argumentuotą gavybos kritiką, jei ir vėl bus nutarta atnaujinti gavybos reikalus. Greičiausiai ir čia medijoms pirmiausiai bus pakištas „naudingas idiotas“, kuris nusišnekės tiek, kad taps humoristinių laidų personažu, o kartu su juo – ir visi nesaugios aplinkai gavybos priešininkai. Ir tik kantriausi ir žingeidžiausi gal ir sužinos objektyvią informaciją, kuri, kaip taisyklė, paskelbiama uždarose ar bent jau viešai neskelbiamuose susitikimuose.

Beje, viena tokia konferencija ir būtent skalūnų dujų gavybos tema vyko spalio 30-ą dieną Aplinkos ministerijoje. Be žurnalistų ir be pašalinių akių.

Nenorėčiau pabaigti straipsnio liūdna gaida, nes vis tik visuotinės „internetizacijos“ laikais atsirado galimybė pasiekti skaitytoją ar žiūrovą tiesiogiai, o ne per reklaminius ar propagandinius „filtrus“ .

O iš tikro – laisvo žodžio galia milžiniška, ypač, jei parašytas ar pasakytas žodis remiasi faktais. O ten, kur faktai, lieka vis mažiau vietos pačioms korporacijoms naudingai kritikai.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą