A.Nakas: „Graikijos krizė – Lietuvos krizės veidrodis“

75
1
- Reklama -

Audrius Nakas. KK nuotr.

Liepos 5 d. Graikijos žmonės referendume didele balsų persvara pasakė NE kreditorių peršamai tolesnei „diržų veržimo“, kitaip tariant „bankininkų piniginės pilnėjimo“, politikai. Paskelbta daug oficialių ir neoficialių asmenų pasisakymų bei komentarų apie tolesnes perspektyvas ir galimus ateities scenarijus. Deja – beveik nieko apie priežastis, privedusias iki krizės.

Populiariausia ir jau bemaž oficiali versija – graikai gyveno ir toliau nori gyventi ne pagal galimybes, todėl prisiskolino daug pinigų ir slėpė tikrąją finansinę padėtį nuo tarptautinių kreditorių, o dabar nenori grąžinti skolų. Tik, ar tikrai viskas taip paprasta?

2001 m. Graikija prisijungė prie euro zonos, 2002 m. sausio 1 d. įsivedė eurą. Šalis, turėjusi gana silpną ekonomiką, gavo stiprią valiutą. Pasekmių ilgai laukti nereikėjo.

Stipri valiuta atpigino importuojamas prekes, Graikijoje pradėjo mažėti gamyba, vis didesnę ekonomikos dalį užėmė mažesnę pridėtinę vertę kuriantis paslaugų sektorius. Ekonomika lėtėjo, o stiprėjantis euras jos smukimo procesą darė dar skausmingesnį. Stengdamiesi išlaikyti pragyvenimo lygį nepakitusį ar bent kad jo kritimas būtų ne toks skausmingas žmonėms, graikai buvo priversti skolintis. Šias problemas dar labiau paaštrino 2008 metų pasaulinė finansų krizė.

Beje, šiuo metu Graikija tikriausiai vienintelė iš euro zonos šalių turi perteklinį biudžetą, tačiau visą perteklių „suvalgo“ skolos palūkanos.

Labai įdomus aiškinimas, kodėl kreditoriai skolino Graikijai. Esą Graikija nuslėpė tikrąją finansinę padėtį ir kreditoriai negalėjo žinoti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Tačiau, kai ketinama pasiskolinti keliasdešimt tūkstančių eurų, bankas iki smulkmenų išsiaiškina kliento finansinę padėtį. O Graikijai buvo skolinami ne tūkstančiai, ne milijonai, bet dešimtys milijardų. Todėl teiginiai, kad kreditoriai nežinojo tikrosios Graikijos finansinės padėties, švelniai tariant, skamba naiviai.

Šiuo metu Graikijos skolos dydis yra daugiau kaip 300 milijardų eurų. Nors pasiskolino ji mažiau nei 150 milijardų. Didžiąją skolos dalį sudaro palūkanos. Graikija niekada neatsisakė grąžinti skolos, ji tik prašė sumažinti – net ne nubraukti! – palūkanas. Tačiau iš jos buvo pareikalauta labiau susivežti diržus. Ir nors šiuo metų graikų pensininkai gauna pusantro karto mažesnes pensijas, „veržti“ reikalaujama dar labiau.

Lietuva taip pat yra euro zonos narė, todėl Graikijos krizės sprendimas, kad ir koks jis būtų, Lietuvai kainuos. Bet svarbiau yra ne tai. Lietuva yra atsidūrusi identiškoje situacijoje, kokioje Graikija buvo prieš dešimtmetį. O mūsų šalyje vykstančių procesų kryptis irgi tokia pati. Tad nereikia spėlioti, koks bus tų procesų rezultatas. Galima tik pridurti, kad greičiausiai – kur kas niūresnis. Nes Graikijoje nebuvo masinės darbingo amžiaus žmonių emigracijos problemos. Taigi tikėtina, kad Lietuvoje krizė bus dar gilesnė ir skausmingesnė.

Seimo narys Audrius Nakas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą