Algimantas Rusteika
Metas jau, atsimerkim. Pakalbėkim ne apie tai, kas bus rytoj ar ką panoramose pliurps vakare. O apie tai, kokie procesai tikrovėje vyksta ir kur jie gali atvesti Europą ir pasaulį šiame geopolitinių permainų vyksme. Koks gali būti realus, o ne išgalvotas ar svajojamas viso to rezultatas.
1.
Jokios taikos Ukrainoje derybų keliu nebus. D.Trampo dvigubų ultimatumų planas Rusijai ir Ukrainai, pirmajai grasinant gausiomis sankcijomis, o antrajai visos pagalbos nutraukimu, toliau susodinimo už derybų stalo neveikia.
Nes nei viena pusė nenori nusileisti, derybas verčia viešųjų ryšių kampanijomis ir kaip sąlygas paliauboms teikia viena kitai ultimatumus ir kapituliacijos reikalavimus, kas yra tragikomiškai absurdiška. Tie žaidimėliai jau žaisti Minske 1, Minske 2, Normandijos formate, Paryžiaus derybose. Praeiti etapai.
Taigi, viskas spręsis mūšio lauke. Ar dar yra pasaulyje politikas, kuris nesuprato, kad D.Trampas jau pasitraukė iš Ukrainos karo ir jokios esminės, nekosmetinės JAV pagalbos nebebus?
Europa nebeturi ko duoti, išskyrus tuščius pliurpalus ir pažadus sustiprėti po N metų.
V. Zelenskis dirba tik savo politiniam ir asmeniniam išlikimui, ir į galimus kompromisus neis, be galo tempdamas laiką ir palaipsniui blogindamas ateities taikos sąlygas iki visiško šalies kracho. Todėl Ukraina pralaimės ir bus padalinta.
Šis klausimas rimtiems geopolitiniams žaidėjams jau aiškus ir nebeįdomus, kasdienė politika jau dabar visiškai derinama tik su būsima perspektyva keliems dešimtmečiams, kurie jau ateina. Tai, kas šiai valstybei dar siūloma ir viešai kalbama, yra tik apgaulė ir veidmainystė didžiųjų Europos menkystų vidinės politikos propagandiniams interesams patenkinti ir nieko daugiau.
2.
Karo tikimybė Europoje nedidelė, nes objektyvių didžiųjų valstybių interesų tam nėra. Propagandinės isterijos burbulas pučiamas tik dėl tikslo supriešinti ir dar labiau kontroliuoti visuomenes, išsaugoti valdžią bei isteblišmento užpakalius artėjančios visuotinės krizės sąlygomis.
Europai, dėl žaliosios beprotybės, masinės imigracijos ir LGBT-izmo balansuojančiai ant politinio, ekonominio, demografinio ir kultūrinio kracho ribos, reikia Rusijos resursų ir rinkos. Rusijai taip pat reikia Europos rinkų ir technologijų. JAV reikia Rusijos prieš Kiniją geopolitinių interesų pasjansui dėl naujų įtakos sferų ir artimiausios ateities pasaulinės tvarkos susitarimų.
Todėl dėl visko bus neviešai tariamasi ir bus susitarta. Karo veiksmai įmanomi tik dėl Vakarų Europos lyderių neapsakomo, progresuojančio bukumo – tai vienintelė galima karo priežastis, kuria rimtai netikiu, nes Europa tam neturi nei noro, nei ryžto.
Tai lėtai yranti, palaipsniui imigrantų masių užvaldoma teritorija, kuriai, jei ir gresia, tai vidiniai pilietiniai karai su tais agresyviais kitų kultūrų milijoniniais desantais. Apie mūsų politinio elito bukumą net nekalbu, jam išmatuoti niekas pasaulyje, išskyrus psichiatrus, dar kriterijų nenustatė ir metodikų nesukūrė.
Taip, galimi ir blogi susitarimai dėl mūsų, kai taptume magaryčiomis dėl didžiųjų sukirtimo rankomis. Tokių susitarimų atveju mes nieko viešai nesužinosim. Tiesiog sprendimai bus mums pranešti po kokių poros savaičių po to, kai bus palaipsniui pakeistas propagandinis tonas ir visuomenė parengta būsimoms permainoms.
Vergai juk taip mėgsta paprastas tiesas! Viskas būtų pateikta kaip didelis gėris, taikos susitarimai ir užzombintos masės net necyptelėtų. O užingridai džiaugtųsi jau seniai prarasto valstybingumo dar vienu praradimu.
3.
Jei būtų nesusitarta ir būtų aktyvuotas kitas – karo scenarijus – būkime tikri, niekas niekada mūsų negins. Mes esame reikalingi tik kaip buferiai, kartu su kitomis Rytų Europos valstybėmis. Kad pirktume kuo daugiau, kuo brangesnių, ne visada reikalingiausių ginklų korporacijų naudai.
Ir Europos didžiųjų akimis esame tik tam, kad čia įklimptų karas ir susikoncentruotų visuotinio naikinimo zona. Vakarų sostinės tuo tarpu pradėtų NATO 5-jo straipsnio konsultacijas ir ilgai tartųsi, kol susitartų, kaip mus brangiau parduoti – toliau žr. punktą 2.
O jų miestų gatvėse žmonės sėdės sau kavinėse ir mauks margaritas. Toks mums, aborigenams, planas. Ar gal kas nors manote kitaip, kad europiečiai pasiaukos ir bus kariaujami pasauliniai branduoliniai karai dėl kažkokio Europos užkampio Suvalkų koridoriaus? Sėkmės moksle.
Didieji kovotojai už „neprigulmybę“, nelojalių piliečių medžiotojai, vaizdeliuose ant tankų ir su didelio kalibro kulkosvaidžiais „laikus“ rankioję politiniai menkystos išsilakstytų per pusvalandį – vilos graikijose jau parengtos, patalynė supirkta.
Pūtikai pavėjui, kurie nieko kito ir nemoka, pūstų pavėjui ir pasikeitus vėjams. Visi, išskyrus gal kokius du (maksimum) apžvalgininkus, aršiai lojusių apie grėsmes, imtų tuose pačiuose ekranuose aršiai loti apie naudas.
Tie patys pranešėjai labai baltais dantimis tokiais pat reikšmingais veidais skaitytų kitokias žinias. Tie patys laidų vedėjai akinančiomis šypsenomis vestų tokias pat pramoginės plepyklas. Įpratę tylėti tylėtų toliau.
Netylėtų tie, kurie ir dabar netyli.
