Apie tai mes nekalbame, o gal nenorime kalbėti

130
3
- Reklama -

Vytautas Mikalauskas. KK nuotr.

Apie Ukrainos naujos valdžios paskirtąjį Dniepropetrovsko gubernatorių, oligarchą Nr.2, ne ukrainietį I.Kolomoiskį jūs tikriausiai girdėjote arba skaitėte. Žinote, kad šis asmuo, pagal žiniasklaidos piešiamus vaizdinius, savo turtais išlaiko ir apginkluoja keletą už „laisvę bei vieningą ir nedalomą Ukrainą“ kovojančių batalionų. Tikriausiai girdėjote ir apie tai, kaip „šauniai“ šis oligarchas užsiima Ukrainos armijos aprūpinimo klausimais. Jau ne vienas skandalas prasiveržė viešon erdvėn. Tiesa, jie buvo labai greitai užglaistyti ir nutildyti. Kaip kitaip? Kitaip negalima, nes tai – antras žmogus Ukrainoje pagal turto vertę, o tai – figūra. Be to, turintis Ukrainos ir Izraelio pilietybes, o pastaroji ne kokia nors slavų sukurpta valstybėlė, bet paties Dievo „išrintajai tautai“ paskirta žemė. Va, taip.

Šio „kovotojo – Ukrainos patrioto“ Dniepropetrovskos valstybinės administracijos aparate dirba jau ganėtinai neblogai Ukrainoje ir ne vien Ukrainoje žinomas Borisas Albertovičius Filatovas. Žurnalistas, advokatas, verslininkas.Ir pareigos jo ne šiaip su kokio eilinio valdininkėlio, bet paties Benio (taip vadinamas Kolomoiskis draugų rate) pavaduotojas vidaus politikos klausimais.Taipogi neprasta figūra. Svarbiausia, kad pagal įvardintas pareigas galima nuspėti, jog ponas gubernatorius nesijaučia Kijevo paskirtas valdyti kažkokią sritį, bet valdo Dniepropetrovską kaip atskirą valstybę, kurioje yra ir vidaus bei užsienio klausimais užsiimantys žmonės.Vadinasi, Borisą Albertovičių Filatovą tiksliau galima būtų vadinti Dniepropetrovsko vidaus reikalų ministru. Tiek to, gal ir neverta apie tai kalbėti.

Gubernatorius turi labai gerą įprotį: jis savais kanalais palaiko ryšį tik su labai artimais jam žmonėmis, o visą kitą darbą atlieka pavaldiniai. Ponas Filatovas jau ne kartą buvo viešumon pakliuvę per savo atviravimus elektroninio pašto laiškuose. Suprantama, „nulaužti elektronio pašto dėžutę“, kai išskirtiniai specialistai prisitaiko net prie amerikiečių valdininkijos įslaptintų prieigų, nėra toks sudėtingas dalykas.

Atvirai kalbant, aš nelinkęs kreipti dėmesį į begales tokiu būdu atsirandančių naujienų socialiniuose tinkluose, bet šį kartą akiratin pateko rimta medžiaga ir prikaustė dėmesį. Žinau, kad Ukrainoje galimai kyla rimtas skandalas.Jį vadinti skandalu yra per švelnu, nes tai jau panašėja į sąmoningą nusikaltimą, kuris, jei pasitvirtins, pateks į rimtą baudžiamą straipsnį.

Kaip žinia, pagal Minsko susitarimus, Kijevo armijos turi palikti kai kuriuos rajonus ir atsitraukti 30 – 40 km nuo dabar užimamų pozicijų. Nors susitarimas buvo pasiektas kiek anksčiau, bet tik dabar jis pradėtas vykdyti. Nieko nuostabaus, kad kita pusė, perėmusi vietovių kontrolę, domisi priešininko veikla šiose teritorijose ir randa nusikaltimų įrodymų. Jei tai būtų ginkluotų priešininkų atžvilgiu – vėlgi suprantama, nes karas yra karas. Čia ne kompiuterio žaidimas, čia realiai miršta ir žūva žmonės. Realūs žmonės. Tačiau visai kitas klausimas, kai ima ryškėti sąmoningas gyvybės atėmimas civiliams gyventojams, ir tai ne pavieniai atvejai.

Filatovas jau 2014 metų vasario 28 dieną pagarsėjo „Facebook“ parašęs: „Krymiečiai didžia dalimi – ramūs ir protingi. Niekas nenori mirti dėl kažkokių „prisijungimų“ ar „atsijungimų“, išskyrus miestų bepročius ir politikus marginalus. Tikrumoje šiandien viskas priklauso nuo eilinių Krymo gyventojų ir jų pozicijos. Ir pabaigiai: jokių desantų iš Maidano, jokių ekstremistinių pareiškimų. Šiandien šiai purvynei reikia pažadėti viską, ko jie nori, suteikti garantijas, nusileisti… O karti…O karti juos reikia po to.“

Krymas išsprūdo, Kryme nepavyko, bet beveik pusmetis aktyvių karo veiksmų Donecko ir Lugansko srityse atnešė daug skausmo, netekčių ir kraujo. Liūdna, bet, manau, ir mūsuose atsiras tokių „drąsuolių“, kurie nelabai suprasdami kodėl, bet mintyse bandys pritarti tokiems filatovams. Tačiau pritardami tampame lyg ir netiesioginiais bendrininkais ir moraliai prisiimame atsakomybę.

„2014 metai rugsėjo 8 – oji.

Siuntėjas:Borys Filatov

Gavėjai: shlapak1960@gmail.com,a.1967mal@gmail.com,a.levin1968@gmail.com,oleh pankevych@gamail.com

Laba diena. Tai mano nauja pašto dėžutė.Padažnėjus informacijos nutekėjimui ji bus žinoma ribotam asmenų ratui. Ankstesnėmis pasitikėti negalima. Mūsų tolimesniam susirašinėjimui naudokite tik šitą.“

Toliau aš nenurodysiu siuntėjus ir gavėjus, o tik datas, laiką ir apie ką kalbama. Vien todėl, kad tai užimtų daug vietos. Taigi…

2014 rugsėjo 10 d. 13:13 val. Laiškas dėžutės savininkui: „Sveikas, Boria. Mūsų bendri pažįstami turi daug klausimų dėl Zilberbardo žūties. Man asmeniškai Edelštenas skambino, labai barėsi, sakė, kad Benis išprotėjo ir nebežino ką daro. Pas juo ten, Izraelyje, lyg ir nenuginčijamų faktų esama, kad ir vaikinai iš Dniepro pridėjo savo ranką“.

2014 rugsėjo 10 d.13:31 val. Atsakymas siuntėjui: „Sveikas.Tu pagal savo liniją nuramink mūsų draugus, mes viską kontroliuojame.Vietiniai rabinai ir žiurnaliūgos viskuo jau apkaltino teroristus.Tokie atsitikimai karo metu galimi. Šefas sakė, kad reikia imti tikrus „profus“ į batalionus, o jie… aš tau pasakysiu, tie žvėrys ir žydų, švelniai tariant, nemyli. Geriau pasakyk, kas ten su ta dispečere, ar tylės? O tai maskoliai jau suka jos foto iš soctinklų?“

2014 rugsėjo 12 d. 10:20 val. Laiškas dėžutės savininkui: „Tai dar ne viskas, Borisai. Suįžūlėjo tavo dalbajobai, 37 civilius, iš kurių 19 – žydai. O žinai, iš kur pas mane tokia informacija? Vakar naktį rajone iškasė šiukšlių maišus ir dėžes su 37 palaikais. Tu mane puikiai žinai, man nors visi 37 žydeliais būtų, bet tu juk supranti, kad tas mini holokaustas, kurį surengė jūsų kovotojai, taip lengvai nesusigulės. Tu supranti, kaip visa tai galima įsukti ir nukreipti į mases? Jums profsąjungų namo maža? Tu supranti, kad ne kokie grybautojai tą vietą nurodė? Tu supranti, kad į tuos maišus ir dėžes juos kažkas nukreipė? Štai ir galvok dabar, Boria, nepažino niekas nelaisvėje tavo vaikinuko ar jis ten giedojo kaip lakštingala? Aš tavęs prašau, būk malonus, padaryk taip, kad tavojo Parasiuko prie mūsų dabartinių reikalų net šalia nebūtų. Kuom šį žmogeliuką iš nelaisvės išspjovė, dabar tik vienas Dievas žino“.

2014 rugsėjo 13 d. 12:44 val. Laiškas dėžutės savininkui: „Boria, čia gandai sklinda, kad surado civilių laidojimo vietą, nužudytų Dniepro kovotojų. Tarp jų lyg ir žydų esama. Kaip tai suprasti? Gerai, vienas – kitas netikėtai patekęs mūšių vieton – taip būna, bet dvi dešimtys? Tai jau atsitiktinumui nenurašysi….Čia jau mano ryšiai nepadės.“

Atsakymas siuntėjui: 2014 rugsėjo 13 d. 12:57 val. „Mes ką tik neseniai apie tai sužinojome.Visa tai, tas kalė Parasiukas.Jo nuoroda surado vietą. Šefas pajungė visus resursus, kad informacija neprasiskverbtų į presą.“

2014 rugsėjo 13 d.13:07 val. Laiškas dėžutės savininkui: „Kuo čia dėta presa? Tau jau sakė, kad Izraelyje labai nepatenkinti Beniu. Žmonės netiki, kad jo kovotojai tai atliko savarankiškai, be jo įsakymo. Žodžiu, neskausmingas sprendimas nepavyks.Teks arba parodomąją pirtį dniepropetrovskiečiams surengti, be to, labai kietą,tokią, kad ja patikėtų, arba kalbos apie pilietybės praradimą nesibaigs tik kalbomis.“

2014 rugsėjo 13 d. 13:15 val. Atsakymas siuntėjui: „Tu nesupranti, atrodo….Jei mes surengsime parodomąją pirtį,vadinasi, pripažinsime patį sušaudymo faktą.To mes negalime leisti. Dabar yra galimybė viską suversti „vatnikams“. Tuo mes ir naudojamės. O pilietybė…Tu žinai, ką reikia paspausti…..Šefas neliks skolingas.“

Ar reikia aiškinti, apie ką kalbama? Tuo labiau, kad besidomintys įvykiais Ukrainoje jau turėjo ir patys atrasti panašios informacijos tinkluose. Be to,i r oficialioji Rusijos valdžia vis daugiau pateikia tokių faktų ir iškelia papildomų klausimų, reikalaudami oficialaus tyrimo.Valstybių lygmenyse tokiais dalykai nežaidžiama.

Aš negaliu garantuoti ,kad ši informacija šimtaprocentiniai patikima, bet iki šiol šaltinis, iš kurios ji paimta, primityvia propoganda neužsiiminėjo. Jis – ganėtinai patikimas ir rimtas.

Aš nesu tiek naivus, kad manyčiau, jog pilietinius ar kitokius karus kariaujama mūvint „baltas pirštines“. Nusikaltimai žmoniškumui – karų neišvengiamas atributas.Tai tvirtina faktai Balkanuose, Irake, Afganistane ir visur kitur. Kitas klausimas – kokio jie mąsto. Liūdna, bet, atrodo, kad čia tik pradžia.

O dabar atsakykite patys sau: ką mes su jumis remiame toje Ukrainoje ir ar jūs galite garantuoti, kad to paties „Dniepr“ bataliono vyrai „po sunkių darbų“ nesiilsi ar nesigydo kokioje nors Lietuvos gydykloje? Ar mūsų valstybės vyrai ir moterys, kurie taip aktyviai organizuoja ir siunčia paramą į „už laisvę“ kovojančią Ukrainą, supranta, kad taip tampa visų tų nusikaltimų bendrininkais? Man absoliučiai nerūpi jų asmeniškas požiūris ar jų likimas, bet per juos į šį verpetą moraliai patenka ir visa valstybė, ir visa tauta.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą