
Emilija Sagienė
Prisiminkime, kaip mes vaikystėje ir paauglystėje turėdavome pasielgti, kai pasakydavome ar padarydavome kokią nors nesąmonę. „Atsiprašau ir atsiimu savo žodžius“, – sakydavome, o pagal galimybes dar turėdavome ištaisyti savo elgesio pasekmes. Logiškai taip ir turi būti – kas pridergė po kryžiumi, tas ir panaikina to pasekmes. Panašiai, kaip dabar augintinių šeimininkai renka į maišelius savo augintinių paliekamą „turtą“ ir jį utilizuoja nustatyta tvarka.
Tai kas vyksta po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula pripažino „žaliąją energetiką“ klaida? Laukiu nesulaukiu bent jau šios idėjos autorių, tarp kurių yra ir pati Ursula, viešo atsiprašymo, atsistatydinimo, žalos atlyginimo, tą sritį reglamentuojančių teisės aktų atšaukimo. Jau nekalbant apie visos Komisijos patraukimą atsakomybėn ir įpareigojimą atlyginti žalą savo lėšomis. Tačiau viskas neišlaiko jokios kritikos. Tylu.
Beveik visi apsimeta, kad nieko neįvyko, nieko nebuvo pasakyta arba kad tas klaidos pripažinimas nieko nereiškia. Niekas neatsakingas, niekas nekaltas dėl tokio sprendimo ir niekas nenukentės materialiai.
Tik dirbtinis intelektas, atsakydamas į klausimus, pažymi, kad Lietuva 2025 metais neįvykdė kažkokių žaliosios energetikos reikalavimų, buvo duoti nurodymai iš Europos Komisijos ištaisyti padėtį ir t. t.
Po tokio pareiškimo net mokesčiai už taršą nėra panaikinami, nors visiems aišku, kad tie pinigai nueina kur tik nori, tik ne gamtai išsaugoti ar taršai mažinti. Jau nekalbant apie masinį miškų kirtimą „saugumo“ tikslais. Tai yra visiškas absurdas šiuolaikinių dronų mūšių kontekste, kai kaip tik miškai yra apsauga nuo jų. Miškai trukdo dronams identifikuoti taikinius.
O valdžiagyviai mus „saugo“ iškirstais miškais, vietoj jų palikdami tuščius, plynus poligonus ir dar žadėdami juos plėsti. Nors nesigirdi jokių ženklų, kad kas nors jų prašė mus „saugoti“ tokiu būdu. Jūs tik netampykite liūto už ūsų, o šiuo atveju – meškos. Tiesiog trūksta žodžių. Marazmas tęsiasi.
O kokią žalą „žaliajai ekonomikai“ padarė jų pačių sprendimai siųsti ir siųsti ginkluotę į pietryčius nuo mūsų, vykdant Borios komandą: „Tiesiog kariaukite“? Kokiu pagrindu mūsų biudžeto pinigai tiesiog upeliu teka minėta kryptimi? Pasigilinus paaiškėja, kad tai vyksta neteisėtai, nes nėra atitinkamo Seimo sprendimo. Ir visiems viskas gerai. Tylu ir ramu.
Dar neramina gąsdinanti tyla po amerikiečių karių išvedimo.
Pirmosiomis dienomis kilo šaršalas, kurį nuramino Seimo pirmininko, avarijoje atėmusio gyvybę dviem žmonėms, „ketinimas saugumo tikslais“ keisti Konstituciją ir numatyti galimybę mūsų teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Kokio proto „galiūnu“ reikia būti, kad įsivaizduotum vaizdelį: kai Lietuvą palieka JAV kariai, tai čia bus atvežtas ir patalpintas Amerikos branduolinis arsenalas, tiesiog padovanotas vien dėl to, kad mes pakeitėme Konstituciją? O tai, kad esame nepajėgūs nei už jį sumokėti, nei tinkamai jo apsaugoti, jau nekalbant apie disponavimą juo, mūsų „išminčiams“ nieko nereiškia.
Europoje nėra nė vienos šalies, išskyrus Prancūziją, turinčios sprendimo teisę dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Visas branduolinių ginklų arsenalas yra valdomas iš JAV. Tai kur čia tas „saugumas“ Lietuvai?
Reikia labai labai pasistengti, kad įsivaizduotum, kaip realiai tai būtų padaryta, prisimenant Karibų krizę. Tik viena aišku: jei visas pasaulis nesudegs atominiame kare, tai jokio ginklo, panašaus į branduolinį, Lietuvoje niekada nebus. Nebent brolių ukrainiečių „nešvari bomba“.
Net jei dėl to tektų sudaryti ne vieną slaptą protokolą, kurie, pasirodo, iš tarptautinės politikos niekur nedingo. Protingiems žmonėms nereikia aiškinti, kad šiuo metu tokie susitarimai kaip tik ir yra vienas pagrindinių tarptautinės diplomatijos instrumentų.
Bet apie ką čia aš?
Kai nėra diplomatijos, negali būti ir slaptų susitarimų. O toms šalims, kurios vis dar veikia diplomatijos lauke, slapti susitarimai yra alfa ir omega.
Būkime realistai – JAV ir Rusija visuomet susitars geopolitikos klausimais, o pilko akmenėlio, gulinčio ant šio kelio, nuomonės niekas nepaklaus. Tuo labiau, jei tas akmenėlis tokio dalyko kaip nuomonė net nežino.













