Evaldas Rapolas. Ukraina įsteigė 4 piniginius fondus karo nuostoliams atlyginti, ką daryti norint gauti kompensaciją?

0
13
- Reklama -
Evaldas Rapolas
Evaldas Rapolas

Evaldas Rapolas, advokatų kontoros „Magnusson“ partneris

Rusijos karui Ukrainoje jau įžengus į trečią mėnesį, Ukrainos valdžia ėmėsi spręsti karo nuostolių atlyginimo klausimą. Tai yra kompensacinės išmokos pinigine ar kita lygiaverte forma, kurias nukentėjusiajam išmoka patirtos žalos vietos valstybė. Šių išmokų paskirtis – padengti karo metu padarytą žalą, šias sumas tiesiogiai išmokant nukentėjusiesiems. Tačiau karo žalos atlyginimo negalima prilyginti karinėms reparacijoms, kurias viena valstybė sumoka kitai.

Po Antrojo pasaulinio karo Paryžiaus konferencijoje buvo sukurtas tarptautinės teisės principas, pagal kurį karo žalos atlyginimas nukentėjusiems subjektams turėjo būti mokamas tų šalių, kurių teritorijoje subjektai patyrė žalą. Kitaip tariant, turi būti taikoma ginčo objekto buvimo vietos teisė, dėl ko šalys, mokančios karo žalos atlyginimus, turėjo tą teisę sukurti. Tai leido greičiau ir efektyviau užfiksuoti patirtus nuostolius ir išmokėti kompensacijas. Atitinkamai šalys, nukentėjusiems subjektams mokėjusios kompensacijas, šias išmokas vėliau susigrąžindavo iš karo reparacijų pagal sudarytas taikos sutartis.

Karo nuostolių atlyginimų išmokėjimui šalys įprastai steigia atitinkamus organus. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje karo nuostolių kompensacijoms išmokėti buvo įsteigta Karo žalos komisija, o JAV – Karo žalos korporacija.

EŽTT laukia tūkstančiai bylų

Dėl 2014-ųjų Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje – Donbase ir Luhanske – 2018 metais Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) buvo nagrinėjama apie 4 tūkst. bylų. Nors buvo neaišku, kiek bylų yra susiję su karo nuostolių atlyginimu, dar prieš šiemet prasidėjusią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje buvo akivaizdu, kad pareiškėjų skundų patenkinimo atveju kompensacijos už karo nuostolių atlyginimą užkrautų didelę finansinę naštą Ukrainai.

Ukrainai nesukūrus karo nuostolių atlyginimo mechanizmo, skundų skaičius EŽTT tik dar labiau išaugs. Dėl to Ukrainos vyriausybei būtina sukurti mechanizmą, kuris būtų įgaliotas formaliai įvertinti karo nuostolių atlyginimą ir nagrinėti ieškinius dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės biudžeto.

Nors Ukraina dar nėra sukūrusi aiškių teisinių mechanizmų, kaip bus kompensuojami karo metu patirti nuostoliai, jau dabar į šalies parlamento darbotvarkę yra įtrauktas įstatymo projektas, numatantis žalos atlyginimo ginkluotos agresijos aukoms tvarką. Tam jau įsteigti ir 4 piniginiai fondai.

Ką daryti, kad karo nuostoliai būtų atlyginti?

Pirmiausiai reikia užtikrinti, kad visi esminiai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į suniokotą ar sugadintą turtą, būtų tinkamai laikomi saugioje vietoje ir, jei įmanoma, pasirūpinti, kad būtų pateikti naujausi nuosavybės teises patvirtinantys valstybinių registrų išrašai.

Nelaimės atveju – dėl avarijos, gaisro, karinės atakos – būtina skambinti Ukrainos valstybinei pagalbos tarnybai ir detaliai pranešti apie situacijos aplinkybes. Pareigūnams atvykus ir užfiksavus įvykį, paprašyti protokolo, patvirtinančio įvykį, kurio metu sugadintas turtas, kopijos.

Ukrainos policijai reikia skambinti, jeigu buvo padaryta nusikalstama veikla ir detaliai pranešti apie situacijos aplinkybes. Policijos pareigūnas nedelsdamas arba per 24 valandas nuo pranešimo gavimo patikrins pranešėjo tapatybę ir įregistruos pranešimą ikiteisminio tyrimo registre (URPTI). Tai padarius, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pranešėjui, kaip ir nukentėjusiajam, bus įteiktas URPTI išrašas, patvirtinantis pagrindinius ikiteisminio tyrimo faktus, dėl ko būtina šį išrašą saugoti. Šiame etape patartina kreiptis į advokatą.

Svarbu turėti vaizdinę medžiagą

Avarinę situaciją, nusikaltimą ir padarytą žalą svarbu fiksuoti kuo greičiau po įvykio, bet tik tada, kai tai yra saugu. Tokiame vaizdo įraše ar nuotraukoje turi būti aiškiai matoma vieta, data, įrašą darančio asmens duomenys. Įrašymui reikėtų naudoti kuo gausesnes technines išmaniųjų telefonų funkcijas, pvz., laiko juostas, didelės raiškos nuotraukas, 360 laipsnių vaizdą, kurie leis geriau užfiksuoti pagrindinius faktus.

Patarčiau užsirašyti ir išsaugoti įvykio liudininkų kontaktinius duomenis, kad vėliau būtų galima susisiekti arba iškviesti apklausai į teisėsaugos instituciją. Taip pat ir patiems paimti liudininkų parodymus raštu arba vaizdo įrašu, jei teisėsaugos institucijos nėra pasiekiamos arba yra užkrautos darbu. Šioje stadijoje patartina pasitelkti advokatus, įgaliotus rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama kaip įrodymas, ir gauti žmonių parodymus jiems sutikus. Advokatas arba pats žmogus privalo užtikrinti, kad parodymai būtų tinkamai pateikti ir patikimi. Tam reikia nurodyti parodymus duodančio asmens tapatybę, liudytojo vardo ir kontaktinius duomenis, atakuotą objektą ir jo vietą, atakos datą ir laiką bei trumpą įvykio aplinkybių ir jo pasekmių aprašymą.

Surinkus visus įvykio ar padaryto nusikaltimo įrodymus, metas parengti rašytinį pareiškimą teisėsaugos institucijai dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, vagystės, plėšimo, neteisėto perėmimo, karo įstatymų ir papročių pažeidimo, rekomenduotina su advokato pagalba. Jeigu ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, rašytinis pareiškimas vis tiek turėtų būti pateiktas jį vykdančiai institucijai. Pateikiant dokumentus, rekomenduojama įsitikinti, kad išsaugotos visų jų kopijos.

Verslui – peržiūrėti sutartis ir draudimo polisus

Ne mažiau svarbu pranešti informaciją oficialiems vyriausybiniams kanalams – www.warcrimes.gov.ua, www.damaged.in.ua, www.dokaz.gov.ua, kurie renka duomenis apie Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltėlius ir naudoti tuos duomenis kaip įrodymus tarptautiniuose teismuose bei tribunoluose. Šiose svetainėse Rusijos nusikaltimų liudininkai gali užpildyti trumpą anketą, pateikiant informaciją apie save, pažeidimo aprašymą su visais duomenimis, įkelti atitinkamą vaizdo medžiagą.

Verslo atstovams derėtų peržiūrėti galiojančias sutartis, bet kokiu būdu susijusias su sugadintu turtu, ir patikrinti, ar jose nėra nuostatų, reglamentuojančių nenugalimos jėgos (force majeure) įvykį, ar nenumatyta įsipareigojimų nevykdančiai šaliai pranešti apie, pvz., įkeisto turto sunaikinimą ar sugadinimą. 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos prekybos ir pramonės rūmai paskelbė raštą, patvirtinantį force majeure aplinkybių buvimą Ukrainoje, būtent dėl Rusijos karinės agresijos, dėl kurios Ukrainoje buvo įvesta karo padėtis.

Siūlyčiau išanalizuoti galiojančius draudimo polisus ir patikrinti karo bei panašių pavojų draudimą. Nors draudimo polisai paprastai nepadengia žalos ar išlaidų, atsirandančių dėl karo veiksmų ar bet kokių priešiškų veiksmų, kai kurie komerciniai subjektai savo sutartyse gali nukrypti nuo tokių taisyklių.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą