- Reklama -

Algimantas Rusteika

Ar esate matę vieną geriausių dokumentinių visų laikų filmų pasaulyje? A.Matelio „Prieš parskrendant į Žemę?“ Tai pažiūrėkit, tikrai kur nors rasit. Aš tame filme gyvenau.

Tavo mažas vaikelis suserga mirštama liga ir nežinai, kaip bus. Ir yra gydymo būdų, kurie kainuoja tiek, kiek per visą gyvenimą neuždirbsi. Tą esame praėję, kai mūsų jaunėlė, tik metukus pragyvenusi šiame pasaulyje, susirgo kraujo vėžiu.

Tada kaulų čiulpų transplantacijų vaikams nedarė ir, jei gydymas nepadėjo, gauti vilties išgyventi reikėjo važiuoti į Varšuvą. Kaina buvo tokia, kokios pardavę viską, ką turėjom, nebūtume net mažos dalies surinkę.

Dar dabar pamenu tas Santariškių vaikų ligoninės trečiąjį aukštą, Onkohematologijos skyriaus palatų sienas, išpieštas vaikiškais piešiniais, akvariumą prie procedūrinio, mielas, nuostabias slaugytojas, kalbančias tuteišių akcentu. Skyriaus vedėją Saviną, pamenantį vardais visus šimtus savo ligoniukų ir mintinai žinantį jų ligos istorijas.

Jam galėjai skambinti bet kada, naktį ar dieną, ir gauti konsultaciją net po penkerių metų, ką daryti ištikus bėdai. Mums pavyko, pakako chemoterapijos. Kitiems – ne, teko dalyvauti vaikelių laidotuvėse, kurie su Ada ligoninėje žaidė. Ką būčiau daręs, jei būtų gydymo nepakakę?

Viską. Gyvybė yra riba, už kurios atsidūręs darai viską. Būčiau pardavęs viską, ką turiu. Plėšęs banką ir sėdėjęs iki gyvos galvos, gyvenęs po tiltu, vogęs automobilius ar klūpėjęs prie bažnyčių, pardavęs inkstą ar kūną po mirties – būčiau padaręs viską. Todėl dabar visus, kuriuos ištiko tokie bandymai, suprantu geriau.

Yra šimtai tokių šeimų, kurios tyliai kovoja. Kurios kreipiasi visur, kur tik įmanoma. Kurios naktimis meldžiasi, o dienomis ieško internete vilties. Rašo, laukia atsakymų, gavę neigiamus vėl rašo, vėl ir vėl skambina ir klausosi „spauskite vienetą“ ir tos kvailos muzikytės, ir nors niekas iš esmės neatsako ir siunčia vis kitur, bet jie gyvena viltimi ir jie kovoja už tą, ką myli.
Miršta mergaitė Milana, kurią galima išgelbėti, tik reikia didelių pinigų. Gerovės valstybė turi lėšų visos šalies trinkelizacijai ir „Igničių“ pelnams kompensuoti, R.Šimašius turi pinigų rekordinėms eglutėms ir fejerverkams, krūmeliams ant asfalto, kurie po pusmečio nudžius. Tik niekas neturi pinigų vaistams mirštančiam vaikui.

Mirštančio vaiko mama kreipėsi į didįjį kovotoją už Lietuvą, Ukrainą, Europą, Visatą ir viso pasaulio žmonių teises Andrių Tapiną. Ketvirtis milijono sekėjų – rimtas reikalas, jei kiekvienas iš jų paaukotų po 8 € – mergaitė gyventų. Juk nedaug, ar ne? Pačio pigiausio šnapso butelį?

Ar per didelė būtų auka vaiko gyvybei? Ar taip gaila? Juk sumetėt Tapino Bayraktarui, kuriuo jis gali piarintis, piarintis ir piarintis? Nors Europos Sąjunga ir JAV duoda milijardus ir milijardus, kurių šimtams ir tūkstančiams bayraktarų užtektų?

Ir ką atsakė mirštančios mergaitės mamai didysis sorošo fondų kovotojas? Kad nedirba su individualiais prašymais, nes nėra labdaros fondas, kuris vienam vaikui galėtų padėti… Kad negali padėti šeimai ir laikysis „pragmatiškumo“… Net pasidalinti žinute atsisakė, o keli tūkstančiai jo sekėjų tam audringai pritarė…

Man gėda ir už tave, ir už tuos tavo pakalikus. Šaunuolis, Andriau, atsiskleidei iki galo. Kaip lengva ir smagu „kovoti“ už tai, kas neturi jokios esminės reikšmės įvykių eigai, bet tau asmeniškai pigiai duoda švento populiarumo ir yra delfiškai naudinga! Kaip patogu gelbėti tai, ko išgelbėti negali ir gal net nelabai nori, juk tokia proga tapti didvyriu ne kasdien pasitaiko, juk taip „faina“ pavaidinti geruoliuką!

Užuojauta fanatikams ir tiems, kurie neturi širdies. Užuot rašę visiškus niekus ir net kaltinę Milanos tėvus, būtumėt bent paskleidę pagalbos prašymą, tam reikėjo tik spūstelėti mygtuką feisbuke – koks sunkus darbas! Bet net to nepadarėt.

O mes pasidalinkime mirštančio vaiko mamos šauksmu. Pasidalinkime ir didžio kovotojo už savo populiarumą, už netiesą ir nešviesą Andriaus Tapino didžiu „kilniadvasiškumu“ – matyt, taip gyventi jam verta. Matyt, taip jiems visiems gyventi verta.

Visa tragedijos istorija ir paramos mirštančios mergaitės mamai sąskaita – komentare. Jei visi, kurie Lietuvoje dar likom, paaukosim po 1 €, mergaitė Milana gyvens. Prisidėti prie Milanos tėvelių pagalbos šauksmo ir padėti kartu pasiekti tikslą galite žemiau nurodytais rekvizitais.

Ir supraskim pagaliau, kas dar iki šiol nesupratom – šios pagalbos reikia ne tik Milanai. Jos reikia kiekvienam, mums visiems. Kad atsibustume iš košmariško sapno.

Gavėjas: Greta Patenkienė; Sąskaitos Nr. LT237300010160637365, Swedbankas; Paskirtis: Pagalba Milanai
Paypal: gretamiliun@gmail.com;
Gavėjas: Milanos labdaros ir paramos fondas; Sąskaitos Nr. LT477300010173248291; Swedbankas; Įmonės kodas: 306095677

- Reklama -

1 KOMENTARAS

  1. Prisimenu, vyriausybės posėdį, kai Gabrielius SAVO verslui, per penkias minutes, GAVO- PASIĖMĖ …PUSTREČIO milijono,
    Taigi …ne tau Martynai mėlynas dangus, o tik ..IŠRINKTIESIEMS.

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą