Gintaras Uosis
Po pasitraukimo iš Europos Sąjungos Didžioji Britanija 2021 m. paskelbė vieną svarbiausių savo strateginių dokumentų – „Global Britain in a Competitive Age: the Integrated Review of Security, Defence, Development and Foreign Policy“ („Globali Didžioji Britanija konkurenciniame amžiuje: integruota saugumo, gynybos, vystymosi ir užsienio politikos apžvalga“) . Ši integruota apžvalga žymi esminį JK politinės tapatybės persiorientavimą: nuo regioninės europinės valstybės prie savarankiško, globaliai mąstančio veikėjo. Bet ką tai reiškia praktikoje?
Strateginiai tikslai: technologijos, saugumas ir vertybių diplomatija
JK siekia tapti „moksline supervalstybe“. Tai reiškia investicijas į dirbtinį intelektą, kvantines technologijas, kibernetinį saugumą ir kosmoso tyrimus.
Strategijoje taip pat numatytas geopolitinis „posūkis į Aziją“ – stiprinami ryšiai su Japonija, Indija, Australija, Pietryčių Azijos šalimis. Indo-Ramiojo vandenyno regionas – naujoji Britanijos geopolitinė scena.
Vertybiniu lygmeniu JK deklaruoja paramą demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei. Tačiau kai kurie kritikai pastebi prieštaravimus tarp moralinės retorikos ir praktinių sprendimų, pavyzdžiui, didinant branduolinį arsenalą.
Žvalgybos tarnybos: neregima strategijos ašis
Didžiosios Britanijos žvalgyba – tiek MI6, tiek GCHQ (elektroninio stebėjimo agentūra) – atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant „Global Britain“ viziją.
MI6 stiprina informacijos tinklus Azijoje, Afrikoje, taip siekdama atremti Kinijos ir Rusijos įtaką. GCHQ aktyviai bendradarbiauja su partneriais JAV, Australijoje ir Kanadoje, siekdama suvaldyti kibernetines grėsmes.
Žvalgybos pajėgumai naudojami ne tik saugumui užtikrinti, bet ir ekonominiam dominavimui palaikyti: per informacijos rinkimą apie technologijas, tiekimo grandines, energetinius projektus.
Energetiniai interesai: senos ambicijos naujame kontekste
JK turi ilgalaikių interesų energetikos srityje, ypač naftos ir dujų sektoriuje. Po „Brexit“ viena iš svarbiausių strateginių linijų – užtikrinti energetinį saugumą ir diversifikaciją:
Stiprėja bendradarbiavimas su Persų įlankomis valstybėmis, Norvegija ir JAV.
Britanijos korporacijos dalyvauja atsinaujinančios energetikos projektuose Afrikoje ir Azijoje.
Dėmesys skiriamas ir branduolinei energetikai kaip nepriklausomam energijos šaltiniui.
Korporacijos ir valstybė: simbiozė ar šešėlinė galia?
Didžiausios JK korporacijos – nuo „BP“ ir „Shell“ – iki technologijų ir finansų gigantų – vaidina svarbų vaidmenį formuojant geopolitinius prioritetus. Jos turi prieigą prie politinio elito, lobistinės galios ir tarptautinių ryšių tinklų.
Kai kuriais atvejais kyla klausimas: ar tai vis dar „valstybinė politika“, ar jau korporatyvinė geopolitika? Pavyzdžiui, britų gynybos pramonės milžinai glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe tiek kuriant ginkluotę, tiek diegiant „minkštojo saugumo“ priemones technologijų srityje.
Išvada: ambicija, kuriai reikia realistiško pagrindo
„Global Britain“ – tai ne tik vizija. Tai bandymas perbrėžti JK vietą pasaulyje, pasitelkiant istorinę patirtį, informacines technologijas, karines galias ir ekonominį aktyvumą. Tačiau be aiškios strateginės darnos, be nuoseklios vertybių ir veiksmų dermės, ši vizija gali likti tik retoriniu lozungu.
Globalios ambicijos reikalauja ne tik išteklių, bet ir atsakomybės: tiek vietiniams gyventojams, tiek tarptautinei bendruomenei.
