- Reklama -
Lietuvos bankas. KK nuotr.
Lietuvos bankas. KK nuotr.

Anatolijus Lapinskas

Anatolijus Lapinskas. Asm. archyvo nuotr.Netrukus po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl „Snoro“ nacionalizavimo, 2011 lapkričio pabaigoje Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas buvo atleistas iš darbo. Lietuvos bankas skelbė, kad pagrindas jį atleisti buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
K.Ramonas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 vasarą atmetė K.Ramono ieškinį, nepriteisė išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.
Tačiau, teismo nuomone, kai kurie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko įsakyme nurodyti veiksmai, už kuriuos K.Ramonas atleistas iš darbo, buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Bet paliko dalį drausminės nuobaudos už netinkamą darbo pareigų vykdymą bei biurokratizmą tarnybinėje veikloje.
2012 metų pabaigoje įtarimą piktnaudžiavus tarnyba K.Ramonui pareiškė STT. Pasirodo, kad dar 2009 m. Lietuvos bankas inspektavo „Snorą“ ir nustatė teisės aktų pažeidimų, bet vietoje siūlomos baudos „Snorui“ ir veiklos sugriežtinimo K.Ramonas nurodė parengti kitą, „Snorui“ palankesnį sprendimo projektą, kurį pateikė svarstyti Lietuvos banko valdybai.
Įtariama, kad po to K.Ramonas nesiėmė veiksmų trūkumams pašalinti. 2010 m. nustatyta, kad „Snoras“ nuslėpė nuo Lietuvos banko tikrąją turto, esančio užsienio bankuose, priklausomybę, todėl nebuvo laiku nustatyta grėsmė, kad „Snoras“ yra nemokus ir nesugebės vykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų.
2013 m. pradžioje Generalinė prokuratūra apkaltino K.Ramoną, kad jis sudarė galimybę „Snorui“ ilgą laiką slėpti nuo Lietuvos banko tikrąją turto, esančio Šveicarijos Konfederacijos bankuose, priklausomybę. Tokiais veiksmais K.Ramonas diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę žalą Lietuvos banko institucijai ir valstybės interesams.
2014 pavasarį Vilniaus apylinkės teismas K.Ramoną pripažino kaltu ir skyrė 26 tūkst. litų baudą.
2015 pavasarį Vilniaus apygardos teismas atmetė K.Ramono skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. K.Ramonas apskundė teismo sprendimą.
2015 rudenį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad bylą nagrinės išplėstinė 7 teisėjų kolegija. Pristatant bylą rašoma: „Tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl to byla perduotina nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“.
Apie pačią bylą aiškinama, kad K.Ramonas ilgą laiką sąmoningai leido „Snorui“ nuo Lietuvos banko vadovybės nuslėpti informaciją apie turtą Šveicarijos bankuose – dėl tokių tyčinių jo veiksmų nebuvo laiku nustatyta „Snoro“ finansinė padėtis ir kilo reali grėsmė, jog bankas negalės atsiskaityti su indėlininkais ir kitais kreditoriais.
2016 01 15 LAT nutarė PANAIKINTI K.Ramonui nepalankią Vilniaus apygardos teismo 2015 kovo 13 nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
LAT nutartyje rašoma: „Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo K.Ramono apeliaciniame skunde. Tai yra esminis kodekso pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį“.
LAT pripažino, kad Kredito įstaigų priežiūros departamento nutarimo pakeitimas, prieš jį teikiant banko valdybai, nėra joks piktnaudžiavimas, jokio K.Ramono šališkumo „Snoro“ atžvilgiu nepatvirtinta, jokio „tyčinio neveikimo“ dėl Šveicarijos pinigų neįrodyta.
Pagaliau 2017 12 28 Vilniaus apygardos teismas visiškai išteisino buvusį komercinių bankų „prižiūrėtoją“ Kazimierą Ramoną. Jis išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. „Teismas sutinka su visais skundo argumentais“, „Teismas mano, kad  K .Ramonas savo pareigas vykdė tinkamai“, „JIS YRA NEKALTAS“.
Pasak jo advokatės, ankstesni teismai nuosprendį K. Ramonui priėmė remdamiesi tik liudytojų parodymais, tačiau byloje yra daug rašytinių įrodymų, kurie paneigia tuos liudijimus, „bet koks liudijimas yra subjektyvus, reikia vertinti rašytinę bylos medžiagą“. Teismas pripažino, kad K. Ramonas neprivalėjo ir neturėjo kreiptis į Šveicariją, kad gautų informaciją.
Čia tiktų pridurti dar 2012 kovo 1 po apklausos „Snoro“ žlugimo aplinkybes tiriančioje Seimo laikinojoje komisijoje pasakytus K. Ramono žodžius: „Nežinau apie jokią milijardinę skylę „Snore“. Jeigu būčiau žinojęs, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Audito ataskaitos buvo be išlygų, vadinasi, viskas tvarkoje“. Kaip atsirado milijardų trūkumas, jis tvirtino, kad tokia informacija nedisponavo.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas tuomet Seime irgi prisiminė K.Ramoną. „Mes jį atleidome dėl to, kad manėme, jog jis padarė pažeidimus. Teismas padės tašką visoje šitoje istorijoje“. Teismas tašką padėjo, bet tik po šešerius metus trukusios K.Ramono kovos.
Ta pačia proga vertėtų prisiminti ir pačią Seime sudarytą „Snoro“ komisiją, jos griežtas išvadas ir Lietuvos banko adresu. Pirmajame išvadų skyriuje dėl „Snoro“ platintų vertybinių popierių rašoma: „AB bankas „Snoras“ platino indėlių sertifikatus ir kitus indėlių draudimu neapdraustus vertybinius popierius (t.y. obligacijas), pateikdamas nevienareikšmiškai suprantamą informaciją.
Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos galimam bankų klientų klaidinimui. Lietuvos bankas… nekontroliavo tokios AB banko „Snoras” pateikiamos informacijos, savalaikiai NESIĖMĖ REIKIAMŲ PRIEMONIŲ, NESIŪLĖ REIKIAMŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMŲ tam, kad užtikrintų vertybinių popierių, leidžiamų komercinių bankų, tarp jų ir AB banko „Snoras“ platinimo kontrolę. Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: bendru sutarimu“.
Beje, po draudžiamojo įvykio – „Snoro“ bankroto Lietuvos bankas galėjo ir be Seimo pagalbos inicijuoti atsiskaitymus su obligacijų turėtojais pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, kur tarp kitko pažymėta, kad įsipareigojimų investuotojams (t.y. obligacijų turėtojams) draudimo suma negali būti didesnė kaip 22 000 eurų. Deja to neįvyko.
Po Kazimiero Ramono bylos precedento, reikia tikėtis, kad Lietuvos bankas imsis priemonių savo prestižui susigrąžinti, visuomenės konsolidacijai ir teisingumui atkurti.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!