Koks skirtumas, kad mes būsime teisūs, jeigu būsime mirę?

0
139

Giedrė Gorienė

Tiesą sakant, net nepastebėjau, kaip prabėgo vasara – kad ruduo jau visai ant nosies! Turbūt dėl to, kad tai buvo labai karšta vasara, turiu omenyje dalies mūsų politikų bandymus provokuoti Rusiją dėl Karaliaučiaus. Galbūt kada nors ateityje sužinosim, kas šią nesąmonę buvo sugalvojęs, bet tai tikrai nebuvo Lietuvos valstybininkas, nes provokuoti Rusiją, jog ši atidarytų antrą frontą Lietuvoje, gali, mano giliausiu įsitikinu, tik Lietuvos, kaip valstybės, priešas. Taip, aš suprantu, kad mes esame NATO, suprantu, kad Lietuvos užpuolimo atveju suveiktų NATO 5-as straipsnis, bet, perfrazuojant vieną situaciją (sustoja žmogus prie gatvės perėjos – pasižiūri į kairę, pasižiūri į dešinę ir tik tada eina per gatvę; praeivis ir klausia: „Kodėl jūs sustojote? Kam dairotės? Juk čia perėja – jūs teisus“. O žmogus ir atsako: „Koks skirtumas, kad aš būsiu teisus, jeigu būsiu miręs“), koks skirtumas, kad mes būsime teisūs, jeigu būsime mirę (kol mūsų gelbėtojai ateis)? Todėl protingiausia būtų ne provokuoti, o gyventi ir elgtis taip, kad būtume ir saugūs, ir gyvi, ir gyventume laisvoje Tėvynėje.

Ši straipsnio dalis prieinama tik prenumeratoriams

Norėdami skaityti mokamą svetainės turinį, tapkite Karštas Komentaras Ekstra prenumeratoriumi!

Tačiau, kažin, kaip bus su tuo saugumu, kai turime, švelniai tariant, neadekvačią vyriausybę. Nors įtampą su daline Karaliaučiaus srities blokada Europos Sąjunga ir išsklaidė, atsiųsdama vyriausybei dar vieną išaiškinamąjį raštą, bet Lietuvos „žvirbliukai“ (turiu omenyje Gabrieliaus Landsbergio „stovyklą“) nerimsta. Kadangi dėl Rusijos tranzito sustabdymo į Karaliaučiaus sritį (taip pat kitų užsienio politikos „kliurkų“) Seimo opozicija rudenį rengia užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui interpeliaciją, tai sugalvota, kaip vėl sustabdyti tranzitą į Karaliaučių, tik kad nekyšotų vyriausybės ausys – paskelbta, kad bankas nepriims atsiskaitymų iš Rusijos už tranzitą. Neva Vyriausybė ir Gabrielius čia „ne prie ko“ (neva durniukai mūsų žmonės nesupras, kad ne bankas čia pats ėmė per vieną susigalvojo, o kad tai politinis sprendimas). O nebus atsiskaityta – negalės važiuoti ir tranzitas. Taigi, ir vėl nauja pora visai nereikalingų kaliošų?

„Karšto komentaro“ redakcijoje lankęsis Vokietijos Bundestago „Alternatyva Vokietijai“ frakcijos Europos reikalų komiteto darbo grupės vyriausiasis sekretorius ir konsultantas Stefanas Korte taip pat beprotybe ir provokacija vadino Lietuvos politikų sprendimą stabdyti Rusijos tranzitą į Karaliaučių (beje, mes Lietuvoje Kaliningradą vadiname Karaliaučiumi, o vokiečiai vadina Kioningsbergu, ne Kaliningradu). Dar daugiau, paaiškėjo, kad ne mes vieni turime savo žmonėmis nesirūpinančią vyriausybę – svečias iš Vokietijos skundėsi tuo pačiu. Todėl kai perskaitysite šią mano redakcijos skiltį, būtinai įdėmiai perskaitykite ir interviu su Stefanu Korte – tai bus gera mankšta jūsų smegenų pilkosioms ląstelėms, daug ką suprasite, sužinosite, ką nuo mūsų slepia mūsų (turiu omenyje Lietuvos) europarlamentarai ir kokie giluminiai geopolitiniai procesai vyksta tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek apskritai pasaulyje. Taip pat sužinosite, koks karo Ukrainoje scenarijus mums pavojingas ir kodėl.

Iš pirmo žvilgsnio, gavus tiek informacijos, galima galbūt net ir gauti šoką, bet iš kitos pusės užplūsta ir teigiamos emocijos – iš tikrųjų džiugu sužinoti, kad Europa bunda ir kad tautinės Europos jėgos buriasi. Kad susirūpinta Europos civilizacija, kurią, kaip rodo bendra ES politika, siekiama sunaikinti. Kad kyla banga už vertybes ir tautinį identitetą. Kad mes Lietuvoje tokie – ne vieni. Kad ir kitose ES valstybėse yra tautinių bei patriotinių jėgų ir – nepatikėsit, bet ten irgi patriotus vadina „prorusiškais“, „Kremliaus agentais“ ir pan., nes jie kovoja už krikščioniškas vertybes ir tradicinę šeimą.

Taigi, akivaizdu, kad ES priėjo raudoną liniją ir dabar jau bus arba – arba. Jei tai būtų lažybų klausimas, nemažai kas „statytų“ ant to, kad ES grius. Kai kas duoda dvejus-trejus metus, kai kas – nuo penkerių iki dešimt. Bet kad ES galiojimo laikas baigiasi, tai jau niekas neabejoja. Klausimas dabar tik vienas – kuris modelis laimės? Globalizmas („švabizmas“) siekia, kad ES transformuotųsi į Jungtines Europos Valstijas, kuriose vyrautų multikultūriškumas, pilietybė būtų „europietis“, ir visos nacionalinės valstybės su savo tautomis (kaip ir mūsų, lietuvių, tauta) tiesiog ištirptų.

Kitas variantas – Europos skilimas: į Rytų, Vidurio ir Vakarų. Rytuose Lenkija, Ukraina, Lietuva, Latvija ir Estija bei kitoje pusėje esanti Didžioji Britanija (kažkaip keistai geografiškai atrodo, tiesa?) sudarytų atskirą gynybinį – ekonominį (galbūt politinį) darinį, kuris neleistų Vokietijai susieiti (energetiškai) su Rusija.

Iš tiesų šiandien Lietuva yra tektoninių geopolitinių žemės drebėjimų fone ir pasirinkimai nėra džiuginantys. Iš vienos pusės – TSRS norinti atkurti Rusija, iš kitos pusės – į TSRS Nr.2 virstanti Europos Sąjunga, kurios galutinis tikslas – Jungtinės Europos Valstijos su tradicinės šeimos, tautinio identiteto ir krikščioniškų vertybių „neutralizavimu“.

Gali būti, kad TS-LKD „elitas“ žino apie būsimus ES perbraižymus, todėl Lietuvą stengia prišlieti prie Lenkijos ir tokiu būdu galbūt nepatekti nei į Rusijos, nei į Jungtinių Europos Valstijų sudėtį (nes kažin, ar Lenkija leisis, kad iš jos atimtų lenkiškumą, krikščioniškas vertybes ir šeimos tradicijas). Bet mes jau turėjome bendros istorinės patirties ir vargu, ar Lietuvai toks kelias tinkamas.

Bet gal yra ir ketvirtas kelias? Pvz., tautinių valstybių Europa. Aišku, kokiu atveju Švabo ir transnacionalinių korporacijų planai nueitų šuniui ant uodegos, bet Europos Sąjunga išliktų. Taip, reformuotųsi viduje, bet išliktų. Ir tai būtų nauja Europos era.

Sakote, tai neįmanoma? O kas nors galėjo pamanyti, kad, mirus Stalinui, Chruščiovas pasmerks „Stalino asmenybės kultą“? Buvo laikas, kai apie tai net niekas nesvajojo. Bet paskui staiga viskas pasikeitė. Todėl ir ES transformacija į tautų valstybių sąjunga irgi galima. Ir svajojimas apie tai – jau pirmas geras ženklas į teigiamus poslinkius.

Panašu, kad žinojimas ir negalėjimas pasakyti žmonėms, kas vyksta, bet būtinybė žmones kvailinti jau pradėjo „rauti stogą“ ir Prezidentui. Jis atėmė valstybinius apdovanojimus iš čiuožėjų poros Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago, ir dar inicijavo pilietybės atėmimo įstatymo pataisas, nes čiuožėjų pora, čiuoždami ledo šou Sočyje, neva „suteršė Lietuvos vardą“.

Margarita Drobiazko į tokį LR Prezidento Gitano Nausėdos sprendimą sureagavo pasidžiaugdama, kad jau septintus metus iš eilės Sočyje kviečiami žmonės su negalia į ledo šou, o šiemet į renginį pajausti pasakos atėjo net aklos merginos. Ir pasidalino renginio nuotraukomis, kuriose ji, Povilas Vanagas ir jų ypatingi gerbėjai. Kaip tai remia „Rusijos agresiją“, matyt, tik Gitanas Nausėda ir pilnatis težino…

Užtat kaip gerai ši „Lietuvos vardo teršėjų“ pora pridengė į kosmosą išlėkusias elektros kainas ir išsipūtusius Lietuvos energetikų biznius! Paaiškėjo, kad, pasirodo, nors ir turim Energetikos ministeriją, bet „Ignitis“ yra pavaldus… Finansų ministerijai. Todėl, kai Prezidentūros pranešime spaudai pamatai, kad Prezidentas Nausėda dėl elektros kainos susitinka su D. Kreiviu, o ne su finansų ministre G. Skaiste, kyla klausimas: o tai ką tas Kreivys ką nors gali pasakyti Nausėdai, jei garsusis „Ignitis“ pavaldus Skaistei?

Dar daugiau, politinį Prezidento „neįgalumą“ rodo ir tai, kad po susitikimo su energetikos ministru D. Kreiviu Prezidentas tesugebėjo pasiūlyti tokį kosminių elektros kainų sprendimo būdą – padidinti kompensaciją pažeidžiamiausiems vartotojams. Ne peržiūrėti elektros tiekimo „prichvatizaciją“, kažkodėl pavadintą „liberalizacija“, ne pažaboti energetikų apetitus, ne ieškoti pigiausios elektros, bet… tiesiog kažkokią dalį aukštos elektros kainos… kompensuoti, ir ne visiems, o „pažeidžiamiausiems“. Atsiprašau, o pagal kokius kriterijus bus atrinkti tie „pažeidžiamiausi“? Ir ar tikrai jau jiems bus kompensuojama? Nes iš kur ministerija ar vyriausybė gaus pinigų kompensavimui? Akivaizdu, kad skolinsis. Arba įves naujus mokesčius. Ir tai reiškia, kad mes, įskaitant tą „kompensaciją vargingiausiems“, kita forma už tą „kompensaciją“ susimokėsim. Taigi, tas skambus žodis „kompensacija“ iš Prezidento lūpų – tik dar viena optinė apgaulė, nes kuo gilyn į Nausėdos prezidentavimo kadenciją, tuo gerovės valstybė, kurią jis žadėjo, – tolyn. Priešingai, susidaro įspūdis, kad žadėjo gerovės valstybę, o gavome „gerovės kliniką“, nes kitaip, kaip „beprotnamiu“, to, kas vyksta valstybėje ir ką išdarinėja sėdintys aukštai, pavadinti neįmanoma.

Štai, svečias iš Vokietijos nesupranta: ir kas Vokietijoje išrenka tokią valdžią? Kaip, panašu, nesupranta ir daugelis mūsų. Todėl jeigu sakoma, kad išrinktieji – tai visuomenės veidrodis, tuomet gali atrodyti, kad mūsų visuomenė tokių pat žemų vibracijų, kaip ir tie, kurie yra išrinkti ir dabar užima atsakingus postus. Bet aš netikiu, kad visuomenė yra tokia – „taip žemai“ , todėl greičiau čia bus kitas variantas – kad, kaip išsireiškė vienas generolas, dabar daug kur (ne tik Lietuvoje) valdančiuosiuose postuose yra „mėmės“. „Dabar „mėmių“ era“, – pasakė jis.

O sistema, rinkimų sistema, taip ir surėdyta, kad protinguosius nuo dalyvavimo rinkimuose ar atėjimo balsuoti atgrasytų, ir atėję „mėmės“ išrinktų „mėmes“.

Kartais vakarais stebiu, kaip miške, ypatingai vakarui artėjant, iš kažkur atsiranda šliužai. Jie sulenda iš visų kampų ir pakampių. Dieną nesimato, o štai vakare iš kažkur atsiranda. Žiūriu į juos ir mano vaizduotėje tie padarai virsta „mėmių“ rinkėjais. Kai šviesu, jų nesimato, bet tamsoje sulenda iš visų pakampių ir išsirenka savo, šliužų, atstovą vadovauti mums, žmonėms. O paskui tie, kuriems „visi politikai vagys“ ar „visos partijos vienodos“ ar „nusivyliau, neisiu balsuoti“ ir pan., ir per rinkimus prasėdėję namie ant sofkutės, stebisi: „ir kodėl ta valdžia nelaiko mūsų žmonėmis?“ Kodėl? Elementaru. Šliužams rūpi tik šliužai. O į žmones jie žiūri įtariai, nes žmogus, šliužo akimis žiūrint, yra šliužo priešas – saugo savo sodą, daržą, gėlių darželius ir vynuogynus nuo šliužų – kad šie žmogaus išaugintų ar auginamų gėrybių nesunaikintų. Taigi, vieni kuria, augina ir puoselėja, o kiti – naikina. Ir pyksta, jei žmogus imasi priemonių, kad išsaugotų, kas jam brangu.

Taigi, vasara baigiasi. Pailsėjote, morališkai ir dvasiškai atsigavote – metas išsivalyti savo aplinką nuo šliužų. „Beprotnamiui“ pasakyti: „Eik pas Karlą Marksą namo“. Nes turbūt visi matėte „Skrydį virš gegutės lizdo“ ar skaitėte „1984“? Kokia pabaiga? Žmogus-„daržovė“. Kuriam „šliužų“ sistema – „pati geriausia“ ir „labai gerai“…

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą