Prisipažinkime, kad mus lietuvius labai nustebino, o kartu ir nuliūdino Rusijos Dūmos ketinimas Kristijono Donelaičio memorialą Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) perduoti pravoslavų bažnyčiai.
Tačiau bent kol kas galime atsikvėpti, kadangi numatytas sprendimas atidėtas neribotam laikui, nes pačiu laiku sureagavo ir Lietuvos kultūros atstovai bei kai kurie politikai, ir Kaliningrado srities visuomenės atstovai. Buvo surinkta daugybė parašų, prieštaraujančių tokio sprendimo priėmimui ─ ir Lietuvoje, ir Kaliningrado srityje.
Lietuvos Respublikos Seimas 2014 – uosius paskelbė K. Donelaičio metais, o 2012 ─ ji ─ jau paskelbti Muziejų metais. Štai jau kitąmet Kaliningrado kolegos pakvies visus į K. Donelaičiui ir visam Apšvietos amžiui skirtą tarptautinę konferenciją. Todėl privalome pasirengti šiems įvykiams, ruoštis renginiams, puoselėti su tuo susijusius istorinio ir kultūrinio paveldo objektus.
Ką mums reiškia Kaliningrado sritis ir Donelaičio Tolminkiemis?
Kaliningradas (Karaliaučius), Donelaitis, Tolminkiemis ─ šie pavadinimai neatskiriami, jie svarbūs ir lietuviams, ir kaliningradiečiams. Šiandien kalbame apie K. Donelaičio muziejų. Lietuviams tai Prūsijos istorinis ir literatūrinis palikimas, o Kaliningradui – istorinis palikimas.
Lietuvai brangi ši senosios Prūsijos žemė ─ čia daug paveldo, daug brangių lietuviams vietų. Čia lietuvių kalbos seminarą lankė apie 1700 seminaristų, kurie vėliau sudarė Mažosios Lietuvos inteligentijos branduolį. Jie puoselėjo lietuvių savimonę, telkė provincijos šviesuolius bendrai švietėjiškai veiklai. Mes privalome jausti pagarbą tam švietėjiškam laikotarpiui ir jo dalyviams.
Kristijonas Donelaitis – tai visapusiška asmenybė ─ mūsų Poetas, Rašytojas, netgi muzikas (1740 – 1742 m. Stalupėnų mokyklos muzikos mokytojas ir choro vadovas. Gal ne visi tai žinome, bet Donelaitis nuo 1742 m. buvo ir mokyklos vadovas (rektorius)., Čia ─ Tolminkiemyje „gimė“ K. Donelaičio pirmasis rašytinis lietuvių literatūros kūrinys „Metai“ ir jo puikios, kupinos lengvo ironizuojančio humoro pasakėčios, padėjusios pagrindus grožinei lietuvių literatūrai. Donelaitis studijavo Karaliaučiaus universitete, dalyvavo lietuviškame seminare. Čia turėjo progos susipažinti su vokiečių kalba, kuri buvo svarbi to meto literatūroje. Įsigilinti į klasikinės literatūros lobius jam padėjo ir klasikinės graikų bei romėnų kalbos.
Mūsų karta tuo vis dar didžiuojamės, o kartu ir pergyvename dėl tolesnių kartų požiūrio. Tikimės, kad ir posąjūdinė karta, teisingai ir kryptingai ją lavinant, ─ tęs mūsų kartos pradėtus darbus. Mums belieka rodyti tinkamą pavyzdį. Todėl mes neturime teisės ir nenorime likti nuošalyje, sprendžiant sudėtingą šį kultūros paveldo išlikimo klausimą.
Apie Tolminkiemį ir muziejų
Memorialinis muziejus įkurtas 1964. Pastatams priklauso žemės sklypas su sodu, klebonija ir bažnyčia. Ji atstatyta 1979 m. – 250 ─ jų Donelaičio gimimo metų sukakčiai pažymėti. Muziejuje veikia memorialinė eskpozicija. Kriptoje perlaidoti Poeto palaikai.
Tolminkiemį lietuviai „atrado“ dar 1936 metais ─ (vokiečių kolonizacijos laikais), ─ paskui – jau sovietmečiu ─ 1963 m.
1974 meais K. Donelaičio memorialinis muziejus buvo įtrauktas į Sovietų Sąjungos respublikinės reikšmės kultūros paminklų sąrašą. 1997 metais – priskirtas jau Rusijos vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklams ir perduotas Kaliningrado srities valdžios institucijų globai. Nemažai jie padarė. Prižiūrint muziejų.
Dabartinė pasaulinė krizė lemia ir muziejaus likimą. Dabar muziejus turi finansinių problemų ─ konkrečiai su šildymu, ─ nes aštuntame dešimtmetyje, ─ dar sovietiniais laikais buvusi įranga jau sugedo ir reikalauja skubaus tvarkymo. Todėl sąskaitos už šildymą nepaprastai didelės. Reikia naujos katilinės ir t. t. Problemos tik finansinės. Su moralinėmis viskas tvarkoje. Čia žmonės pasiruošę dirbti ─ jie dirba ir aukojasi.
Kas ten lankėsi ─ žino, jog muziejui jau virš trisdešimt metų vadovauja p. Liudmila Silova ─ nuoširdus ir atsakingas žmogus.
Man taip pat teko lankytis Donelaičio gimtosiose vietose. Stebėtina, kaip žmogus išgyveno iki mirties vienoje vietoje ─ (gal tik trumpai išvykdamas), ─ Stalupėnuose (dabar Nesterove) nuo 1743 iki mirties ─ 1780 vasario 18 dienos. Donelaitis klebonijoje buvo gal tryliktasis klebonas, išbuvęs juo net 37 metus. Teko vaikščioti ir Romintos girioje, kuri slėpė Donelaitį ir jo parapijiečius nuo 1757 metų rusų invazijos ir kurios miskuose jis laikė parapijiečiams pamaldas.
Lietuvos visuomenė kartu su Kaliningrado srities atstovais nelieka nuošalyje
Yra tarp mūsų garbingų žmonių. Vienas iš tokių ─ filosofas Arvydas Juozaitis, buvęs Kultūros atašė Kaliningrado srityje, kuris ir dabar palaiko ryšius su vietine inteligentija.
Yra garbingų žmonių ir Kaliningrado srityje. Šis klausimas rūpi ir Rusijos rašytojų sąjungos Kaliningrado organizacijos pirmininkui p. B. Bartfeldui ─ jis ir „išgelbėjo“ visą šį reikalą, ir, pasak A. Juozaičio, yra vertas Lietuvos valstybės ordino. B. Bartfeldas rašo: „tai „beprotiška idėja“ ─ K. Donelaičio muziejaus perdavimas Rusijos stačiatikių bažnyčiai“. Jis aiškina ─ tai „Lietuvai šventa vieta ─ čia „užgimė lietuvių grožinė literatūra“. Taip „nepasvertas poelgis padarytų didžiulę žalą kaimyniniams santykiams su Lietuva“.
Į šios problemos išsprendimą įsijungė ir LLP pirmininkė, profesorė K. Prunskienė. Ji darė konkrečias pastangas aukščiausiose Rusijos valdžios institucijose, nelikusias be jų dėmesio, kad Donelaičio muziejaus likimas spręstųsi palankiai. Kol kas Tolminkiemio memorialo perdavimas Rusijos pravoslavų cerkvei sustabdytas, už ką Kaliningrado gubernatoriui N. Cukanovui padėkojo Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius. Nėra abejonės, kad tokia gubernatoriaus pozicija išreikšta ne be Rusijos aukščiausių institucijų pritarimo.
Muziejumi dabar rūpinasi Rusijos Kaliningrado srities Kultūros ministerija ir Nesterovo (Stalupėnų) rajono valdžia. Tačiau dauguma statinių jau perduoti pravoslavų bažnyčios žiniai: tai kultūros bei švietimo įstaigų pastatai: Kaliningrado srities filharmonijos, Lėlių teatro ir kt.
Tolminkiemyje jau 33 metus K. Donelaičio memorialiam muziejui vadovauja p. Liudmila Silova, kuri kartu su 6 darbuotojais jį puoselėja. Ši nuostabi moteris ir jos kolegos dirba labai nuoširdžiai ir su dideliu atsidavimu ─ (neveltui ji apdovanota LDK Gedimino ordinu bei Riterio kryžiumi).
Bet be lankstesnio vizų, tranzito ir ekonominės diplomatijos klausimų sprendimo Lietuvai yra ir bus sunku palaikyti lietuvybę Kaliningrado srityje. Liudmila Silova sako: “ jei „nebūtų pasienio ─ mes būtume pats turtingiausias muziejaus filialas“.
Manau visiems mums rūpi ir turi rūpėti Lietuvai brangios vietos, kurios vertos ypatingos pagarbos ir ne tik dėl K. Donelaičio, bet ir daugybės kitų šviesuomenės atstovų, palikusių ryškų pėdsaką toje Žemėje. Mes turime ateityje išlikti atidesni pasauliniam K. Domelaičio kūrybos vertinimui, tuo labiau, kad artėja Poeto gimimo 300 metų jubiliejus.
Labai gražūs kažkieno pasakyti žodžiai apie Tolminkiemį: „kol kas dar tebežypsi žvakelė ant mūsų visų gentainių prūsų ir lietuvininko K. Donelaičio pilkapio. Bet ar ilgai? “
Kalbėkime šiuo klausimu, pergyvenkime dėl lietuvybės puoselėjimo šioje Lietuvos istorijai labai svarbioje Žemėje. Darykime tai, ką mes galėtume padaryti kiekvienas nuo savęs.
Galima būtų aukoti ir K. Donelaičio muziejui ─ (mes jau įpratę tai daryti įvairių akcijų metu, kai surenkame aukas mažiems ligoniukams, senukams ir neįgaliesiems arba ligoninėms ─ taip reikalingai brangiai medicininei įrangai pirkti.
Savo tikslingais veiksmais ir finansine parama galėtų prisidėti ir Lietuvos institucijos.
Bet svarbiausias užduotis, visgi, turėtų prisiimti Užsienio reikalų ministerija ─ ji diplomatiniu keliu, bendradarbiaudama su Rusijos Federacijos atitinkamomis institucijomis, turėtų pasistengti kartu išspręsti vizų ir tranzito klausimus. Mes visi labai to tikimės.
Gerbiama Prezidentė priminė Lietuvos diplomatams Lietuvos prioritetus – eurointegraciją, pasisakė už bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis. Tai labai gerai. Prašytume Prezidentės pagalbos sprendžiant šią konkrečią problemą ─ Donelaičio muziejaus likimą ─ juk jos kompetencijai priklauso užsienio politikos klausimai.
Ir Europos Sąjunga prisidės prie Tolminkiemio išsaugojimo
Jubiliejiniams 2014 ─ K. Donelaičio metams ─ planuojama įgyvendinti tarptautinį projektą Europos Sąjungos fondų lėšomis. Bet ar pavyks, jei muziejus bus perduotas bažnyčiai? Nes, kai objekto savininke oficialiai taps bažnyčia, galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose bus prarasta.
Šiuo klausimu sureagavo net viena iš ES didžiųjų valstybių vadovių. Neoficialiais duomenimis Vokietijos Premjerė A. Merkel asmeniškai telefonu kreipėsi į Rusijos Prezidentą Medvedevą su prašymu, kad pravoslavai kaip nors kitaip spręstų Karaliaučiaus Katedros klausimą.
Belieka tikėtis, kad visų mūsų pastangos nenueis veltui ir mes būsime išgirsti.
Ir padėkokime kaliningradiečiams už jų rūpestį Donelaičio muziejumi ir mūsų kultūros paveldu.
Donelaitis vertas visų mūsų dėmesio ir rūpesčio. Mes visi turime apginti savo Tautos bei šio Baltijos regiono paveldą ir savitumą.
Undinė Kukarėnienė (LLP Vilniaus sk)
