Jonas Siaurukas
Geriau vienas kvailys, negu du protingi.
Nevykusi patarlė
Mūsų tautiniam judėjimui verkiant reikia Lyderio. Kartą Ieva Simonaitytė Brežnevo laikais pokalbyje pasakė: „anksčiau tai buvo lyderiai – Stalinas, Hitleris, Smetona… O dabar tai…“ ir išraiškingai numojo ranka.
Lyderiai būna ne tik žmonės, bet ir tautos.
Bandė tapti tautiniais lyderiais Juozaitis, Dagys, Radžvilas… Visi puikūs žmonės, sąjūdininkai, patyrę politikoje. Kodėl nepasisekė? Atkreiptinas dėmesys, kad beveik kiekvienas garsus lyderis, gal išskyrus Napoleoną, visada būdavo apsuptas ištikimų bendradarbių grupės. Net Stalinas, išžudęs daugybę net maršalų, turėjo tokią gana pastovią grupę. Senatvėje jis, atrodo, buvo sumanęs vėl surengti naują karą ir grupė jam pasipriešino. Po to susipjovė tarpusavyje… nes nebuvo tikro lyderio.
Grupė iškelia lyderį, lyderis turi tausoti savo bendražygius. Nes vieną galima papirkti, sukompromituoti, kitaip sugundyti… ar nušauti. Juk ne vien šernus medžioja moderniais taikikliais… (Prisiminkim Kenedžius).
Ta grupė turi nebijoti pritraukti ir naujų protingų žmonių, suburti savo ir kitų tautinių partijų kolektyvą.
Tautinis lyderis turėtų pasižymėti sugebėjimu telkti kitus potencialius lyderius.
Tik silpnas žmogus bijo konkurencijos. O mūsų kai kurie potencialūs vadukai, deja, pavydžiai saugo savo valdas, nenori jungtis, vienytis… Kiti kuria naujas partijas… Kiek jų reikia?
Gražulis? Kodėl jį taip peikia? Kad, atseit, „rėkia“ prieš gėjus, „konservatorius“, Landsberius? Teisingi priekaištai, nes kalbėti reikia mandagiai, ir, svarbiausia, pozityviai. Daug laimėtų Gražulis, jei prabiltų kitaip, nors kartą pagirtų ar kitaip įvertintų Landsbergių giminę (jos indėlis žymus), bet ne tai svarbiausia, pirmiausia reikia POZITYVO, įsipareigojančio išaiškinimo, ką darysi paėmęs valdžią.
Mūsų tautoje kol kas dar liko šiek tiek inteligentų… Suprastų ir mandagią, tikslią kalbą.
Kiti mano, kad Gražulis nemąsto… Klysta. Kas sugalvojo tokią puikią sąvoką (ar ją panaudojo), kaip liberalbolševizmas? Tad nedera „nurašyti“ Gražulio.
Tauta jau iki kaklo soti liberalų, stambiojo kapitalo valdžios. Kur tautininkai, kultūringi, ryžtingi, turintys vieningus lyderius?
Ar turėjome Lyderį prieš karą?
Dėl A.Smetonos įvertinimo supyko ant manęs vienas senas bičiulis… Kai rašiau savo populistinę brošiūrą, nežinojau dar, kad „Zosė“ ėmė pinigus iš Sovietų ambasados, būčiau į tai būtinai atkreipęs dėmesį. Bet… juk sovietai visoje Europoje rėmė tada nacionalistus, gal net Hitlerį… kad „imperialistai“ kariautų tarpusavyje ir nusilptų… Ir dabar rusai, be abejo, ieško galimybių panaudoti seną principą „skaldyk ir valdyk“, kai kam „padeda“…
Tiek tarptautinėje politikoje, tiek tautų viduje.
Bet tai nereiškia, kad visi geri nacionalistai, juos derėtų vadinti tautininkais, būtinai šoka pagal rusų dūdelę…
Didelė klaida yra manyti, kad Vakaruose viskas yra gerai. Bet dar didesnė, kad reiktų išeiti (yra ir tokių nuomonių, nors ir retų) iš ES, NATO… dėl jų vykdomo diktato „žmogaus teisių“, finansų ir kitose srityse. Į tautų santykius reikia žiūrėti realiai. Amerika mums parankesnė todėl, kad yra toli. ES, kad joje kelios vyraujančios tautos, o ne viena, kaip Rusijoję…
ES ir Amerikoje kai kas propaguoja kosmopolitizmą, tarsi nori sukurti Globėniją, tautų lydymo katilą. Tai apgaulė, tebevyksta imperijų kova… O gal kuriama nauja imperija?
Įstabi Gražulio idėja, kad reiktų priimti į ES kaip pabėgėlius pasidavusius Ukrainoje rusų karius. Taikliai pastebėjo disidentas Petras (kaip ir kadaise F.Dostojevskis), kad kai kurie rusai nenori gyventi savo tėvynėje, garbina „civilizaciją“. F.Dostojevskis tokius vadino „smirdžiais“. Yra tokių ir tarp lietuvių (lietuviai nekultūringi, nes neturi gerų tualetų?), ir net tarp žydų (skaitykite L.Kovarskį).
Ar lyderis turi būti slidus kaip ungurys ir biurokratiškas kaip juristas? Turi būti geras diplomatas net santykiuose su oponentais, bet tarp savųjų turi būti aiškus ir paprastas, mokėti pastebėti kitus lyderius.
O kas lyderiauja tarp tautų? Kinai, rusai, amerikiečiai? O gal žydai? Didžiųjų tautų imperialistai visada mokėjo prisidengti žydais, panaudoti jų potencialą, ypač finansuose ir žvalgyboje. Bet, sionistams įvykdžius stebuklą, atkūrus po kelių tūkstančių metų nebūties tautinę valstybę, mums, tautininkams, jie turėtų tapti didžiausiais autoritetais. Nes manoma, kad po šimto metų užgrobtos žemės jau „teisėtai“ yra grobikų, o žydai įrodė, kad ne. Tai paranku indėnams, baltams, pigmėjams ir kitiems, kurie norėtų išsaugoti ar atkurti savo tautas ir valstybes.
Mums, lietuviams, nėra dėl ko pyktis su žydais, palaikyti vien tik arabų pusę. Juk arabai ir krikščionių žemes užkariavo…
Neatsitiktinai prisiminiau krikščionybę. Pagrindinis jos principas – padėti silpnesniam, engiamam, kvailesniam, jį pamokyti. O kad tai būtų pritaikyta ir tautų santykiuose.
Antisemitizmo, antisionizmo, žydų baimės nereikia. Iš jų reikia mokytis, kaip ginti savuosius, palaikyti juos, net ir konkuruojant tarpusavyje.
Ant k…ienių, kad skaldo tautas, kai kas iš žemaičių pyksta… bet juk ir tarp žydų visokių pasitaiko (taip sakė apie savo tautą vienas čigonas, ir apie savo partiečius AMB).
Man patiko A.Butkevičiaus išsireiškimas, kad Lietuvos diplomatai gali kai ką nuveikti Artimuosiuose Rytuose (ar tik ten?). Tereikia proto, ne divizijų… bet mūsų diplomatija, deja, nesugeba pasiūlyti ko nors kūrybiškesnio… Ne Suomija, ne Šveicarija esame?
O tokia teta Sofija sakydavo: jei būtume išlikę nepriklausomi, būtume pasiviję ir pralenkę ir Suomiją ir Šveicariją. Tokie drąsūs ir darbštūs tada buvome…
Smetoną verta girti už tai, kad siūlė priešintis, peikti, kad nekariavo su A.Hitleriu dėl Klaipėdos krašto… Taigi, net dideli lyderiai darė klaidas…
Labai gera A.Butkevičiaus mintis, kad žymiau aktyviau turime ir savo kariuomenę tvarkyti. Laikai neramūs. Kiek galima statyti kareivines vokiečiams ir laukti jų lyg panacėjos. Blogai, kad šauliai neintegruoti kartu su kariuomene, kad blogai rengiami ir t.t. Labiau tvarkyti -nereiškia, kad daugiau pinigų taškyti…
Tai gal ir A.Butkevičius tiktų į lyderius, nors kai kas peikia jo veiklą Gruzijoje, etc.? Sėėjo, bet juk atsėdėjo, ir net Seimo nario mandato nebuvo praradęs.
Darbų begalė. Paradoksas tas, kad ir išsilavinusių žmonių turime daug, o Lyderio nėra.
Visų blogybių neišvardinsi. Bandžiau, bet ačiū Dievui per klaidą ištryniau. Rašau skubėdamas, nes esu jau senas ir nebeturiu laiko politikuoti. Todėl ir mintys gana padrikos, stengiaus bent esmę apčiuopti.
Jaunime, moterys imkite valdžią, bet neatstumkite ir senųjų, patyrusių, jie gali jums padėti. Kitaip mūsų tauta išnyks. Esame kritinėje situacijoje. Ne tik mes, visa Europa.
Labai jau nedrąsiai bandoma ginti tautinius ineteresus… Pataikaujama didiesiems, net komunistinei Kinijai, susilpninta Vakarų galia jų pačių dėka, o dabar jau kalbama vėl apie Kinijos pavojų…
Taip reikia tikros geros tautinės politikos, ne biurokratinio teisingumo. Gal Lietuva galėtų pradėti ją vykdyti, parodyti pavyzdį? Juk blogybės – irgi šansas tobulėti , nes jas galima įveikti. Ar tik kopijuoti sugebame?
Jei šiame straipsnelyje yra stiliaus klaidų, atsiprašau. Visus gerbiu, gal nepakankamai tai išreiškiau. Gramatines klaidas redaktorė pataisys…
