Koks rinkimų jomarkas be Urdomos Viktoro?

4
1
- Reklama -
V. Uspaskich. KK nuotr.
V. Uspaskich. KK nuotr.

Žinotume mes kažkokį Archangelsko srities kaimelį ar cerkkaimį Urdomą, jei ne ta rusiška dovana Lietuvai – pats Viktoras Uspaschikas?! O dabar žinome. Ir jau skaičiavimo metus pametėme, kiek jis šmėžuoja po Lietuvos politiką.
Pats garsas bus pradėjęs sklisti nuo tada, kai Artūras Paulauskas su savo ant bangos užsiritusia partija Kėdainių kniazių Viktorą Uspaschiką atvedė į Lietuvos Respublikos Seimą ir patupdė į Ekonomikos komiteto pirmininko kėdę. Tada ir bus Viktorui iš Urdomos užsižiebusi valstybininko žvaigždė. Ar tik jau ne pora dešimčių metinių kalendorių bus persklaidyta?
Viktorui taip patiko Seimo laisvas gyvenimas ir pusdykė didybė, kad kitiems rinkimams jis pats susilipdė nuosavą politinį darinį, pavadinęs jį Darbo partija. Su ja be jokios Artūro Paulausko malonės, dar pats ją kitiems suteikdamas, prisivedė į Seimą kelias futbolo ar krepšinio komandas. Pačiam Viktorui ėjimas į kiekvienus naujus rinkimus pasirodė kaip koks važiavimas į jomarkus, kur jis gali savo pasidarkymu būrius žmonių užkabinti ir prie balsavimo urnų nuvesti. Ko jau ko, bet jo gabumų pašnekėti, prieš televizijas pašokti ar padainuoti iš Viktoro neatimsi. Pradžioje dar viskas buvo leidžiama- ir dešromis pavaišinti, ar kokį dainininką į susitikimus nusivežti.
O pats didžiausias Viktoro sugebėjimas- pažadus žarstyti. Jam ką nors žadėti – tai tas pats, kaip Kėdainių žmonėms ledų porcijų iš aukštai pamėtyti.
Nors Viktorinė Darbo partija Lietuvoj ne pati seniausia, bet jos istorija storiausia. Čia jau reikėtų pabandyti paskaičiuoti, kiek per savo gyvavimo laiką partija turėjo lyderių. Tik pats Viktoras galėtų suskaičiuoti, kiek kartų jis prie partinio vairo stojosi ir kiek traukėsi. Be jo, Darbo partijos pirmininkais yra pabuvę Kęstutis Daukšys, Loreta Graužinienė, Valentinas Mazuronis, Živilė Pinskuvienė. Ir gal dar kas praleistas?…
Juk per tuos dešimtmečius pačiam Viktorui kiek buvo neplanuotų darbų- bėgti į Rusiją ir Maskvoje prašytis partinio prieglobsčio. Paskui grįžti į Lietuvą ir būti namų arešte. Bet ir tada nepamiršo savo didžiausio noro iš Kėdainių nuotoliniu būdu dalyvauti rinkimuose į Seimo nario laisvą vietą prie Alytaus likusioje laisvoje apygardoje. Juk būdamas kur nors aukštai išrinktas kartu su mandatu gauni ir teisinę neliečiamybę.
… Pirmąkart į Seimo rinkimus eidamas kaip savo vadovaujamos partijos pirmininkas, Viktoras susitikimuose su rinkėjais ant stalo ne tik dešros padėjo, bet ir magiškų skaičių pažėrė – kiek padarys per 11 dienų, per 111 dienų ir kad jau drėbtelės per 1111 dienų. Jau tada jis žinojo, kad žmonių atmintis prasta, didžioji jų dalis sklerozės apsėsta, pažadus atsimins, kol rinkimų biuletenis į urną nugarmės. Kaip ir kitką žmonės pamiršta. Kas beprisimins, kad Viktoras garsėjo istorija su Maskvos G. Plechanovo universiteto diplomu, kuris vos nepadėjo kažkuriam Kauno universitete tapti mokslų daktaru… O juk būta ir kitokių suklūpimų. Suėjęs į koaliciją su Algirdo Brazausko socialdemokratais, buvo netgi Ūkio ministerijoje už ministro stalo atsisėdęs. Tik kad netoli į kadenciją tenubrido – dėl nepavykusių darbų prireikė atsistatydinti, nes triukšmelis apie poną ministrą negeru garsu plito. Net ir apie mergas, ministro buto langus valančias, pasakota… Neužkimši žmonėms gerklės…
Na, ir, žinoma, ta nevykusi partijos buhalterija, dėl kurios metų metais tęsėsi teismų procesai. O jie ir pradėti vėlavo, nes pats partijos pirmininkas buvo kitoj valstybėj nusėdęs…Tačiau tas Darbo partiją užgulęs juodas debesis išsisklaidė be grotuotų langų, o tik su pinigine bauda. Lietuvoj jau taip yra: jei aukštos valdžios ar partijos padangė pajuoduoja, lietaus nebus, arba jis bus mažas.
Viktoras, Lietuvos Seime prisiposėdžiavęs, jau ne pirma kadencija Europos parlamente sėdi. Bėda tik ta, kad ir čia laikas kadencijomis skaičiuojamas. Ar per kitus rinkimus beišrinks, jei partija bus komoje? O tai partijai kiti ėmę vadovauti, ją tiek nustekeno, jog per anuos Seimo rinkimus tik vieną Urdomos Viktoro bendražygį nuo pirmų partijos dienų – Valentiną Bukauską iš Žemaitijos Telšių apygardoje teišrinko. Bet ir čia darbiečiai silpsta- žemaičiai Viktoro ir Valentino partiečio Žemaitijos sostinės meru nebeperrinko. Pagaliau ir visoj Lietuvoj- tik Ukmergėj- vienintelis darbietis meras belikęs. Būtų buvęs ir antras- juk pats Viktoras Uspaschikas Vilniuje praėjusių metų savivaldybių rinkimų nepraleido- Vilniuje ėjo į jomarką su rinkėjais dėl balsų derėtis… Kiek į vilniečių lėkštes bekrovė pažadų kaip kokios manų košės, šie europarlamentaro net į antrą turą nepraleido. Ir nors tie rinkimai – jomarkas sostinėje baigėsi ne Viktoro naudai, jis nosies nenukabino.
… Jau vėl atsišildęs vietą užpakaliui prie Darbo partijos vairo, Viktoras su visa jėga komandą veda į Seimą. Žinoma, europarlamentaro mandato ant stalo nededa, bet per televizijas, radijus ir socialinius tinklus lakstyte laksto. Girdi, nuo Briuselio – Strasbūro atsikabintų tik už Premjero postą. Prie savo pažadų socialiniuose tinkluose prirašo, kad čia ne šiaip tekstas, o Premjero kalba. O žada jis daugiau už patį Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris žmones užliūliuoja gerovės valstybe. Viktoras visur rašo, jog jis už savo žodžius atsako. Gi tas jo žodis- pažadas, kad Lietuva, jo premjariaujama bus tarp penkių patraukliausių pasaulio valstybių. Tiek ir taip padarys Premjeras Viktoras, kad Prezidentui Gitanui pavydo seilė ant švarko nudribs…
Kažin kas išeis Urdomos Viktorui su tais saldžiais pažadais, nors į savo daugiamandatį sąrašą ir vienmandates apygardas surinko ir savus buvusius partiečius bei kitų partijų keliauninkus. Tarp jų -ir su valstiečiais Seiman atrūkęs kaunietis Mindaugas Puidokas – iš valstiečių išrūkytas, kai užsigeidė į Prezidentus kandidatuoti. Seiman vėl norisi, todėl ropščiasi pas darbiečius. Kaip ir pats Viktoras, Seimui Artūro Paulausko buvo surastas Artūras Skardžius. Paskui su dvejais socialdemokratais pabuvo. Pirma su paprastaisiais, paskui dar ir darbu praskiestais. Dabar eis jau su Darbo partija. Pas Viktorą į Darbo partijos medžioklę balsams rinkti pririnkti visi, kas tik apie Seimą svajoja.
Nors pats Viktoras ir viešai sapnuoja apie Premjero postą, vis dėl to kartais nusileidžia ir ant žemės. Visiems ima siūlytis į koalicijas. Net konservatoriai jam darosi mieli. Tik ar tie būsimieji koalicininkai džiaugtųsi draugyste politinėje taryboje, kur niekas paties darbiečių pirmininko neperkalbės- jis pats gražiausias, protingiausias, išmaniausias. Amžinatilsį A. Brazauskas, kad ir ramus buvo, bet Viktoro pasiklausęs, savo nervus turėjo tramdyti. Po 2012 m. Seimo rinkimų sudarytoj koalicijoj Premjerui Algirdui Butkevičiui Viktoras vožtelėjo: „ Pasakyk tai savo žmonai, o ne man“. Tokius pat žodžius 1946 m. Antanui Sniečkui Maskvoje buvo pasakęs tuometinės VKP (b) pirmasis sekretorius Georgijus Malenkovas.
… Laikas tirpsta. Ir Viktorui vis mažiau lieka dienų pabūti svajonių Premjeru. Rinkimai – jomarkas artėja prie pabaigos.
Viena laimė, kad Viktoras iš Urdomos Lietuvoj ne vienas toks per visus rinkimus einantis. Progos nepasireklamuoti nepraleidžia ir toks visų rinkimų mylėtojas Naglis Puteikis. Vėl jis save į Seimą naujai kadencijai neša. Ir dar už pavadėlio tempiasi žmoną Niną ir kitą svajoklį Kristupą Krivicką. Šis vos tik kokia apygarda per šią kadenciją likdavo laisva, tuoj savo kandidatūrą įkeldavo… Toks noras dykai padykinėti….  Į Seimą užsimojęs su, berods, socialdemokratų partija grįžta dainininkas nuo Alytaus Antanas Nedzinskas.
Na, ir kas pasakys, kad rinkimai ne jomarkas, jeigu į juos tiek susiruošusių. Beveik visi dabartiniai Seimo nariai norėtų tas pačias kėdes dar ketverius metus užsėsti. O kiek anksčiau pavarytųjų vėl iš naujo ieško plyšelių į pamiltus rūmus įsprūsti…. O kol koks Emanuelis Zingeris per šitiek metų paseno, kiek naujų pretendentų užaugo…
… Ir kiek spalyje bus tragedijų, kiek ašarų, kai rinkėjai iš apie 1700 „abiturientų“ per „ stojamuosius egzaminus“ į „silvas studentus“ tik 141 teatsirinks…
O pasišvaistom stendais, plakatais, lankstrinukais, pažadais, svajonėm. Trumpiau pasakius- pinigais pamėtom. Juk yra beviltiškų kandidatų, kurie tik prie stendo nusifotografuos ir paliks anūkams kada nors parodyti, kad kandidatu į Seimą buvo… Kiek daug tų dabar su aukštai pakeltom nosim, kurios liks žemai nudelbtos… Taigis.
Gediminas Velutis

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą