Dainius Gaižauskas
Pirmiausiai, noriu pradėti nuo to, kad kariuomenės vado Valdemaro Rupšio buto nuomos klausimus galima įvertinti objektyviai, ne politikuojant, juo labiau, kad jis ne politikas. Ar jis galėjo kitaip bendrauti su žurnalistu, sunku pasakyti, nežinant kieto vado charakterio, bet iš šono vertinant, taip, buvo galima kalbėti mandagiau. Už tai jis atsiprašė. Tačiau ne čia problema. Problema tame, kad matome dvigubus standartus, o tai kelia daugybę papildomų klausimų, kam šis puolimas naudingas ir kodėl. Tik priminsiu, kad nėra jokio susidomėjimo konservatorių ministro D.Kreivio nedeklaruotomis verslo sąsajomis su „Ignitis“, visi pamiršo ministrės A.Armonaitės draugės įdarbinimo istoriją, vėjo jėgainės jūroje statybas ir t.t.
Kolegos Seime žino, kad lankydamasis NSGK posėdžiuose V. Rupšys neparankus konservatoriams. Jis dėjo daug pastangų dėl Vokietijos bataliono Lietuvoje, kai konservatoriai dėjo dar daugiau pastangų, kad jo nebūtų. V.Rupšys visada tvirtai stovėdavo Lietuvos kariuomenės pusėje. Pamenate skandalą, kuomet V.Rupšys viešai pasisakė, kad negalima atiduoti Lietuvai ginti reikalingos karinės technikos Ukrainai, kuomet ją siūlo konservatoriai paaukoti Ukrainai? Tada V.Rupšys pirmą kartą viešai užsitraukė konservatorių nemalonę.
Konservatoriai kerštingi – jie niekada neatleido V.Rupšiui, kad šis atvirai ir viešai pažemino konservatorių partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį ir konservatorių krašto apsaugos ministrą A.Anušauską, gindamas Lietuvos ir mūsų kariuomenės gynybinius resursus.
Todėl, negalime atmesti, kad konservatoriams reikalingas kitokio kalibro kariuomenės vadas, kuris užsimerktų į konservatorių atvirą kenkimą Lietuvai, jų machinacijas. Negalima atmesti ir to, kad A.Anušausko išplepėjimas apie planuojamus pirkti tankus iš Vokietijos buvo neatsitiktinis.
Kad V.Rupšiui atsistatydinti pasiūlė ne konservatoriai, o S.Skvernelis – buvo galima nuspėti, kad puls ne konservatoriai, nes būtų pernelyg akivaizdus suinteresuotumas susitvarkyti su kliūtimi. Todėl panašu, kad įvyko susitarimas tarp demokratų ir konservatorių aukoti kariuomenės vadą ir taip įkąsti Prezidentui, kuriam S.Skvernelis niekada nepraleis progos taip padaryti dėl pralaimėtų Prezidento rinkimų. Tokia politika tapo prie šios valdžios ir jai padedančių opozicija apsimetančių politikų.
Todėl žmonėms linkiu į visus įvykius žiūrėti kiek plačiau ir ieškoti interesų, kurių prie šios valdžios labai daug.
