LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
DĖL RUSIJOS PILIEČIŲ, BĖGANČIŲ NUO MOBILIZACIJOS, INTERNAVIMO
Kaip bemotyvuotų mūsų valdžios vyrai ir moterys, Rusijos piliečių, bėgančių nuo siuntimo žudyti ukrainiečius, neįsileidimą į mūsų šalies teritoriją, tai yra akivaizdi ir nepaneigiama parama Rusijai jos agresijoje prieš Ukrainą.
Kaip šią problemą galima tinkamai išspręsti?
Ogi kad ir taikant laisvanorišką internavimą 1949 M. RUGPJŪČIO 12 D. ŽENEVOS KONVENCIJOS DĖL CIVILIŲ APSAUGOS KARO METU nustatytomis sąlygomis.
Bėgantys nuo mobilizacijos Rusijos piliečiai pasirašytų deklaraciją, kad jie yra pieš karą su Ukraina, kad bėga nuo mobilizacijos į kariuomenę, kad savo laisvu noru sutinka būti internuoti ir t.t.
Iš esmės ši procedūra liestų Lenkiją, tris Pabaltijo valstybes ir būtų neprivaloma. T.y. internavimą galėtų taikyti tik tos valstybės, kurios nori padėti ne Rusijai, o Ukrainai, nesukeliant savo šaliai pavojingų Rusijos piliečių buvimo problemų.
ES skubiai priimtų atitinkamą sprendimą ir skirtų tam tikrą paramą toms valstybėms, kurios vykdys internavimą (atitinkamai internuotų skaičiui).
Internuoti galėtų išvykti į kitą valstybę jos prašymu ir t.t.
Tai būtų visai tinkamas sprendimas, kaip padėti Ukrainai, o ne Rusijai.
Spalio 7- dieną Jūs dalyvausite neformaliame valstybių ar vyriausybių vadovų susitikime Prahoje, kur neabejotinai bus svarstomas paramos Ukrainai klausimas.
Todėl, jeigu Jūs pasiūlysite nuo mobilizacijos bėgančių Rusijos piliečių problemą spręsti jų laisvanorišku internavimu, tai būtų visai tinkama ir vertinga parama Ukrainai, kuri bent iš dalies atpirktų tą žalą, kuri sankcijomis Baltarusijai ir jos prezidentui buvo padaryta Ukrainai, tokiu būdu Baltarusiją nustumiant į Rusijos „glėbį“ su visomis iš to Ukrainai sekančiomis itin sunkiomis pasekmėmis (faktinis sienos su Rusija prailginimas, trumpiausias atstumas į Kijevą).
Antanas Miškinis
