V.Jasukaitytė. Sunku atidirbti melu

137
16
- Reklama -

Rašytoja, nepriklausomybės akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė

Teisingiau sakant – labai sunku. Beveik – nepavyksta. Priešpaskutinė šiame sezone Rūtos Janutienės laida – žemiau kritikuojamo lygio. Įtariu, kad ji melaginga nuo pradžios – pačios idėjos, iki pabaigos – jos ruošimo metodo. Akivaizdžiai matėsi, kad Seimo narė Irena Šiaulienė net nežinojo, koks laidos turinys, manau, kad buvo nuslėpta, jog laida skirta Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės autoriteto žeminimui ir šmeižtui, ypač tam naudojant jos tėvo Grybausko pavardę. Laidos dalyviai, išskyrus vieną kitą, pasijuto nejaukiai, kai kurie net atvirai juokėsi iš pačioje laidoje susidariusių dviprasmiškų ar komiškų situacijų, ir to negalėjo nepastebėti žiūrovai. Žinoma, gal užsakovams, kurie, kaip galima susidaryti įspūdį, moka pinigus už savo nelabai švariam verslui pavojingos Prezidentės patraukimą iš valdžios viršūnės, ir galima pasiteisinti, kad “padariau laidą, ko jūs dar norite”, tačiau profesionaliai žiūrint, jų pinigai dirba prieš juos pačius.

Ši ir prieš tai buvusi Prezidentę liečianti laida (dalyvaujant Balsiui, Laurinkui, Kuoliui, etc.) – pats grubausias užsakomasis darbas, neradęs sau tinkamos formos, neįtikinantis argumentų pritemptumu, neturintis visuomenei priimtinos tikslo ašies. Populiarumo siekiančios akcijos tikslas turėtų būti universalus, nukreiptas į universalias vertybes, kurių tauta ilgisi, kurių užuomazgos yra kiekviename žmoguje. Šios Rūtos Janutienės laidos veikia visiškai atvirkščiai (prie savo tikslo laidos užsakovai žymiai sėkmingau priartėtų be saiko ir nemotyvuotai girdami Prezidentę). Tuo tarpu po šių laidų Lietuvoje tikrai atsirado daugiau Prezidentę gerbiančių ir ja pasitikinčių, nes nebuvo galima paslėpti, kieno ausys styro už vedėjos nugaros, ir kad tos ausys ne pačios švariausios.

Tą rašau todėl, jog esu tikra, kad straipsnis bus skaitomas ir laidos užsakovų, ir dalyvių, ir noriu atvirai pasijuokti iš oligarchų: metate pinigus į balą. Ne pinigai nulems Lietuvos ateitį, kaip beskaičiuotumėte. Lietuvos ateityje galite sėkmingai sudalyvauti gerais, nesavanaudiškais darbais apsišvarinę savo įvaizdžius. Jei norite, galite tapti net labai nusipelniusiais ir įeiti į Lietuvos istoriją kaip restauratoriai jos kultūros ir valstybės pamatų, kuriuos ilgai ir nuosekliai ardėte. Jei norite padirbėti šioje srityje, bet neturite idėjų – kreipkitės į šių eilučių autorę. Yra galingas projektas, su kuriuos susilieję ir ištirpę išsaugosite savo vardus net ilgai po to, kai jūsų nebebus, ir tie vardai bus garbingi.

Grįžtant prie laidos, noriu pasakyti, kad kai kuriems dalyviams pajutau simpatiją, nes jie nepasidavė žemoms vedėjos provokacijoms ir pademonstravo etiką bei solidarumą su Prezidente. P. Irenos Šiaulienės išmintingas santūrumas ir atviras p. Broniaus Bradausko juokas viską pasakė apie laidoje susiklosčiusią situaciją. Mes visi žinome, kiek kainuoja kokio pusblaivio žmogelio skambutis į laidą arba buki komentarai po įdomiu strapsniu, ir kad tie metodai laidoje buvo naudojami, akivaizdu. Ir tai – šiuo metu, kada Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskatė tvirtai žengia į pasaulio politikų gretą, darydama įtaką Europos ir – ypač -pokomunistinėms šalims svarbių ekonominių, energetinių problemų sprendimuose. Jai viešint JAV, po Garbės Daktaro vardo suteikimo JAV Džordžtauno Universitete, buvo sukurta JAV-Lietuvos Verslo taryba, kuri gali žymiai paspartinti mūsų ekonominį, technologinį, žemės ūkio pramonės augimą. Žemyn galva stovinti Lietuvos ekonomika kuo greičiau apsiverstų atgal, jei aukštieji ligšioliniai politikai būtų turėję pakankamai profesinių kompetencijų, visuminį padėties matymą ir idėjų.

IDĖJŲ! Štai, ko neturi mūsų politikai. Nesavanaudiškų idėjų! Kaip tik tokių idėjų turi Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė, o netradicinius sprendimo būdus jai diktuoja puiki, nekvestionuojama profesinė patirtis. Ir, kaip pažymėjo Audrius Butkevičius, – Prezidentė turi pasiutusį charakterį. Pasiutusį – reiškia, tvirtą.

Asmenybę troškimai ir poreikiai nešioja kaip paklaikęs mustangas išgėrusį raitelį. Mes jų šiandieninėje politkoje matome į valias. Asmenybės (dažnai gana vidutiniško, vienpusio mentaliteto) prasiveržia į valdžią ir, pasitelkdamos žiniasklaidą bei televiziją, avantiūristiškais planais susuka žmonėms protą. Jie manipuliuoja demokratijos idėja bei gerai patikrintomis masių sąmonės valdymo technologijomis, ant kurių pakimba eiliniai tikros informacijos bei politinio pradžiamoskslio neturintys Lietuvos piliečiai rinkimų metu. Pasaulyje žinoma daug spalvingų, ryškių asmenybių, paskui kurias sekant visuomenei gresia nusileisti degradavimo laipteliais.

Tačiau yra individualybės! Tokią individualybę Dievas davė Lietuvai – Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Individualybė nesiekia sublizgėti, ji negyvena šiai akimirkai, ji mato toli į priekį ir aprėpia daugybę aspektų. Jai nerūpi kovoti su melagiais ar teistis su chamais. Ji niekam nesiaiškina ir nesiteisina, nes paprasčiausiai neturi tam laiko. Ji niekada sau neleis eiti į televiziją aiškintis, kodėl kelinti metai neišeina atostogų, nes ir taip aišku, jog to nenumato įstatymas. Tuo tarpu M.Laurinkus (atrodytų, lyg ir solidus žmogus) tarsi kokią filosofinę egzistencinę problemą narsto R.Janutienės laidoje Prezidentės neatostogavimo temą. Taip ir norisi paklausti – o ką esate surezgę nuveikti, jei ji išeitų atostogų?

Tokios temos ir tokie į piliečių sąmonę leidžiami dūmai gali paveikti tik visiškai pasimetusius, psichoemociškai nestabilius žmogelius, kurių gana didelis kiekis ir sudaro pigių rinkiminių balsų masę. Tačiau vis tik tikiu, kad tautoje tebegyva ir dvasia, ir protas, ir yra, kas sugeba įvertinti šios individualybės pastangas Lietuvos vardan. Indvidualybė ištirpsta savo tiksluose ir taip išlieka istorijoje. Didelis niekada nebijo būti mažas, tik mažas visada stengasi atrodyti didesnis, dažnai nekindamas ir šmeiždamas didžiuosius, ką akivaizdžiai demonstruoja Rūtos Janutienės laidos.

—————————

Šių dienų padėtis yra gana sudėtinga jau pirmausia dėl to, kad gyvename apsupti šalių, itin besirūpinančių savo tautinės tapatybės išlaikymu ir stiprinimu (dr.Vyt. Rubavičius). Tokioms šalims kaip Baltarusija, Lenkija, Rusija tinka tautiškumo ir kultūros prasme pavėpę mūsų politikai, kuriuos lengvai galima sužavėti įvairausiais “tarptautiniais” projektais, ypač, jei jie dar numato “otkato” galimybę. Lietuva būtent tokiais projektais gali likti suraišiota ilgiems dešimtmečiams su šalimis, kurios siekia stiprinti savo identitetą bet kokia kaina ir bet kieno sąskaita. Vien Vyšegrado projektas, nužymėjęs mūsų ateitį su slaviškaisiais kaimynais, slepia savyje daug nenumatytų pavojų ir netikrumo, tačiau apie jį kažkodėl, išskyrus “Karštą komentarą”, niekas piliečių neinformavo. Dėl šio nuo visuomenės nuslėpto projekto ir atsirado Dalios Grybauskaitės toks spartus ir toks sėkmingas bėgimas į Šiaurės šalis drauge su savo kaimyne, kalbos be kultūros seserimi Latvija, su trečia Atgimimo seserimi Estija. Šoje srityje Dalia Grybauskaitė atitaisė ydingus bandymus nenatūraliai perbraižyti mūsų kultūros ateitį ir drauge su primygtinais reikalavimais Lietuvos energetinės nepriklauomybės nuo savaip suinteresuotų kaimynų padėjo realius pagrindus tikrai mūsų Nepriklausomybės ir kultūros raidai.

Tačiau ką reiškia ta patyliukais tvyranti žinia (?), kad esant tam tikroms aplinkybėms, kaip NATO atstovai Lietuvoje čia būtų dislokuojami Lenkijos kariniai daliniai? Kažkas net ir datą mini. Kiek čia tiesos? Bet visi tie susitarimai buvo pasirašomi prezidentaujant Jo ekselencijai p. V.Adamkui… Kodėl nepadaryti laidos ir nepasiaiškinti – patvirtinti ar paneigti – panašias galimų sutarčių su NATO subtilybes. Gal piliečiai vis tik turi teisę žinoti?

O mūsų sena, garbinga ir gilios praeities tyrinėjimų prasme reikšminga kalba šiandienei valdžiai atrodo visiškai nieko vertu dalyku. Kas be Prezidentės pabandė pažvelgti į mažumų įstatyme paslėptas grėsmes? Ar jos kam nors svarbios? Joks Prezidentas lig šiol neišdrįso pasakyti to, ką Klapėdoje per paminklo kalbai atidengimą I.Simonaitytės bibliotekoje pasakė dabartinė Prezidentė: “…kalbėkime ir kurkime lietuviškai…”.

Kas čia reikšminga – toks paprastas natūralus sakinys?.. Reikšmingiausia tai, kad šis “kalbėkime ir kurkime lietuviškai” pirmą kartą per dvidešimt penkerius Nepriklausomybės metus išėjo į tautą iš Prezidentūros. Orientacija į tautinės idėjos iškėlimą pirmą kartą nušvito iš aukščiausios Lietuvos valdžios.

Tautų egzistencija kaip ir žmogaus – turi ir kūną, ir sielą. Jei tautinė idėja, kultūra, pasaulėjauta sudaro dvasinį tautos kūną, tai sveika ekonomika kuria ir palaiko fizinį kūną. Šie du aspektai turi veikti vieningai, būti persipynę ir papildyti vienas kitą. Tik tada mes galime sėkmingai integruotis į pasaulio struktūras su savo savitumu, savastimi ir unikalumu, tuo pačiu praturtindami jį. Kaip tik šie bruožai ir būdingi Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimo siekiams ir stiliui. Taip mąstyti ir taip matyti gali tik harmoninga, universalias vertybes išpažįstanti individualybė, ir iš tiesų, kuo šianden galima tik stebėtis, kaip iš sovietinio rezervatinio “urovnilovkos” ir netikrų idealų prikimšto auklėjimo galėjo atsirasti harmoningas, laisvas protas, kuris sugebėjo apibendrinti įvairiapusę istorinę realybę ir numatyti Lietuvos išsiveržimo galimybę iš pokomunistinėms šalims būdingų visų įmanomų deformacijų.

Ji veržiasi iš pokomunistinės sąmonės įpročių, kurie varžo Lietuvą visais galimais būdais, pradedant rinkimų įstatymu, kuris tobulai sukūręs tai pačiai nomenklatūrai dešimtmečiais išlikti valdžioje, baigiant kriterijais, kuriais įpratinta vadovautis tam tikra rinkėjų dalis per rinkimus.

Jai reikia padėti. Prezidentės idėjos yra sabotuojamos ištisų sistemų – kuriose aktyviai palaikančių Prezidentės kursą yra vienetai (laimė, kad šie vienetai kai kur užima raktines pozicijas), ir buvusios gabios žurnalistės Rūtos Janutienės laidos, mano nuomone, yra aktyviai sabotuojančios. Dalyvių pasirinkimas rodo, kad nebesvarbios jokos priemonės, siekiant pakenkti Prezidentės įvaizdžiui.

Jokio svarumo ir jokios garbės neprideda laidoje dalyvavęs K.Skrebys, apie kurį buvo rašyta, kad jam bolotiruojantis į Futbolo federacijos prezidentus jį atlydėję asmens sargybiniai buvo žinomi nusikaltėliai “tulpiniai” Vertelka ir Baltušis. Nekalbant jau apie “Svainijos” istoriją, kurioje nežinomųjų daugiau, nei išvadose apie Kedžio mirtį.

Nekvepia nei etika, nei nešališkumu, kai “parodymus” prieš Prezidentę duoda ir L.Balsys, kuris savo atleidimą iš Prezidentės patarėjų kadaise aiškino taip: “nesutapo mano ir Prezidentės nuomonės”. Iš tiesų, iš tiesų… Galima suprasti, kad patarėjo ir Prezidentės nuomonėms nesutapus, pasirašyti savo atsistatydinimą turėtų Prezidentė… Labai panašu į Ūkio ministrės turgiškai retorinį klausimą: “O ką ji darė, kai buvo grobstoma Lietuva?” Na, gal jau autorė nesirems savo literatūriniu žanru, tačiau jei tuos meninius “sapnus” kas ištirtų ne meninėmis, o teisinėmis priemonėmis, gal paaiškėtų ir kas kiek pagrobė… Ir jau tikrai ne Prezidentė.

———————————

Prieš Prezidentės Dalios Grybauskaitės aukštą pripažinimą ir įvertinimą pasaulyje nublanksta daugybė tėvyninių intrigų. Jos aktyvus indėlis Europos viršūnių susitikime keičiant kelių didelių Europos šalių požiūrį į energetinę priklausomybę nuo Rusijos (kuo neseniai taip buvo patenkinta ir Vokietja) šiandien pasirodė buvęs toliaregiškas. Realus savo darbo išmanymas, teisingų koncepcijų turėjimas, sugebėjimas bendrauti ir žvelgti į ateitį, numatant keliasdešimt metų į priekį, tarptautino įdirbio svarumas daro Dalią Grybauskaitę nepakeičiama ateinančių rinkimų kandidate. Jai lygių paprasčiausiai kol kas neturime.

O dėl jos tėvo Polikarpo Grybausko… Gėda jums, viešieji melagiai, o ypač – Melagių internato direkcijai. Kur dėsite savo melagėlius, kai nternatas bus nugriautas? Iš ko jie duoną valgys?

Taip, dirbo tame saugume šeši Grybauskai, bet nė vieno nebuvo Polikarpo. Nepritempinėkite ir nespekuliuokite pavardžių sutapimais. Rasite juk Lietuvoje ir Vaišvilų, kurie neturėjo saugumo slapyvardžių… Polikarpas Grybauskas gimė 1928 metas. Tarnavo rusiškoje kariuomenėje. Buvo smagus, patinkantis merginoms. Išlenkdavo gramelį. Armijoje jį vadino Kolia, o grįžus – Poliuku…Daugybę metų dirbo vairuotoju. Labai mylėjo dukterį. Gyveno, kaip sugebėjo, kaip ir mes visi… Nemeluokite apie tą žmogų vien dėl to, kad jo duktė – Prezidentė. Kartais ir pelė gali pagimdyti kalną. Iš to laikotarpio pelių gimė ne viena aukštuma.

Nemeluokite, nes kasdien vis labau klimpstate. Laikas eina savo ritmu, visa, kas negyva, anksčiau ar vėliau nukrenta ir išnyksta. Kas šiandien skaito Lauro Bielinio knygą? Ir Rūtos Janutienės vargas, renkant ir klasifikuojant visokią žiniasklados užpirktą ar iš kvailumo pripaistytą bjaurastį, – laiko ir jėgų išmetimas į balą. Tiek dirbta, tiek triūsta kuriant melagingą padoraus ir stipraus asmens, Prezidentės, įvaizdį, – o, štai, išeina knyga kaip tik tuo metu, kai domėjimasis mūsų Prezidente pasaulyje pasieka piką, kai ją apdovanoja svariais apdovanojimas, išreiškia pagarbą žymūs politikai, mokslininkai. Kitame pasaulio krašte didžiulėje šalyje jai suteikiamas Garbės Daktaro vardas…Pasaulio lietuviai, kokioje valstybėje begyventų, tikrai tuo didžiuojasi, pasijunta esą labiau lietuvais ir Lietuva jiems tampa labiau reikšminga, nei tada, kai buvo pratinami apie savo šalį kalbėti su panieka ir pašaipa…Ir ką dabar daryti žurnalistei su ta knyga-simuliakru? Gal dykai dalinti kokiame mitingėlyje? Taigi…

Štai keli sakiniai iš Prezidentės kalbos, po kurios atsistojusi plojo visa didžiulė Džordžtauno (Georgetown) Universiteto auditorija:

Būtent tuomet, 1991-1992 metais, išmokau du svarbius dalykus, daug padėjusius man gyvenime.

Pirma, sunkumai daro mus stipresnius. Ir antra, atsakomybė nėra našta.(…) venkite lengvų dalykų, priimkite sunkumus.

Mano kartai buvo lemta gimti okupacijoje, bet turėti galimybę gyventi pokyčių metu. Mes nebuvome tik pokyčių liudininkai, mes juos išgyvenome, patys keitėmės. Ir vis dar keičiamės.

Lietuva buvo priešaky griaunant sovietų imperiją. Buvome pirmieji paskelbę nepriklausomybę, pirmieji patyrę sunkias pasekmes – žmonių aukas ir ekonominę blokadą. Mokėmės kaip kurti šalį, ką daryti, kad ji gerai funkcionuotų. Visa tai praėję, dabar esame stipresni.(…)

Kūrybingumas, dinamiškumas ir ryžtas įrašytas į lietuvių DNR.

Todėl nevenkite iššūkių, kuriuos sutiksite savo kelyje. Tai banga, kurią pagavę neatsiliksite nuo kitų. Taip, tam reikalinga drąsa ir stiprybė, bet tai atneša ir tą džiaugsmingą momentą, kai galime sušukt:i „Mes tai padarėme!”. Jums ir Jūsų šaliai tai bus mažas žingsnelis į priekį.

Antra, atsakomybė yra svarbi.

Žinau, kad laukiate progos pritaikyti visas išmoktas teorijas, informaciją ir žinias praktikoje. Jus mokė geriausi profesoriai, politikai ir ekspertai. Bet nustebsite, kaip dažnai savo darbe turėsite ieškoti paprastų dalykų – sveiko proto, sąžiningumo ir drąsos – kad priimtumėte atsakingus sprendimus. Šios savybės bus svarbiausios dirbant bet kokį darbą ar atliekant bet kokią užduotį.(…)

Turėkite drąsos ir atsakomybės priimti sprendimus, kad ir kokie sunkūs ar nepopuliarūs jie būtų. Galite ištaisyti klaidas, bet ne praleistas galimybes. Ir jeigu būsite pirmas, kurį apkaltins per didele atsakomybe, kad per daug ieškote sveiko proto ar esate pernelyg sąžiningas, manykite, kad Jūsų karjera sėkminga“, -taip kalbėjo Prezidentė.

Ar čia nieko nėra, kas būtų skirta mums? „Galite ištaisyti klaidas, bet ne praleistas galimybes…“ Laikas, kuriant ir dauginant melą, – didžiausia praleista galimybė.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą