Valdas Tutkus
Sakyti tiesą reikia drąsos. Na, vien drąsos nepakanka, nes tiesa kaip taisyklė nebūna labai maloni, ypatingai, kai ji aiškiai skiriasi nuo valdančiųjų pozicijos. Reikia pasiruošti, kad už tiesą reikės mokėti tam tikrą kainą.
Vakar Lietuvos Regionų partijos valdyba aptarinėjo mano, kaip Asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ pirmininko, santykius su partija. Šie santykiai iš tiesų nelabai paprasti, bet ne dėl asociacijos, o dėl mano požiūrio į partijos poziciją pagrindiniais, mano manymu, Lietuvos žmonėms svarbiais klausimais. Tai – mūsų Valstybės saugumas, Tautos vienybės klausimai, manau, nepatenkinama migracijos politika. Tiesa, pasekmių, tokių, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, mes dar nepajutome, tačiau link to artėjame milžinišku greičiu. Kai pajusime, bus jau per vėlu. Šeima ir demografija, pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas – taipogi. Jau nekalbu apie užsienio politiką, mokesčius, ekonomiką, švietimą ir mediciną.
Buvau įsitikinęs, kad partija turi įtvirtinti savo išskirtinę poziciją. Poziciją, kuri atitiktų Lietuvos žmonių lūkesčius. Ne tuos, kurie šiandien deklaruojami, o tikrus. Tačiau to nėra.
Pamenu, kaip džiaugėsi partiečiai, atsikratę Pinskų, buvo sužibusi viltis, kad eisime savo keliu, tačiau taip nenutiko. Pinskų neliko, tačiau jų dvasia gyva. Regionų partija palankiai plaukia valdančiųjų farvateryje, nemato ir neieško savo kelio. Trumpai sakant, socdemai – tik kitu pavadinimu, taip, kad opozicija jau niekaip nekvepia.
Taigi, gavau pasiūlymą pasitraukti iš partijos, neva dėl Asociacijos „Alternatyva Lietuvai“. Net nekalbėsiu apie tai, kad Lietuvos įstatymai leidžia partijos nariams dalyvauti ir asociacijų veikloje, bet, matyt, Regionų partija čia – išimtis. Taip, kad priežastis slypi giliau. Kadangi trauktis atsisakiau, buvau pašalintas. Išsiskyrėme draugiškai, teisybės teismuose neieškosiu, nes, kol partiečiai nesupras, kad Lietuvai netinka kelias, kuriuo mūsų Valstybę veda klaninės (mano nuomone) partijos, o Regionų partija palankiai eina iš paskos, mums tikrai ne pakeliui.
Taigi, šalinti manęs jau nėra iš kur, todėl visą energiją atiduosiu „Alternatyvos Lietuvai“ stiprinimui.
Noriu pasidžiaugti, kad tas puolimas prieš mus davė teigiamų rezultatų. Kiekvieną dieną gauname pareiškimų, narių skaičius didėja, geografija plečiasi. Atsiranda viltis, kad Lietuvos žmonės kyla nuo sofų, kad pradeda suprasti, jog tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvensime, kaip gyvens mūsų vaikai. Tai parodė mitingas prieš nekilnojamo turto mokestį. Žinoma, valdantieji sugalvos dar ką nors, bet ar tai sustabdys plaukiančią upę? Tikrai ne. Plečiame ir savo tarptautinį bendradarbiavimą.
Lietuvai reikalinga alternatyva. Kitas kelias, kur piliečiai bus ne paklusnios avelės, o patys spręs, kaip gyventi. Kaip to ir reikalauja mūsų Konstitucija, tik, pasirodo, ne iš visų.
