Beglobiai vaikai tapo JAV ir Rusijos santykių įkaitais

0
6
- Reklama -

Vaikas globos namuose (sxc.hu)

Po kelių skandalų susijusių su rusų vaikais, kurie buvo įvaikinti amerikiečių įtėvių, Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą draudžiantį JAV piliečiams įsivaikinti Rusijos našlaičių prieglaudose gyvenančius vaikus. Po šių skandalų buvo rasta reikalinga priežastis, tačiau daugelis ekspertų sutiktų, jog tai buvo tik pretekstas patenkinti savo ambicijas. Akivaizdu, jog Rusijai nelengva pripažinti, kad šalis nesugeba pasirūpinti savo vaikais, o tuo labiau, jog jie iškeliauja gyventi pas ilgametį varžovą.

Prielaidas, jog amerikiečių siekis įsivaikinti Rusijos vaikus žeidė V. Putino ambicijas įrodo ir tokie jo žodžiai: „Gali būti, jog pasaulyje yra daugybė vietų, kur gyvenimo standartai yra geresni nei pas mus. Na ir kas? Dėl to mes išsiųsime ten visus savo vaikus? Galbūt dėl to ir patys turėtume tenai persikelti?“.

Skaudžiausia, jog sprendimas tiesiogiai palies per tūkstantį vaikų, dėl kurių jau pradėtas įvaikinimo procesas. Iš viso, šalyje yra 780 000 beglobių vaikų, per 80 proc. yra vadinamieji “socialiniai našlaičiai“, t.y. vaikai turintys tėvus, kuriems dažniausiai dėl alkoholizmo atimtos tėvystės teisės. V.Putinas labai norėtų, jog visi šie vaikai liktų Rusijoje, tačiau faktas akivaizdus, jog pačioje Rusijoje šiuo metu tėra apie 18 000 šeimų, siekiančių įsivaikinti našlaitį. Tai reiškia, jog likę šimtai tūkstančių beveik netenka vilties surasti savo tėvus. Iš viso, po šaltojo karo nutraukimo amerikiečiai įsivaikino per 60 000 Rusijos vaikų.

Oficialia priežastimi paskelbti tokį draudimą tapo keli skandalai susiję su įtėvių iš JAV aplaidumu. Štai neseniai devynioms valandoms mašinoje paliktas Rusijoje įvaikintas berniukas mirė dėl nepakeliamo karščio. O viena amerikietė dėl neaiškių atsisakė savo naujojo globotinio ir grįžo į Rusiją „įsigyti“ naujo lyg tai tebūtų nauja batų pora. Būtent tokia antraštė iškart pasirodė laikraštyje Pravda: „Motina grąžino savo vaiką kaip batų porą“. Per pastaruosius 20 metų yra žinoma 19 atvejų, kuomet kraupiomis ar bent jau neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Amerikoje gyvenantys rusų vaikai. Tačiau šis skaičius nėra toks jau šiurpinantis žinant, jog iš viso namus Amerikoje rado keliasdešimt tūkstančių vaikų.

Keista, jog už tokį sprendimą pasisakė ir Rusijos vaikų teisių ombudsmenas Pavelas Astakhovas, kuris teigė, jog visi užsieniečių pasižadėjimai rūpintis savo įvaikiais yra melas. Toks pareigūno pasisakymas, atrodo, mažų mažiausiai per drąsus. Sprendimas priimtas tarsi panacėja nuo visų problemų, kylančių dėl aplaidumo ir korupcijos įsivaikinant vaikus. Nors galima neabejoti, jog įvairių įvykių atsiranda ir su pačios Rusijos įtėviais.

Rusijos našlaičiai yra vieni populiariausių tarp įsivaikinti norinčių amerikiečių. Vien pernai buvo pateikta beveik tūkstantis paraiškų dėl noro įsivaikinti. Visgi populiariausia išlieka Kinija. Pernai amerikiečiai čia įsivaikino apie 2500 vaikų. Kinijoje dėl vieno vaiko politikos apskritai daug paliktų našlaičių (ypač mergaičių, kurios nėra tokios pageidaujamos esant galimybei turėti tik vieną vaiką). Be to, čia sudarytos vienos palankiausių sąlygų. Procesas trunka du metus, o kaina siekia 19 000 – 23 000 dol. (Rusijoje kaina siekia net 50 000 dol.). Antroje vietoje pagal įsivaikintų vaikų skaičių yra Etiopija, kurioje neseniai prasidėjo vadinamasis įvaikinimo bumas. Pernai apie 1700 šios skurdžios šalies vaikų rado namus JAV.

Visgi Rusija nėra vienintelė valstybė, kuri pritaikė apribojimus vis didėjančiam vakariečių apetitui vaikams iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, ta pati Kinija prieš kelis metus įvedė naujų apribojimų įtėviams. Nuo 2008 m. šie turi būti vedę, jaunesni negu 50 metų, atitikti kitus socialinius ir finansinius reikalavimus, taip pat neturėti priklausomybių ir nevartoti antidepresantų. Apribojimų rezultatai buvo akivaizdūs – įvaikintų vaikų iš Kinijos skaičius per kelis metus nukrito 50 proc., tai reiškia, jog anksčiau maždaug pusė įtėvių neatitiko reikalavimų.  O štai keliose Afrikos valstybėse atsirado nurodymas, jog įsivaikinti norintys užsieniečiai turi prieš tai šalyje pagyventi kelis metus. 2008 m. Vietnamas visiškai uždraudė amerikiečiams įsivaikinti vaikus. To priežastis, pernelyg didelė korupcija ir aplaidumas įvaikinimo procese. Draudimas nebus panaikintas, kol Vietnamas nesijaus galįs susidoroti su globos namuose įsigalėjusia korupcija.

Laikraščio Vedomosti žurnalistė Maria Eismont rašė: „Dabar valstybė turės įrodyti, jog galės tais vaikais pasirūpinti geriau negu amerikiečiai“. Rusijoje yra nemažai manančių, jog pastarasis žingsnis buvo paremtas politiniais, o ne humanitariniais siekiais. Jų nuomonė tai antiamerikietiškos retorikos dalis, kuri paaštrėjo maždaug prieš metus, kuomet prasidėjo naujoji  prezidento kadencija. Rusijos piliečiai surinko 100 000 parašų prieš naująjį valdžios sprendimą.

Amerikiečiams palikta galimybė įsivaikinti Rusijos vaikus, jeigu juos sieja giminystės ryšiai. Neabejojama, jog bus nemažai atveju, kuomet tie ryšiai bus „sukuriami“ pinigų pagalba. Taigi ypač vaikų norintys amerikiečiai, ko gero, ras būdų parsivežti į namus Rusijos mažylius. Tačiau V.Putinui bent jau bus ramiau, jog oficialiai niekas šalies vaikų iš Rusijos negelbėja.

Putinas pažadėjo, jog beglobių vaikų politika neapsiribos tik tokiais draudimais įsivaikinti. Anot Rusijos prezidento, bus daroma viskas, jog tėvų neturintiems vaikams ir šalies viduje būtų sukurtos pakankamai geros sąlygos augti. Jis taip pat pažadėjo sukurti geresnes sąlygas įsivaikinti Rusijos poroms, nors akivaizdu, jog tokių palyginti su beglobių vaikų skaičiumi yra absoliuti mažuma.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą