Saakašvilį išsuko „karuselėje“?
Tų šventinių dienų vakarais Tbilisis žėri įvairiaspalviais žiburėliais. Lempučių girliandos, spindinčios blyškiai žydra spalva, puošia pastatų fasadus, paversdamos juos tarsi pasakų ledo rūmais. Nors lauke šaltis, veikia visi fontanai. Aikštėje priešais parlamentą pastatytos suvenyrų palapinės ir geltonai rožinė karuselė su puošniais žirgeliais. Fontanai ir karuselė – tai Michailo Saakašvilio vizitinė kortelė, kuris, kaip oficialiai paskelbta, tapo prezidentu antrąjį kartą. Ankstesniais metais Saakašvilis įrengė daug karuselių įvairiuose šalies kampeliuose. Tačiau Gruzijoje žodis „karuselė“ turi ir kitą prasmę. Čia visi žino, kad taip vadinama technologija, leidžianti užtikrintai laimėti rinkimus.
„Miša suklydo“
– Aš nesuprantu, kaip galėjo atsitikti, kad jis laimėjo? – sako mano pažįstamas tbilisietis Vacho, anksčiau buvęs fizikas, dabar smulkus verslininkas.
– Aš žinau, kad niekas iš mano artimųjų už jį nebalsavo. Aš balsavau už Gamkrelidzę, mano brolis – už Natelašvilį. Tėvas pasakė, kad niekuo nepasitiki, ir paprasčiausiai perbraukė biuletenį. Taip pasielgė daugelis. O dabar pasirodo, kad jis surinko daugiau kaip 50 procentų balsų. Kaip jie tai padarė?
Tbilisyje sunku sutikti žmogų, kuris būtų balsavęs už Saakašvilį. Pavyzdžiui, visas viešbučio, kuriame aš gyvenau, personalas balsavo už opoziciją. Už Gačečiladzę balsavo mergina, pardavusi man bilietą skristi lėktuvu. Už Natelašvilį – taksistas, vežęs mane per miestą. Dar vienas pareiškė, kad jis nėjo į rinkimus. Jis papasakojo nuostabią istoriją:
– Jūs žinote, pas mus prieš rinkimus buvo surengta kampanija prieš bedarbystę. Visus, norinčius dirbti, įdarbino. Tačiau tai buvo laikinas darbams trims mėnesiams. Paskui visus atleido. Mokėjo po 600 larių, po 200 už mėnesį. Beje, šeimininkas tiesiai sako: „Į darbą gali neiti, tu man tik trukdysi. Sėdėk namuose, pasiimk savo pinigus“. Aš taip pat nuėjau, užsirašiau, be to, padarė mano asmens liudijimo kserokopiją. Aš manau, kad ta kserokopija jau nubalsavo už tą, už kurį reikia. Ir man lyg negalima balsuoti už kitą.
Kaip tvirtina opozicija, kserokopijos buvo daromos tūkstančiams žmonių. Mažytė parduotuvėlė Rustavelio prospekte. Tokiose parduotuvėlėse ir kavinėse formuojasi tai, kas vadinama „visuomenės nuomonė“. Iš čia gerai matyti, kas vyksta gatvėje. Čia užbėga sušilti ir revoliucionieriai, ir policininkai. Parduotuvėlių tarnautojai ir lankytojai žiūri televizijos naujienas ir jas audringai komentuoja.
– Miša apsiriko, – sako vienas iš jų.
– Kaip? – klausiu.
– Visaip. Jei 150 tūkstančių žmonių išeina į gatvę, tai reiškia, kad jis suklydo. Štai aš turiu savo nedidelį verslą. Aš keliuosi kas rytą 6.30, dirbu, baigiu vėlai vakare. Man niekam kitam nelieka laiko. O mūsų prezidentas turi daug laiko, kad gali ištisas dienas vaikščioti ir mėgautis. Jis anksčiau gaudavo 300 dolerių, o dabar milijardierius.
– O štai mano šeimą jis išgujo į gatvę, – įsiterpia į pokalbį atsitiktinis lankytojas. Matote t solidų pastatą su kolonomis? Jį statė vokiečiai, karo belaisviai. O už jo yra naujas namas, kuriame aš prieš penkerius metus nusipirkau butą. Padariau jo remontą. Paskui namą su kolonomis ir tą vietą, kur stovėjo mūsų pastatas, nupirko rusų-gruzinų firma viešbučių kompleksui, o mums liepė išsikelti. Vieną dieną atėjo ir liepė per valandą išsikelti, išsigabenti daiktus. Paskelbė, kad namas avarinis. Paskui jį griovė visą mėnesį, toks jis buvo avarinis. Firma mums davė po 1400 dolerių už kvadratinį metrą, o ir siūlė mums butą be remonto už metrą po 2500 dolerių. Dabar mes gyvename pas giminaičius. Tiesa mums stato namą, mes pasiekėme, tačiau jis bus pastatytas po 2-3 metų. Leiboristų štabe man parodė nuo laiko pageltusį, seną plakatą.
Kai manęs klausinėjo apie Saakašvilį, aš visada rodau tą plakatą, – pasakė štabo vadovas Josifas Šatberašvilis. – Čia Saakašvilis, dar ne prezidentas, žada gyventojams sugrąžinti tarybinius indėlius. Ir ką gi sugrąžino? Tokia jo pažadų kaina.
Pasivažinėjome maršrutiniais
Sausio 5-ąją daugelis Tbilisio gyventojų taip ir nesulaukė savo stotelėse nei savojo autobuso, nei maršrutinio. Nors kartais virtinės tų maršrutinių autobusiukų pravažiuodavo pro šalį nesustodami. Tačiau kažkodėl daug tų maršrutinių buvo pastebėta prie rinkiminių apylinkių. Jie perveždavo tuos pačius žmones iš vieno rinkimų punkto į kitą. Vakare visi tie maršrutiniai autobusiukai stovėjo prie filharmonijos, kur šventė pergalę Saakašvilio šalininkai. Opozicijos aktyvistams pavyko nufotografuoti kai kuriuos kai autobusiukų numerius. Dokumentuose, pateiktuose opozicijos „MK“ apžvalgininkei, yra fotonuotrauka žmogaus, balsavusio minimum tris kartus skirtingomis pavardėmis: vieną kartą jis buvo svanas, du – megrelomas. Taip bet kuriuo atveju tvirtina moteris stebėtoja, kuri nufotografavo jį savo mobiliuoju telefonu. Ir maršrutiniai, ir svanas megrelas – tai dalis rinkimų technologijos, vadinamos „karusele“.
– Yra armėniška, rusiška „karuselė“, – tvirtino priešrinkiminio leiboristų štabo vadovas Josifas Šatberašvilis. – Tačiau ta gruziniška „karuselė“ pati įmantriausia. Šio genialaus išradimo, verto Nobelio premijos rinkimų falsifikacijos srityje, yra Gruzijos parlamento deputatas Chatuna Gogorišvilis.
„Karuselė“ reikalauja daug piniginių išlaidų. Beje, naudotis ta metodika gali tik valdžia, nes jai reikalingas didžiulis suklastotų asmens pažymėjimų skaičius ir daug tuščių biuletenių su tikrais parašais ir antspaudais. Opozicija parengti tokių biuletenių yra nepajėgi.
– Vaikšto po kapines, nurašinėja nuo antkapių jau mirusių žmonių vardus ir pavardes, – aiškino Šatberašvilis. – Paskui spausdina falsifikuotus pažymėjimus su tais vardais.
Gruzijoje piliečiai turi ne pasus, o korteles, įspaustas į plastiką. Jas padirbinėti ne tai sudėtinga. Per ketverius metus, praėjusius po paskutinių prezidento rinkimų, rinkėjų sąrašai mįslingu būdu išaugo milijonu ir 200 tūkstančių žmonių. Dabar rinkėjų jau yra 3 milijonai 400 tkstančių, o buvo 2 milijonai 200 tūkstančių.
Buvęs rinkimų štabo vadovas Georgijus Zvanija Patarkacišvilis papasakojo:
– Mes gavome oficialius sąrašus už CRK (Centrinės rinkimų komisijos). Juose 26 tūkstančiai žmonių minimi dviejose skirtingose apylinkėse. Visiškai sutampa jų vardai, pavardės, gimimo data. Tie 26 tūkstančiai – šimtaprocentinė karuselė. Jie balsuos minimus du kartus. Aš užtikrintas, kad papildomuose sąrašuose jie atsiras 5-6 kartus. Mes pateikėme CRK oficialų skundą. Jokios reakcijos.
– „Karuselės“ dalyviams pažada pinigų. – Tarkim, 50-100 dolerių. Moka ir mikroautobusų vairuotojams, kuriuos paima iš tradicinių maršrutų. Mūsų šaltiniai tvirtina, kad jiems mokėjo po 50 larų ir dar duodavo nemokamai 40 litrų benzino.
– Tam tikrame konspiraciniame bute išduoda žmonėms biuletenius, kuriuose iš anksto atžymėtas 5-asis numeris (Saakašvilis) – teigia Zvanija. – Su antspaudu, su parašu. Jis jų kišenėje. Jie eina į rinkimų punktą, gauna tuščią biuletenį ir deda jį į kišenę. Kabinoje susiranda jau užpildytą biuletenį ir įmeta jį į urną. Eina į skirtą susitikimo vietą, kur atiduoda tuščią biuletenį ir gauna savo pinigus. Yra dar vienas metodas: žmogų priverčia nufilmuoti mobiliuoju telefonu biuletenį su atžyma reikiamoje vietoje.
Mišizmas
Beje, kuo didesnis rinkėjų aktyvumas, tuo mažesnis „karuselės“ efektyvumas. Rinkimų punktų pralaidumas Gruzijoje buvo labai mažas. Sausio 5-ąją rinkimų punktuose susidaro eilės. O „karuselininkui“ juk reikia suspėti pastovėti keliose eilėse. Matyt, dėl to Saakašvilis Tbilisyje vienareikšmiškai pralaimėjo. Tai patvirtino pirminiai rinkimų protokolai tų punktų, kuriuos aš mačiau savo akimis. Provincijoje buvo naudojami kiti metodai: tiesioginis spaudimas ir rinkėjų gąsdinimas, biuletenių įmetimas (prieš uždarant punktus Tbilisio Vakės rajone ir Vakarų Gruzijoje užgeso šviesa). Pažįstamas armėnas iš Achalcichės pasakojo, kad jam paskambino iš ten giminaičiai: visus juos privertė balsuot iuž Saakašvilį, nors niekas nenorėjo. „Ką belieka daryti? Tik išeiti į gatvę, – jaudinosi pasakotojas. Valdžios „aktyve kariškiai ir policija, kurie balsuoja vietose, kur opozicijos stebėtojai nepatenka. – Kuklūs Saakašvilio rezultatai rodo, kad jo reikalai visai blogi, – pasakė man štabe Patarkacišvilis.
– Pritempė šiek tiek per 50 procentų, kad tik išvengtų antrojo turo. Jei jis būtų turėjęs bent 40 procentų, būtų prirašę visus 70.
Tik ypatinga priežastis galėjo priversti tbilisiečius Kalėdų išvakarėse, kada lauke buvo šuniškas šaltis, o taksistų tarifas išaugo dvigubai, susirinkti apledėjusioje Rikės čiuožykloje.
Aš atėjau sužinoti, ką opozicija ketina daryti, – sakė Mzija, kuri dirba valstybinėje įstaigoje, gauna 900 larų, bet ateiti į mitingą nepabūgo. – Aš žinau, kad Gačečiladzė laimėjo. Jis būtų laimėjęs pirmajame ture, jei ne tokie pažeidimai. Aš balsavau už jį dėl to, kad jis nori sukurti parlamentinę respubliką. Aš žinau visus savo kaimynus – už Saakašvilį balsavo vienetai.
– Bet juk jis jums padidino atlyginimą?
– O mane ankstesnis labiau tenkino. Aš dabar negaliu apsivyti infliacijos.
– Nesvarbu, blogiau ar geriau mes pradėjome gyventi prie Saakašvilio, – pasakė Malchazas, pagal profesiją vyndarys. – Tie žmonės išėjo dėl to, kad nori teisingumo. Mes reikalaujame, kad balsus skaičiuotų sąžiningai, kad rinkimai būtų sąžiningi. Mes kol kas to viliamės.
– Man vis tiek, kas bus, kad tik Miša nepatektų, – kalba jo bičiulis, taip pat verslininkas. – Jis apgavo žmones. Jis elgiasi Gruzijoje kaip priešiškoje valstybėje. O tai, kad jis sugadino santykius su Rusija, tiesiog kvaila.
Naktį po rinkimų aš nutariau pasivaikščioti po miesto centrą. Priešais išsiveržė autobusas, nudažytas didžiuliais raudonais skaitmenimis 5 ir Saakašvilio portretais. Kiekvieną autobusų stotelę puošė du jo portretai. Tavisuplebo aikštėje milžiniškas Miša temdė savo didingumu Ceretebelio kūrybos Šventąjį Georgijų. Kiek tolėliau visą daugiaaukščio pastato grindinį buvo apglėbęs šedevras „Michailas ir vaikai“. Ir čia per tuščią Rustavelio prospektą nuo filharmonijos, kur tik ką baigėsi pergalei skirtos iškilmės, prašvilpė prezidento kortežas.
Marina Perevozkina
Speciali „MK“ korespondentė iš Gruzijos
Vertimas “Karšto komentaro”
