Jaunesniojo JAV senatoriaus iš Kentukio Rando Paulo pareiškimas prieš balsavimą dėl V. Zelenskio prašomos finansinės paramos skyrimo Ukrainai:
„Šiandien aš atkreipiu dėmesį į Atstovų Rūmų, Senato ir JAV prezidento vadovybę. Aš nesutiksiu, kad būtų skubiai priimta jokia išlaidų priemonė, suteikianti daugiau Amerikos pagalbos Ukrainai.
Paprasčiau tariant: mes neturime papildomų pinigų siųsti į Ukrainą. Mūsų šių metų deficitas viršys 1,5 trilijono USD. Skolintis pinigų iš Kinijos siųsti į Ukrainą nėra prasmės.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Amerikos mokesčių mokėtojas skyrė Kijevui 113 mlrd. Per 583 karo dienas nuo 2022 m. vasario 24 d. iki šio mėnesio pabaigos šis vidurkis sieks 6,8 mlrd. USD per mėnesį arba 223 mln. USD per dieną.
Šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyksta į Vašingtoną, siekdamas, kad Kongresas patvirtintų Bideno administracijos 24 milijardų dolerių papildomos pagalbos prašymą.
Kada baigsis pagalbos prašymai? Kada baigsis karas? Ar kas nors gali paaiškinti, kaip atrodo pergalė Ukrainoje? Prezidentas Bidenas tikrai negali. Jo administracija nesugebėjo suformuluoti aiškios strategijos ar tikslo šiame kare, o ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nesugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų rytuose.
Vis labiau tikėtina, kad Ukraina taps dar vienu begaliniu liūnu, finansuojamu iš Amerikos mokesčių mokėtojų, be jokios aiškios pabaigos. Štai kodėl visuomenės palaikymas karui mažėja. CNN rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa rodo, kad dauguma amerikiečių dabar nepritaria Kongresui, kad būtų leista papildomai finansuoti Ukrainą.
Abiejų partijų Senato vadovybė tai žino. Štai kodėl jie bando laikyti federalinę vyriausybę įkaite, įtraukdami 24 milijardų dolerių pagalbos prašymą į tęstinę rezoliuciją: priversti mūsų ranką. Arba finansuojame nesibaigiantį karą Ukrainoje, arba viena partija uždarys federalinę vyriausybę ir privers kentėti Amerikos žmones.
Tai aiškus pareigos nevykdymas, ir aš to nepalaikysiu. Mano kolegos: Jūs, kaip Amerikos žmonių atstovai, neturėtumėte už tai stovėti. Mums pateiktas įstatymo projektas turėtų būti susijęs su savo, o ne kieno nors kito, vyriausybės finansavimu. Darysiu viską, ką galiu, kad blokuočiau įstatymo projektą, į kurį įtrauktas finansavimas Ukrainai.
Kaip išrinktieji pareigūnai privalome vykdyti užsienio politiką, kuri skatina Amerikos žmonių saugumą ir klestėjimą. Milijardų dolerių nukreipimas į mėsmalę Rytų Ukrainoje to nepadaro.
Kuo ilgiau šis konfliktas tęsis, tuo didesnė rizika, kad klaidingas skaičiavimas ar tikslingas eskalavimas įtraukia JAV į tiesioginį konfliktą su Rusija. Rusijos kariuomenė gali turėti kruviną nosį, bet Maskva vis dar turi didžiausią branduolinį arsenalą pasaulyje. Neapsimeskime, kad Amerikos įsitraukimas į šį karą yra be rizikos.
Jei tai nėra pakankamai blogai, Senato vadovybė neleido įgyvendinti veiksmingų priežiūros mechanizmų, užtikrinančių, kad sunkiai uždirbti Amerikos mokesčių doleriai netaptų švaistymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo aukomis. Dėl to, be milžiniškų karo išlaidų, galiausiai sumokėsime ir korupcijos mokestį.
Deja, korupcija Ukrainoje slypi giliai, ir yra daug įrodymų, kad ji siautėjo nuo Rusijos invazijos. Zelenskiui nusileidus Niujorke anksčiau šią savaitę, sužinojome, kad dėl korupcijos Ukrainos gynybos ministerijoje buvo atleisti šeši gynybos viceministrai. Tai įvyko praėjus dviem savaitėms po gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo, kuris buvo atleistas iš pareigų, atleidimo, kai paaiškėjo, kad Gynybos ministerija netinkamai tvarkė karinius kontraktus.
Praėjusį mėnesį Zelenskis atleido visus dvidešimt keturis regiono kariuomenės verbavimo vadus, nes jie „buvo susiję su neteisėta veikla, įskaitant praturtėjimą“.
Praėjusį spalį sužinojome, kad JAV siuntos granatsvaidžių, kulkosvaidžių, šautuvų, neperšaunamų liemenių ir tūkstančiai šovinių pateko į nusikalstamų grupuočių ir ginklų prekeivių, prisistatančių humanitarinės pagalbos organizacijomis, rankas.
Ką mes darome? Ar tai sąžininga Amerikos žmonėms? Milijonai amerikiečių kasdien stengiasi sudurti galą su galu. Milijonai amerikiečių stengiasi aprūpinti savo šeimas ir padėti ant stalo maistą. Ar galime sąžiningai pažvelgti savo rinkėjams į akis ir pasakyti, kad tai gera jų mokesčių dolerių investicija?
Kai kas sako, kad taip siekiama išsaugoti demokratiją. Jie turėtų būti sąžiningi sau ir kitiems. Ukraina toli gražu nėra ryškus demokratijos pavyzdys. Nors karo meto įtampa gali sukelti abejotinų vyriausybės veiksmų, turime į šiuos atvejus žiūrėti kritiškai; juk mes turime gyventi su jais, kai karas kada nors baigsis. Tarsi tai įrodytų, kad nepaisant visų banalybių apie Ameriką, remiančią demokratiją, Ukraina, didžiausia Amerikos gerovės gavėja, atšaukė kitus šalies prezidento rinkimus.
Galų gale, tai ne apie tai, kas yra ar ne Ukraina, atsižvelgiant į jos valdymo formą. Visa tai susiję su mūsų interesais ir mūsų nacionaliniu saugumu. Kiekviena diena, kai šis karas tęsiasi, yra dar vienas ruletės sukimas ir dar viena galimybė jam sustoti Armagedone. Ir mes mokame už privilegiją. Negalime tęsti veiklos kaip įprasta. Negalime ir toliau kelti kitų šalių poreikių aukščiau savo. Negalime išgelbėti Ukrainos pasmerkdami Amerikos ekonomiką. Ir tikrai negalime išgelbėti Ukrainos kariaudami su Rusija.
Kad ir kaip užjaučiame Ukrainos žmones, mano priesaika reikalauja, kad pirmenybė būtų teikiama Amerikos žmonėms. Raginu savo kolegas priešintis bet kokioms pastangoms laikyti federalinę vyriausybę Ukrainos finansavimo įkaite“.
Pareiškimas publikuotas „The American Conservative“
