Kibernetinės atakos Gruzijoje – oligarchas prieš „diktatorių“

0
3
- Reklama -

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. KK nuotr.

Dabartinis Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis ilgai buvęs mėgstamas tarp savo piliečių ir buvęs Lietuvos bei kitų Vakarų valstybių vadovų numylėtiniu pagaliau susidūrė su rimtu konkurentu kovoje dėl valdžios. Demokratų partijos, bandančios laimėti 2012 m. parlamento rinkimus, vadovas buvo sveikinamas kaip itin charizmatiška asmenybė ir vakarietiškai mąstantis reformatorius. Tačiau per tuos metus dabartinis Gruzijos prezidentas susilaukė dar daugiau kritikos, kurios aidai atsiliepia ir dabartinei rinkiminei kampanijai. Tiesa, visa tai tebūtų įprastiniai demokratinės valstybės parlamento rinkimai jei ne gandai apie itin nešvarius rinkiminius abiejų pusių žaidimus.

M. Saakašvilis ir jo partija pirmiausiai siejami su drąsiu pasipriešinimu buvusiai Rusijos hegemonijai šiame krašte. Taip pat su nostalgija prisimenama rožinė revoliucija. Tačiau kai kurie veiksmai tos pačios Rusijos atžvilgiu vertinami itin prieštaringai, kartais laikytini ne tik neapgalvotais, tačiau ir savotišku rusų karybos provokavimu. O susidūrus su ekonomine krize prezidentas neva pasidavė pernelyg karštligiškai kovai su finansiniais sunkumais.

Dabartinis M. Saakašvilio konkurentas –Bidzina Ivanišvili, turtingas verslininkas (turtas vertinamas 6,4 milijardo dolerių) savo karjerą pradėjęs Rusijoje, praturtėjus grįžęs į savo gimtinę. Pastarasis kandidatas dabar vadovauja naujai susikūrusiai partijai skambiu pavadinimu– „Gruzijos svajonė“.

Ši partija kaltina M. Saakašvilio vadovaujamą valdžią surengus kibernetines atakas prieš partijos vadovą, šeimos narius ir svarbiausius patarėjus. Nors valdžios pareigūnai turi tik vieną atsakymą – tariamos atakos prieš „Gruzijos svajonę“ pačių jos narių išsigalvojimas ir provokacija. Kibernetinės atakos užfiksuotos Rugsėjo 7 dieną. Buvęs Gruzijos ambasadorius Vašingtone teigė, jog taip dabartinė valdžia paskelbė karą, kuriame neva kariauja „valstybė“ ir „priešai“. Galiausiai abi šalys kaltina viena kitą dėl kibernetinių išpuolių. Nors nešvarius triukus veikiausiai naudoja abi pusės, tačiau daugeliui neutralių politikos ekspertų šios atakos atrodo vien „svajotojų“ eskalacija.

B. Ivanišvilio rėmėjų teigimu, tyrėjai rado 66 virusus penkiuose B. Ivanišviliui, jo šeimai ir artimiems patarėjams priklausančiuose kompiuteriuose. Virusai pasklido po dar 50 kompiuterių. Šis virusas neva labai gudrus programinis kūrinys, gebantis savarankiškai įjungti kompiuterio kamerą ir daryti nuotraukas kas dešimt sekundžių, taip pat „nulaužti“ slaptažodžius pagal klavišo nuspaudimus. Tačiau reikėtų pabrėžti, jog visi šie tyrimai ir jų rezultatai nėra oficialūs.

Europos Taryba jau buvo įspėjusi Gruzijos vyriausybę, jog ankstesni jos veiksmai panašūs į bandymus sunaikinti opoziciją, ypač „Gruzijos svajonės“ rėmėjus. Visgi M. Saakašvilis su pasididžiavimu skelbia – Spalio 1 d. įvyksiantys rinkimai bus patys demokratiškiausi nuo šalies Nepriklausomybės atgavimo.

M. Saakašvilis taip pat pastebėjo, jog jo oponentas oficialiai nesikreipė dėl šių atakų ir neprašė, jog incidentas būtų ištirtas. Pasak jo, jei tik B. Ivanišvilis paprašytų surasti atakų organizatorius, pareigūnai tuoj pat imtųsi darbo. Taip pat prisimenama, jog Gruzija pati 2008 m. karo su Rusija metu patyrė kibernetinę ataką, kuomet buvo užblokuoti visi vyriausybiniai puslapiai, todėl šaliai tai jautri tema ir ši valdžia tikrai nesiimtų tokių triukų.

Jeremis Rosneris, garsus M. Saakašvilio pasamdytas viešųjų ryšių specialistas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, teigė, jog B. Ivanišvilis ir jo partija visais įmanomais būdais pasiryžę priversti abejoti dabartine demokratija, todėl tariamos kibernetines atakos jiems puiki proga tai dar kartą pademonstruoti. M. Saakašvilio vaizdavimas esant autoritariniu tironu, kuris Gruziją pavers antrąją Kuba yra kone pagrindinis „Gruzijos svajonės“ arkliukas.

M. Saakašvilis labiausiai apeliuoja į tai, jog B. Ivanišvilis yra Rusijos statytinis ir šie rinkimai nulems Gruzijos Nepriklausomybės klausimą. Tačiau tai gali neišgąsdinti tų, kurie jau pavargo nuo įtampos su Rusija. Taigi spalio 1 d. paaiškės ko Gruzijos žmonės bijo labiau – autoritarinio režimo ar tariamo Rusijos statytinio. Tiesa, abu kandidatai nesusilaikydami žarstosi panašaus pobūdžio populistiniais pažadais ir tai labiausiai juos vienijantis bruožas.

Pagal užsienio spaudą parengė Vaida Paciūnaitė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą