Kodėl po 20 metų veiklos iš Rusijos išvaryta USAID?

0
0
- Reklama -

sxc.hu nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų įkurta pagalbos agentūra USAID (U.S. Agency of international development) Rusijoje veikė 20 metų, o savo veiklą pradėjo beveik iš karto po šaltojo karo pabaigos ir buvo vienas iš simbolių, kad JAV ir Rusija gali ne tik varžytis, tačiau ir sėkmingai bendradarbiauti. Rusijos vadovybė griežta – USAID savo veiklą turi nutraukt iki spalio 1 d. Nors šios agentūros veikla vertinama įvairiai, pavyzdžiui kaip nelegali intervencija į užsienio valstybės reikalus, tačiau kyla klausimas, kodėl USAID išprašoma būtent dabar. Ar trūkusi V. Putino kantrybė yra reikšmingas atšalimo tarp dvejų supervalstybių ženklas?

Rusijos atstovai teigia, jog pasikeitė ne Rusijos požiūris ar politika, o pati agentūra peržengė ribas. Pasipiktinimą kėlė netiesioginis USAID įsikišimas į pastarųjų rinkimų procesą. Ne paslaptis, jog amerikiečių agentūra nuo 2002 m. remia rinkimų stebėtojų organizaciją „Golos“, o pastaroji nuolatos aptinka didesnių ar mažesnių pažeidimų rinkimų metu. Baiminamasi, jog USAID išvarymas atsilieps „Golos“ veiklai, todėl užtikrinti rinkimų skaidrumą taps dar sunkiau. Dėl šio sprendimo apgailestavo ir „Golos“ pirmininkė Lilija Šibanova, kuri tikina, jog USAID padarė labai daug tiek dėl skaidresnių rinkimų, tiek dėl spaudos laisvės. „Tai labai blogas ženklas“, – teigė ji.

Didžioji dalis USAID biudžeto skiriama įvairioms pilietinėms ir demokratinėms organizacijoms ar programoms. Tokių organizacijų veikla Rusijoje pageidaujama vis mažiau. Tarp Rusijos politikų yra netgi manančių, jog amerikiečių agentūra čia tarnavo ir šnipinėjimo tikslais. Atrodo, jog agentūra tapo pagrindiniu atpirkimo ožiu Rusijos valdžios paskelbtoje kovoje su neteisėta užsienio intervencija į šalies politinį gyvenimą. Tuo pačiu Rusija sugriežtino nevyriausybinių organizacijų veiklos stebėjimą, jei jos gauna pinigus iš užsienio.

Abi valstybės šaltojo karo metu kišosi į Trečiojo pasaulio šalių reikalų neva norėdamos apsaugoti žmogaus teises ir atnešti demokratiją, nors turėdavo visai kitų tikslų. Tad nieko keisto, jog Rusijos valdžia dabartiniuose USAID pareiškimuose apie demokratiškesnės visuomenės kūrimą mato vien slaptus ketinimus įsikišti į Rusijos politinį gyvenimą ir net nuversti valdžią.

Tiesa, USAID veikla nebuvo vien politinė ar teisinė. Buvo kuriamos programos ir kovai su ligomis (47 proc. biudžeto), pavyzdžiui, tuberkulioze. 4 proc. šių metų lėšų buvo numatyta aplinkosaugos programoms. Kai kas atkreipia dėmesį ir į dar vieną šio išvarymo priežastį – užsienio pagalba smogia šios supervalstybės išdidumui. Didžiausiai pasaulio valstybei, kurios ekonomika neva vis auga, bet kokia parama iš užsienio galėjo tapti tiesiog nepriimtina. Tarptautinio Karnegio fondo atstovas Matthew Royanksy teigia pastebėjęs, jog pastarąjį dešimtmetį Rusija formuoja įvaizdį, dabar ji yra ne paramos gavėja, o teikėja.

USAID uždarymas nebe pirmas žingsnis, kuriuo atsisakoma bet kokios JAV pagalbos. Prieš du metus Rusija atsisakė amerikiečių pagalbos Mokslų ir Technologijų centre, kur buvo sprendžiamos senų Rusijos ginklų laikymo problemos. Pagalbos atsisakyta po 18 metų dvišalio bendradarbiavimo, veikiausiai tiesiog nenorint, jog vakariečiai be reikalo sukiotųsi aplink tokias jautrias technologijas.

Kai kurie Rusijos atstovų pareiškimai atrodo tiesiog paranojiški. Pasigirdo netgi tokių kaltinimų, jog JAV atsakinga tiek už priešrinkiminius protestus, tiek už Pussy Riot išpuolį. Sąmokslo teorijos, jog Vašingtonas gali turėti grandiozinį dabartinės valdžios nuvertimo planą, atrodo dar keisčiau. Visi kaltinimai lyg desperatiški bandymai nukreipti dėmesį nuo vis didėjančio noro pažaboti demokratijos idėjas. Rusijos piliečiams lengviau patikėti tuo, jog išprašytas įtakinga užsienio šnipų agnetūra, negu tuo, jog taip sava valdžia kovoja su demokratijos aktyvistais.

Patys USAID darbuotojai sako, jog pastarasis žingsnis atrodo apgailėtinas. Rusijos URM atstovui Aleksandrui Lukaševič nepatinka, jog agentūra iš šalies traukiasi pernelyg garsiai, įtraukdama žurnalistus. Anot jo, užsienio spaudos nušviečiama situacija, jog Rusija neva bando persekioti nevyriausybines organizacijas, neatitinka realybės. Visa tai, kas nutiko yra dviejų valstybių tarpvalstybiniai santykiai, apie kuriuos kalbėta jau seniai.

Manoma, kad šis žingsnis gali turėti įtakos daugelyje kitų sferų, kuriuose susiduria šios dvi supervalstybės. Santykiai gali pakisti tiek sprendžiant branduolinių ginklų likvidavo problemas, tiek kariaujant Afganistane. USAID išprašymas iš Rusijos gali turėti „šaldantį“ efektą, tačiau abi pusės turėjo pasimokyti ką reiškia priešiški santykiai ir nebekartoti praeities klaidų. Kol kas šiuo įvykiu galbūt patenkinti tik eiliniai amerikiečiai, kurie nesupranta, kodėl už savo sumokėtų mokesčių pinigus turi būti remiama tokia galinga ir milžiniška valstybė kaip Rusija.

Tiesa, pabrėžiama, jog JAV nežada visiškai nutraukti paramos, nes USAID ne vienintelis būdas remti kovotojus už žmonių teises ar įvairias programas. Esama ir kitų būdų kaip galima teikti finansinę paramą, be vietinio tarpininko. Be to, Rusijoje savo veiklą remia Nacionalinis Demokratijos Institutas, Nacionalinis Demokratijos Fondas, Nacionalinis Respublikonų Institutas, o rėmimas pasireiškia ne vien finansavimu, tačiau ir konsultavimu.

Parengė Vaida Paciūnaitė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą