Metas susipažinti su pagrindiniais kandidatais į popiežiaus sostą

0
7
- Reklama -

Vatikanas (sxc.hu)

Jau netrukus 115 kardinolų susirinks išrinkti naująjį popiežių. Išrinktas gali būti bet kuris iš jų, tačiau galima nuspėti labiausiai tikėtinus kandidatus, už kuriuos turėtų balsuoti dauguma. Balsavimo sistema tokia – laimėtojas turi surinkti du trečdalius plius vieną balsą. Taigi atsitiktinumams čia vietos mažai. Daugiau nei pusė kardinolų yra europiečiai (60), o net 21 iš jų yra italai. Taigi Europa turi daugiausiai galių, tačiau tikėtina ir toks variantas, jog ieškant kompromiso tarp europiečių bus renkamas pretendentas iš kito žemyno, pavyzdžiui, iš Lotynų Amerikos, kurioje gyvena per 42 proc. katalikų. Popiežiaus rinkimai tarsi strateginė kova tarp įvairiai mąstančių kardinolų ir šioje kovoje daugiausiai galimybių turi 10 žiniasklaidoje aptarinėjamų kandidatų.

Angelo Scola (71) – iškili Italų dvasininkijos asmenybė, žiniasklaidoje vadinama „katalikų kronprincu“ (artimiausiu sosto paveldėtoju). Tai konservatyvus kardinolas iš Milano, kuris buvo artimas Jonui Pauliui II ir Benediktui XVI tiek asmeniškai, tiek idėjiškai. Pagrindinis šio kardinolo trūkumas kovoje dėl popiežiaus karūnos – amžius. Ypač tada kuomet Benediktas XVI pasitraukė dėl prastos sveikatos, amžius gali atrodyti rimtas kliuvinys tinkamai eiti pareigas. Katalikų Bažnyčia gali norėti stabilesnio popiežiaus, kuris savo soste veiksnus galėtų išlikti kuo ilgesnį laiką.

Marc Quellet (68) – kardinolas iš prancūzakalbės Kanados dalies. Šis teologijos profesorius ir rektorius ilgą laiką praleido Kolumbijoje, todėl yra artimas ir kardinolams iš Lotynų Amerikos. Jono Pauliaus II valdymo laikais jis dėstė paskaitas Santuokos ir Šeimos institute. Taip pat rašė buvusio popiežiaus  katalikiškame laikraštyje, todėl yra laikomas artimu Benediktui XVI. Nėra įvardijami kliuviniai, dėl kurių jis negalėtų užimti pontifiko posto, tačiau trūksta ir stiprios motyvacijos, kuo jis pranašesnis už kitus.

Gianfranco Ravasi (70) – dar vienas Italijos kandidatas į popiežiaus sostą, užėmęs Vatikano kultūros ministro postą, todėl turintis pakankamą Kurijos palaikymą. Italas laikomas europietišku intelektualu, tačiau jo trūkumu yra per maža patirtis ir domėjimasis globaliomis problemomis. Be to, po svarbių jam patikėtų apeigų kardinolas Ravasi buvo apkaltintas karjerizmu ir Bažnyčios kiršinimu.

Christofer Schoenborn (68)– kardinolas iš Austrijos, laikomas pačiu stipriausiu Europos kandidatu į sostą, neskaitant Italijos atstovų. Ch. Schoenborn ilgą laiką dirbo administracinį darbą Vatikane. Nors yra laikomas konservatyvių pažiūrų, tačiau 2010 m. visus nustebo kvestionuodamas celibato būtinybę, nors vėliau teigė tikrai nenorįs atsisakyti šios katalikų tradicijos.

Odilo Schereris (63) – labiausiai tikėtinas kandidatas iš Lotynų Amerikos. Šis vokiško kraujo turintis Brazilijos kardinolas atstovauja šaliai, kuri pirmauja pagal katalikų skaičių. Jis matomas kaip kompromisinis variantas tenkinantis tiek Europiečius, tiek Lotynų Amerikos katalikus ir tai pagrindine laikoma jo stiprybe.

Leonardo Sandri (63) – kardinolas iš Argentinos, ilgą laiką užėmęs Vatikano diplomatines pareigybes. Kardinolas žinomas pasauliui tuo, jog perduodavo sergančio Jono Pauliaus II žinutes ir būtent jis buvo tas asmuo, kuris paskelbė, kad pontifikas mirė. Dabar L. Sandri užima Rytinių Bažnyčių departamento vadovo pareigas.

Peteris Turksonas (65) – Ganos kardinolas, susilaukiantis bene daugiausiai dėmesio visuomenei spėliojant, ar tik naujasis moderniojo amžiaus kardinolas nebus juodaodis. Visgi Peteris Turksonas savo darbais ir iškilia asmenybe nusipelnė tapti rimtu kandidatų, tik neaišku, ar kardinolams užteks drąsos priimti tokį sprendimą.  Kardinolas yra Vatikano Teisingumo ir Taikos Tarybos vadovas. Taryba 2011 m. pasižymėjo išleidusi dokumentą dėl ekonomikos reformavimo ir kovos su pasauline krize. Dokumente buvo rašoma apie „rinkų garbinimą“ bei išreiškiama parama protestams prieš Wallstreeto vadovavimą pasauliui. P. Turksonas taip pat pasižymi šiuolaikiškumu, atvirumu ir nebijojimu kalbėti atviromis temomis. Kartą išreiškė nuomonę, jog prezervatyvai gali būti naudojami tais atvejais, kuomet vienas iš poros serga AIDS.

Luis Tagle (55) – tai jauniausias tikėtinas kandidatas iš Filipinų. Arkivyskupas iš Manilos žinomas kaip „žmonių vyskupas“. Žinomos jo paprastumo apraiškos – kartą jis buvo matomas važiuojantis gatve paprastu dviračiu, yra pasikvietęs pietums elgetų iš gatvės. Tai kardinolas mokantis pasinaudoti žiniasklaidos priemonėmis – jis dažnai mirga Filipinų televizijos ekranuose bei turi susikūręs paskyrą Facebooke. Jeigu konklavoje bus pasirenkamas modernumas ir viešieji ryšiai, kardinolai, ko gero, išsirinks būtent jį.

Joan Braz de Aviz (65) – dar vienas kandidatas iš Lotynų Amerikos, Brazilijos. Kardinolas kilęs iš skurdžios 8 vaikų šeimos. Gerai žinomas jo gyvenimo momentas, kuomet būdamas jaunu kunigu pateko į susišaudymą kuriose buvo peršautas jo plautis, akis ir žarnynas. Kardinolas taip pat žinomas dėl pagalbos vargšams ir turtuolių skatinimo dalintis.

Timothis Dolanas (62) – arkivyskupas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Niujorko. Kardinolas pasižymi ypač draugišku bendravimu, todėl yra mėgstamas tiek tarp kitų dvasininkų, tiek tarp žmonių. Be to, jis stiprus teologas, Romoje praleidęs ilgą laiką tiek kaip studentas, tiek kaip rektorius. Kelią link sosto jam pastoja ne kas kitas, o tautybė. Manoma, jog popiežiaus kilusio iš supervalstybės nenorėtų nei kardinolai, nei dauguma pasaulio piliečių.

Visi kandidatai turi savo privalumų ir trūkumų, o ypač po tokio Vatikaną supurčiusio Benedikto XVI pasitraukimo neaišku, ar bus pasirenkamas šaltas konservatyvumas ar modernumas. Tačiau pastebima, kad palyginti su kitais kandidatais europiečiai šįkart atrodo pakankamai blankiai, todėl tikimybė, jog pirmąkart bus išrinktas popiežius iš kito žemyno kaip niekada didelė.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą