Marius Pareščius,
kibernetinio saugumo ekspertas
Įsivaizduokite tokį vakarą. Jūsų 13-metis sėdi kambaryje, žaidžia žaidimus arba naršo telefone. Viskas atrodo įprasta. Jūs nerimaujate dėl mokyklos pažymių, vakarieniaus, rytojaus dienotvarkės.
O kažkur Telegram grupėje jam jau parašė žmogus, kurio jūs niekada nepamatysite, nesutiksite.
Tai ne filmo scenarijus. Tai metodas, kuris šiandien veikia Lietuvoje.
Verbavimas 2026-aisiais — tai ne šnipų filmas
Kai girdime žodį “verbavimas”, dauguma iš mūsų įsivaizduoja diplomatinius skandalus, slaptas operacijas, suaugusius žmones su portfeliais tamsiuose koridoriuose.
Realybė yra kitokia ir daug banalesnė.
Šiandieninis verbuotojas nerašo el. laiškų su valstybiniais antspaudais. Jis nesusitinka kavinėse. Jis sėdi kažkur — galbūt kitame mieste, galbūt kitoje šalyje — ir valdo dešimtis pokalbių vienu metu. Su vaikais. Per Discord. Per Telegram. Per žaidimų čatus.
Ir jis puikiai žino, ko ieško: vienišas, pinigų norintis, dėmesio ieškantis paauglys, kuris pažįsta savo aplinką geriau nei bet kuris suaugęs.
Kaip tai veikia — eskalavimo principas
Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo nusikaltimo. Tai yra svarbiausia, ką tėvai turi suprasti.
Pirmasis kontaktas atrodo visiškai nekaltas. Naujas “draugas” žaidimų čate, bendruomenės grupėje arba socialiniame tinkle. Pokalbiai apie žaidimus, muzika, mokykla, kasdienybė. Pamažu — pasitikėjimas.
Tada atsiranda pirmoji užduotis.
Ji tokia maža, kad atrodo juokinga. “Paspausk like.” “Prisijunk prie grupės.” “Pakomentuok šį įrašą.” Už tai — žaidimų valiuta, dovanų kuponas, premium paskyra.
Vaikas galvoja: tai tiesiog žaidimas.
Bet mechanizmas jau veikia.
Psichologijoje tai vadinama “foot-in-the-door” technika — kai žmogus sutiko su mažu prašymu, jam daug sunkiau atsisakyti sekančio, šiek tiek didesnio. Kiekvieną kartą sutikęs, jis vis labiau įsipareigoja. Kiekvieną kartą gavęs atlygį, jis nori daugiau.
Užduotys auga. Nuo “like” — iki nuotraukos. Nuo nuotraukos — iki konkretaus objekto filmavimo. Nuo filmavimo — iki informacijos perdavimo. Iki to momento, kai vaikas supranta, kad yra per giliai — jis dažnai jau bijo kalbėti su tėvais.
Ir tada atsiranda šantažas.
Ukrainos pamoka — tai ne toli
2022–2024 metais Ukrainoje dokumentuoti atvejai, kurie turėtų priversti mus nustoti galvoti, kad tai “kažkur toli.”
Paaugliai Charkive, Zaporižėje, Dnipre buvo verbuojami per Telegram fotografuoti karinės technikos judėjimą, artilerijos pozicijas, priešgaisrinės tarnybos vietas. Atlygis — nuo 500 iki 3000 ukrainietiškų hrivnų. Dešimt, penkiolika, septyniasdešimt eurų.
Vienas dokumentuotas atvejis — 14-metis Charkive nufotografavo priešgaisrinės stoties pastatą pagal tikslų verbuotojo nurodymą. Jis nesuprato, kad tai taikinio koordinatės. Jis manė, kad atlieka “užduotį” ir gauna pinigų.
Ukrainos saugumo tarnyba 2023 metais pranešė apie kelis sulaikytus nepilnamečius, perdavusius strategiškai svarbią informaciją. Metodas — visada tas pats: Telegram grupė, apsimetanti “pilietiniais stebėtojais” arba “žurnalistais”, pirmoji nekalta užduotis, atlygis, eskalavimas.
Lietuva nėra Ukraina. Bet Lietuva yra NATO rytinis flangas. Čia yra karinės bazės, infrastruktūra, sąjungininkų pajėgos. Ir čia gyvena tie patys paaugliai, kurie žaidžia tuos pačius žaidimus, naudoja tas pačias platformas.
Metodas neturi sienų.
Mėlynasis banginis — kai žaidimas vedantis į mirtį
2015–2017 metais Rusijoje socialiniuose tinkluose paplito tai, kas buvo vadinama “žaidimu.” Mėlynasis banginis.
Tai nebuvo žaidimas.
Tai buvo organizuota psichologinio laužymo sistema, skirta vesti vaikus iki savižudybės per 50 dienų.
Mechanizmas buvo tikslus ir šaltas. Kuratorius — paprastai anoniminis suaugęs žmogus — kas dieną davė užduotis. Keltis 4:20 ryto. Žiūrėti siaubo filmus. Klausytis konkrečios muzikos. Žaloti save ir nufotografuoti kaip įrodymą.
Kiekviena fotografuota užduotis tapo grandine. “Tu jau per giliai.” “Jei pasitrauksi — nukentės tavo šeima.” “Mes žinome, kur tu gyveni.”
Rusijoje šis “žaidimas” buvo susietas su maždaug 130 savižudybių. Jis paplito į Kazachstaną, Lenkiją, Vokietiją, Indiją.
2017 metais jis pasiekė Lietuvą.
Lietuvos policija ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba tų metų pavasarį oficialiai perspėjo tėvus. Buvo užfiksuoti atvejai, kai Lietuvos vaikai dalyvavo užduotyse — kėlėsi naktimis, žymėjosi odą, slėpė telefoną nuo tėvų. Lietuviški kvietimai dalyvauti plito socialiniuose tinkluose.
Tai, kas atrodė kaip kažkieno toli sugalvota schema, veikė čia. Mūsų mokyklose. Mūsų vaikų telefonuose.
Mėlynojo banginio mechanizmas ir šiandieninio verbavimo mechanizmas yra identiški: maža pirma užduotis, pasitikėjimo kūrimas, eskalavimas, slaptumas, šantažas, baimė pranešti.
Momo — kai baimė tampa ginklu
2018–2019 metais pasaulinę paniką sukėlė Momo — baisaus veido personažas, kuris pradėjo atsirasti vaikų YouTube vaizdo įrašuose, įterpiamas tarp animacinių filmukų.
Momo ragindavo vaikus slaptai vykdyti užduotis. Grasindavo ateiti naktį. Prašydavo asmeninės informacijos. Skelbdavo: “Niekam nesakyk.”
2019 metų vasarį Lietuvos mokyklos gavo oficialius perspėjimus. Vilniaus ir Kauno mokyklos organizavo skubius susitikimus su tėvais. Vaiko linija pranešė apie išaugusį skambučių skaičių — vaikai skambino išsigandę, nemiegantys, bijantys žiūrėti bet kokį vaizdo įrašą. Vienas atvejis Kaune — vaikas kelias savaites negalėjo normaliai miegoti, atsisakė bet kokio ekrano.
Svarbu suprasti: Momo technine prasme nebuvo organizuotas valstybinis verbavimas. Tai buvo daugiausia panika ir vaikų tarpusavio provokacija.
Tačiau poveikis buvo realus. Ir mechanizmas — identiškas.
Baimė. Slaptumas. Paklusnumas. Izoliacija.
Tai yra universalūs psichologiniai svertai, kuriuos naudoja ir Momo provokatoriai, ir profesionalūs verbuotojai.
Dirbtinis intelektas — verbuotojas, kurio nėra
Iki šiol galėjome sakyti vaikams: “Nebendrauk su nepažįstamais.”
Šiandien ši rekomendacija nebepakankama. Nes kartais žmogaus kitoje ekrano pusėje iš viso nėra.
Dirbtinis intelektas leidžia per kelias minutes sukurti neegzistuojantį žmogų: tikrą atrodančią profilio nuotrauką, istoriją, bendravimo stilių, net balso žinutę. AI chatbot gali mėnesius bendrauti su vaiku, mokytis jo kalbos, prisitaikyti prie jo emocijų, kurti artimumą.
Vaikas gali būti įsitikinęs, kad turi tikrą draugą. Žmogų, kuris jį supranta geriau nei tėvai. Kuris visada atsiliepia. Kuris niekada nesmerkia.
To žmogaus nėra.
Deepfake technologija šiandien leidžia sukurti vaizdo skambutį su bet kieno veidu. Verbuotojas gali “pasirodyti” kaip karininkas, mokytojas, influenceris, net pažįstamas žmogus. Balso klastotės leidžia mėgdžioti balsą.
Todėl graži profilio nuotrauka, draugiškas bendravimas ir net vaizdo skambutis šiandien nebėra patikimumo ženklas.
Kur tai vyksta — platformos, kurias naudoja jūsų vaikai
Nereikia ieškoti tamsaus interneto. Verbavimas vyksta ten, kur jūsų vaikai leidžia daugiausiai laiko.
Discord serveriai ir žaidimų bendruomenės yra šiandien dažniausia vieta — čia lengva užmegzti kontaktą “natūraliai”, per bendrą pomėgį. Telegram grupės, dažnai apsimetančios pilietinėmis iniciatyvomis ar aktyvizmu. TikTok ir Instagram tiesioginiai pranešimai. Roblox ir Minecraft žaidimų čatai, kur vidutinis žaidėjų amžius yra 10–14 metų. Greito uždarbio platformos ir “freelance” skelbimai, nukreipiantys į privačius pokalbius.
Verbuotojas dažnai apsimeta bendraamžiu, žaidimų entuziastu, influenceriu, aktyvistu, savanorių organizacijos nariu arba net valstybės institucijos darbuotoju.
Atlygis taip pat nebūna grynaisiais. Steam kreditai, Roblox valiuta, žaidimų paskyros, Bitcoin, Telegram Stars, dovanų kuponai — tai šiandieniniai “mokėjimai”, kurių tėvai dažnai neatpažįsta kaip pavojaus ženklo.
Požymiai, kuriuos turėtumėte pastebėti
Jūsų vaikas greičiausiai neateis ir nepasakys: “Mama, mane bando verbuoti.” Bijodamas reakcijos, bijodamas prarasti telefoną, bijodamas pačio verbuotojo grasinimų — jis tylės.
Tačiau jo elgesys kalbės.
Staiga atsiradę pinigai ar nauji daiktai be aiškios priežasties. Padidėjęs slaptumas su telefonu — ištrinami pokalbiai, slepiamas ekranas, naujos paskyros. Aktyvus bendravimas naktimis. Staigus emocinis pokytis — nerimas, baimė, miego sutrikimai, vengimas mokyklos ar suaugusiųjų. Neįprastas susidomėjimas konkrečiais objektais — infrastruktūra, transporto judėjimu, kariniais dalykais. Kalba apie “užduotis”, “kuratorių”, atlygį už veiksmus. Dingimas trumpam be aiškios priežasties — “paskambinti”, “susitikti su draugu.”
Nė vienas iš šių požymių atskirai nėra įrodymas. Bet keli kartu — tai signalas kalbėtis.
Ką daryti, jei įtariate
Svarbiausia taisyklė: nekaltinkite vaiko. Jis neieškojo bėdos. Jis buvo manipuliuojamas žmonių, kurie tai daro profesionaliai.
Kalbėkitės ramiai. Sukurkite saugią erdvę, kurioje vaikas gali papasakoti viską, nebijodamas bausmės. Aiškiai pasakykite: tu nesi blogas, situacija yra pavojinga, ir mes ją spręsime kartu.
Išsaugokite įrodymus. Ekrano nuotraukos, žinutės, nuorodos į profilius — nieko netrinkite. Tai bus svarbu institucijoms.
Pranešti galite čia:
VSD (Valstybės saugumo departamentas): +370 700 70 007 arba pranesk@vsd.lt
Policija: 112
Vaiko linija (vaikams): 116 111
Svarbiausia žinutė
Verbavimas neprasideda nuo prašymo šnipinėti. Jis prasideda nuo draugystės. Nuo žaidimo. Nuo kelių eurų ar žaidimo pinigų, papildymo kortelių.
Mėlynasis banginis prasidėjo nuo kvietimo į grupę. Momo prasidėjo nuo animacinio filmuko. Ukrainos vaikai pradėjo nuo “fotografuok ir gauk pinigų.”
Mechanizmas visada yra tas pats. Keičiasi tik dingstis.
Jūsų vaikas nėra per jaunas, kad taptų taikiniu. Ir jūs niekada nesužinosite per vėlai, jei kalbėsitės dabar.
Marius Pareščius — IT teismo ekspertas, kibernetinio saugumo konsultantas, startuolių mentorius. Dirba kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir verslo skaitmeninimo srityse.
Pasidalinkite su auginančiais vaikus
