“Šmėkla“ klaidžioja po Lietuvą

54
22
- Reklama -

Dr. Algimantas Matulevičius. KK nuotr.

“Šmėkla” klaidžioja po Lietuvą… Vienybės “šmėkla”, ne vienam baimę įvaranti…

Jie bijosi. Bijo šalies žmonių vieningumo, solidarumo ir bendruomeniško veiksmo. Jie – tai tie, kurie, veikdami kaip “penktoji kolona”, baigia iš vidaus sunaikinti Lietuvos valstybę. Jie – tai tie, kurie per dvidešimt nepriklausomybės metų pasiekė tokių stulbinančių rezultatų naikindami mūsų žmogiškąjį orumą, mūsų tautinę sąmonę, sukurdami tokias nežmoniškas gyvenimo sąlygas mūsų Tėvynėje, kad čia gimę ir užaugę Lietuvos piliečiai bėga svetur, norėdami išgyventi ir užauginti savo vaikus. Tokio milijoninio masto emigracijos nesugebėjo sukelti net didysis “tautų kraustytojas” Stalinas.

Kaip veidmainiška atrodo, kai mūsų olimpinė čempionė – “auksinė ” mergaitė, išgarsinusi Lietuvą visame pasaulyje, priversta su tėčiu pragyvenimui užsidirbinėti Anglijoje, o valdininkai ir politikai, piršto nepajudinę sąlygų gyventi ir treniruotis Tėvynėje sudarymui, vienas per kitą skuba pasišildyti mūsų Tautos Dukros šlovės spinduliuose! Būtent todėl, kad tokių amoralių, ciniškų, po ateinančių Seimo rinkimų mūsų valdžioje būtų kuo mažiau, mes privalome padaryti viską, kad Lietuva susivienytų.

Sunkų ir kompromisų pilną kelią nuėjome tie, kurie dorų, iškilių politikų ir visuomenės veikėjų, tokių kaip Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Dionizas Varkalis, Nijolė Sadūnaitė, Robertas Grigas , Nijolė Oželytė, Bronius Nainys, Saulius Sondeckis, Romualdas Grigas ir eilės kitų buvome raginami susivienyti. Mes tai išgirdome, mes tai įvykdėme.

Nacionalinį susivienijimą “Už Lietuvą Lietuvoje” sudaro keturios tvirtos ir savarankiškos partijos. Tačiau esminis laimėjimas yra tas, kad koaliciją remia ne tik visa eilė aktyviai veikiančių visuomeninių organizacijų, tokių kaip Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacija, Tautos ateities forumas, Piliečių sąjunga, daug profesinių sąjungų, bet ir tai, jog šios organizacijos į bendrą nacionalinį sąrašą delegavo nemažą būrį savo geriausių atstovų. Tarp nacionalinio susivienijimo kandidatų yra Kovo 11-osios signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, signatarai Algirdas Endriukaitis, Audrius Rudys, Kazimieras Uoka, daug savo profesinėje srityje pasiekęs, sveikos gyvensenos ir netradicinės medicinos asociacijos prezidentas profesorius Algimantas Kirkutis, Lietuvos aviacijos sporto klubo prezidentas Jonas Mažintas, daug gero Lietuvai padaręs akademikas Antanas Buračas, judėjimo “Už Lietuvą.Už teisingumą” atstovas Alvydas Medalinskas ir visa eilė kitų iškilių asmenybių.

Sveikintina naujovė, kad dar iki rinkimų įkurtam ir sėkmingai veikiančiam politikų ir visuomenės Apskritajam stalui vadovauti sutiko Romualdas Ozolas. Šios mūsų bendrai sukurtos institucijos esminis uždavinys – tai glaudus visuomenės ir valdžios žmonių dialogas. Apvalusis stalas – tai vieta, kurioje be užuolankų ir lygiais pagrindais kalbamasi ir su valdžios atstovais, ir tą valdžią jiems delegavusiais, susibūrusiais į savo organizacines struktūras visuomenės nariais Čia ne tik nuomonių pasikeitimo ir idėjų brandinimo mechanizmas, bet ir reali Tautos – valdžios institucijų kontrolė. Tai nauja Lietuvoje. Patikėkite, tai jau veikia ir dar stipriau veiks ateityje. Nacionalinis susivienijimas ir jį palaikantieji yra giliai įsitikinę ir užtikrinti, kad jų į valdžią deleguojami žmonės yra tam subrendę, pasiruošę ir suprantantys savo misijos svarbą bei istorinę jos vertę.

Nacionalinio susivienijimo reikšmė yra didžiulė – žengtas pirmas žingsnis vienijant visas pažangias, neabejingas mūsų Tėvynės likimui Lietuvos jėgas.

Netikėkite netikrais pranašais, teigiančiais, kad jie nuoširdžiai nori vieningos ir naujos Lietuvos. Tie, kurie tikrai to siekia, jau atliko šį sunkų vienijimosi darbą. O tie, kurie vienybę tik deklaravo – nuėjo sumaišties ir apgaulės keliu.

Ar galima patikėti visuomenininkais save laikančių veikėjų nuoširdumu, kai pasinaudojant mažosios Garliavos mergaitės tragedija kuriamos vienadienės aikščių partijos? Įdomiausia, kad valdžia tokias partijas registruoja operatyviai, be jokių varginančių kliūčių, kokias sutinka partijos, neturinčios tos pačios valdžios palankumo.

Ne paskutinėje vietoje, jaukiant žmonių protus, yra žiniasklaidos vaidmuo. Matyt, neatsitiktinai skiriama tiek dėmesio ir liaupsių jiems tinkančiai, supergreitai ir visiškai nesuprantamais principais bei tikslais kuriamai partijai, kurios net pavadinimas yra pasisavintas iš tikrųjų autorių. Tokiuose veiksmuose prasmės ilgai ieškoti nereikia, ji paviršiuje, o veiksmų įvardijimas paprastas – “skaldyk ir valdyk”.

Po šių metų gegužės įvykių politinėje padangėje įsižiebė reali galimybė suvienyti jei ne visas, tai bent jau daugelį antisisteminių jėgų. Šito labai išsigando “valstybininkų” klanas, tikrasis šalies šeimininkas, ir jų valią vykdančios politinės sistemos partijos. Ilgai netrukus Neringa Venckienė sulaužo jau duotus pažadus į rinkimus eiti kartu su jau nemažą patirtį kovoje su šia sistema turinčiomis jėgomis, o konkrečiai ir su šių eilučių autoriumi. Atsitinka, kad politikoje pažadai sulaužomi, bet negerai, kai nuo susitarimų laužymo prasideda kelias į didžiąją politiką. Kaip vėliau pasitikėti tokio politiko duotu žodžiu, ypač kai jis buvo duotas ne man vienam… Dar labiau nesuprantama, kai po pasakymo, jog su mumis nepakeliui, į bendražygius prisirenkama nieko bendro su Tiesa ir nauja Lietuva neturinčių veikėjų. Deja, yra taip, kaip yra…Tik ar nenutiks taip, kad nuoširdžiai ir be išskaičiavimų sunkią valandą padėję, o vėliau atstumti draugai vėl bus labai reikalingi, kai neaiškūs ir laikini pakeleiviai pasinaudos ir ramia sąžine išduos?

O apie gatvėje partiją kūrusį poną, manau, reiktų labai aiškiai pasakyti, kad tai ne kovotojas prieš sistemą, o gudrus sistemos atstovas, pasitarnaujantis kai sistemai to labiausiai reikia. Gali mane keikti jo rėmėjai, bet nei vienas jų man neįrodys, kad skaldymasis naudingas mūsų šaliai. Dieve, apsaugok mus nuo netikrų pranašų, kurių prieš šiuos rinkimus atsirado itin gausiai.

Manau, kad Nacionalinio susivienijimo atsiradimas yra labai geras atsakas ir tai daliai rinkėjų, kurie vis skųsdavosi, jog nėra už ką balsuoti. Arba tiems, kas bijodavo savo balsą atiduoti mažesnėms partijoms, jei partijos neįveiktų 5% barjero. Dabar šis vakuumas užpildytas, tačiau dar iki rinkimų visi kartu privalome nuveikti labai didelį darbą. Turime aiškinti visiems savo tėvynainiams, kad nebegalime ilgiau likti nuošalyje ir nieko nekeisti.

Gyvenimiškoji patirtis rodo, jog priešai ne tokie baisūs, kai žinomi jų kėslai. Kai žinai, jog draugai gali išduoti. Pavojingiausi – abejingieji, su kurių tyliu pritarimu pasaulyje ir Lietuvoje vykdomos didžiausios niekšybės. Kad tokių abejingų Lietuvoje būtų kuo mažiau, mes privalome burtis į vieningą savo šalies šeimininkų frontą ir aktyviu, koordinuotu, sąmoningu veikimu atvesti į šalies valdžią stiprias antisistemines, antiklanines jėgas.

Tik su jūsų nuoširdžiu atsidavimu Lietuva turi galimybę pasipriešinti seniausios Europoje lietuvių tautos sunaikinimui ir Lietuvos valstybės sunykimui. Mes, kartu su jumis, esame pasiryžę atlikti esmines pertvarkas savo Tėvynėje. Pabandykime tai padaryti.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą