Ar mūsų rinkta valdžia išgirs mažytės, bejėgės mergaitės pagalbos šauksmą, ar nušluostys jos riedančias skausmo ašaras?

239
6
- Reklama -

Kada Valstybės saugumo departamentas nustos kelti bangas valstybėje ir pradės veikti už valstybę, o ne prieš ją??? KK nuotr.
A.Kasparavičiaus nuotr.
D.Kedžio pusseserė Auksė. A.Kasparavičiaus nuotr.
Nors ši psichologė ir įkalbinėjo mergaitę išbūti su L.Stankūnaite 4 valandas, tačiau nepaisant visų įkalbinėjimų mergaitė pasimatymą nutraukė anksčiau. A.Kasparavičiaus nuotr.

Kažkada Drąsius Kedys, nesulaukdamas iš niekur pagalbos, buvo parašęs „laišką niekam“. Vėliau mūsų rinkta valdžia pati konstatavo, kad jis buvo teisus, bet tam prireikė, kad valstybę sukrėstų tragedija.

Aš šį straipsnį skiriu mūsų valdžiai, kuri atstovauja visai tautai ir privalėtų ginti jos teises ir teisėtus interesus, privalėtų ginti kiekvieną nuo neteisėto persekiojimo, visada atsimenant, kad mūsų vaikai yra tėvynės ir valstybės ateitis, kad jie užaugę, kur bebūtų su meile ir dėkingumu prisimintų ir žinotų, kad visada juos gina Valstybė, kad Lietuvos vardą jie visada minėtų su pagarba, kad išgirdus Valstybės Himną jų akyse spindėtų pasididžiavimo ašaros – AŠ ESU TOS VALSTYBĖS PILIETIS, ČIA MANO GIMTINĖ, ČIA MANO NAMAI.

Deja, atrodo, kad mūsų valdžia visiškai abejinga, kokia jaunoji karta užaugs.

Visa visuomenė sunerimusi dėl nesibaigiančios su Kauno tragedija susijusių bylų tyrimo parodijos dėl šalyje klestinčio visiško teisinio nihilizmo, teisėsaugos struktūrose ryškėjančių mafijinių požymių, kai nusikaltėliai savo tikslams pajungia atskirus politikus ar ekspolitikus, teisėsaugos pareigūnus, žiniasklaidą.

Kai kas jau grasina net valstybės perversmu, o mūsų valdžia tyli. Ką visa tai reiškia? Gal laukiama dar vienos tragedijos, kuri jau dabar prasidėjo – mažytė, bejėgė mergaitė draskoma valstybės niekšų rankomis ir neteisėtais sprendimais.

Manau, kad visa visuomenė dar laukia, kad mūsų valdžia pabustų. Ji kantri, bet ši kantrybė jau baigia išsekti. Galvoju, kad per sekančius rinkimus daugelis politikos ponų ir ponių gali atsidurti prie suskilusio politikos lovio.

Aš jiems siūlyčiau dar kartą pasiskaityti nors Seimo patvirtintas komisijos išvadas dėl D. Kedžio skundų tyrimo bei paanalizuoti susidariusią situaciją dabar.

Pirmiausia- Seimas konstatavo ne tik buvusio Generalinio prokuroro bei jo pavaldinių nusikalstamai netinkamą pareigų atlikimą, bet jis, remdamasis visa mergaitės seksualinio prievartavimo baudžiamosios bylos medžiaga bei papildomai surinktais duomenimis, konstatavo, kad tikrai yra aiškūs mergaitės seksualinio prievartavimo požymiai ir kad jau seniai baudžiamojoje byloje įtariamiesiems turėjo būti pareikšti įtarimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d. ( mažamečio asmens seksualinis prievartavimas).

Šis Seimo nutarimas bei išvados buvo viešai paskelbtos visai Lietuvai bei supažindinta ir Prezidentė. Šie Seimo dokumentai niekada nebuvo ginčijami ar skundžiami. Tai reiškia, kad išvados bei Seimo nutarimas yra teisėti, galiojantys ir jų ignoruoti negali nė vienas Valstybę gerbiantis pareigūnas ar pilietis.

Seimo sudaryta komisija, kurios sudėtyje buvo visai valstybei žinomi teisininkai, kitokios išvados ir negalėjo padaryti, nes net dvi psichologinės ekspertizės, tarp jų ir kompleksinė psichiatrijos ir psichologinė ekspertizė jau buvo patvirtinusios, kad mergaitė sugeba mąstyti bei atsakyti į klausimus, kad ji nelinkusi fantazuoti, bet sako tiesą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiką gina nuo seksualinio prievartavimo ne tik mūsų šalies baudžiamieji įstatymai, bet ir Vaiko Teisių Konvencija, kurią mūsų valstybė ratifikavo 1995 metais.

Šios Konvencijos 34 str. nurodyta, kad „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų…“

Būtent tokį įtarimą, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, po ilgos baudžiamosios bylos Odisėjos – mėčiojimo iš vienos prokuratūros kitai, Vilniaus Apygardos prokuratūros prokuroras N. Bieliauskas vos ne prieš tragediją Kaune ir buvo spėjęs A. Ūsui pareikšti.

Su manim tikriausiai sutiks visi nors šiek tiek patyrę teisininkai – ši byla ne daug kuo išsiskyrė nuo kitų vaikų seksualinio prievartavimo ar tvirkinimo (pedofilijos) bylų, kurių labai daug kiekvienais metais perduodama teismams. Šią bylą taip pat būtų sėkmingai užbaigęs policijos komisariatas, jei nebūtų „pasijungusios“ įtakingos jėgos bylai „ numarinti“.

Jeigu iki tragedijos Kaune – J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo ikiteisminis tyrimas pedofilijos byloje, A. Valantinui piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, buvo tik imituojamas ir visais įmanomais būdais vilkinamas, tai po tragedijos prasidėjo iš viso sveikam protui sunkiai suvokiami dalykai, kurie tęsiasi iki šiol.

Iki tragedijos Kaune Lietuvoje mažai kas iš viso žinojo apie šią eilinę mergaitės seksualinio prievartavimo baudžiamąją bylą. D. Kedys skundus rašinėjo, jie visi buvo gaunami Generalinėje prokuratūroje arba ten persiunčiami. Atsakymai iš valdžios ponų iš esmės būdavo vienodi – kad jie atseit neturi teisės kištis, arba iš Generalinės prokuratūros maždaug tokie: „viskas tvarkoje, ilgai laukęs, dar palauk“.

Kažkodėl iki pat A. Valantino atsistatydinimo 2010-02-12 ši pedofilijos byla visiškai nedomino nei Mockaus LNK televizijos žurnalisto V. Gaivenio, nei „Lietuvos Ryto“‚ žurnalistės Laimos Lavastės, nei dar kai kurių „laisvos žiniasklaidos“ atstovų. Tylėjo ir A. Sakalas su A. Sadecku. Manyčiau, kad tylėjo todėl, kad pedofilijos bylos tyrimas jokio pavojaus nekėlė nei galimam „kurmiui“ ir įtariamam pedofilija A. Ūsui, nei L. Stankūnaitei, nei V. Naruševičienei ar J.Furmanavičiui, nei kitiems jų įtakingiems draugams, tuo labiau, kad apie paskutinius du D. Kedys visai neseniai tebuvo pradėjęs savo skunduose minėti – iki tol „padėtis buvo pilnai kontroliuojama“ patikimose Generalinės prokuratūros vadovo rankose.

Staiga po Seimo Nutarimo ir A. Valantino atsistatydinimo, bei pareiškus Prezidentei, kad ji nebepratęs ir pavaduotojų kadencijos, lyg kas būtų davęs komandą: „Fas-paimk“- šie žurnalistai ir šios žiniasklaidos priemonės, bei minėti ekspolitikai pradėjo vos ne „žūtbūtinį“ karą, gindami A. Ūsą bei kartu ir L. Stankūnaitę, J. Furmanavičių, V.Narušecičienę, įrodinėdami, kad jie patys yra D. Kedžio šmeižto aukos, kad D. Kedys turėjęs nužudyti visus…

Buvo ir yra įrodinėjama, kad D. Kedys ir N. Venckienė norėdami atimti iš motinos vaiką patys sukūrė visą pedofilijos istoriją, kad J. Furmanavičius buvo šmeižiamas vien todėl, kad N. Venckienė norėjusi užimti jo kėdę – visiškas absurdas, nes N. Venckienė jau daug metų nagrinėja vien civilines bylas ir nustatyta, kad ji niekada nebuvo pareiškusi noro persikvalifikuoti.

Vienas iš pagrindinių argumentų – D. Kedys vengė vaiką vežti patikrinti pas ginekologą, kas, anot jų, reiškia, kad jokio prievartavimo nebuvo. Gerbiamieji pseudoadvokatai ir ekspolitikai, nei mergaitė, nei D. Kedys niekada neteigė, kad ji būtų buvusi išžaginta, kas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 149 str. 4d.( mažamečio asmens išžaginimas). Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir tvirkinamųjų veiksmų – BK 150 str. 4 d. ir 153 str., o tai reiškia, kad su mergaite lytiškai per mergaitės lytinius organus santykiaujama nebuvo ir jokio reikalo nebuvo vežti mergaitę pas ginekologą ir dar kartą ją traumuoti.

Su žeme buvo „sudirbinėjamos“ ekspertizių išvados, kad vaikas nefantazuoja, abejojama ekspertu kompetencija, įrodinėjama iki šiol, kad vaikas primokytas meluoja… Taip ir norisi V. Gaivenio, L. Lavastės, dar kai ko paklausti: kodėl jums nekelia jokių abejonių tų pačių ekspertų atliktos ekspertizės ir duotos išvados kitose analoginėse baudžiamosiose bylose? Gal jas visas reikėtų pripažinti niekinėmis ir visus pedofilus, išteisinus, paleisti?

Kažkodėl nutylima, kad tiek A. Ūso, tiek L. Stankūnaitės parodymai buvo tikrinami ir melo detektoriumi, kurio atsakymai buvo vienareikšmiški – meluoja.

Esu įsitikinęs, kad įtakingi pedofilų globėjai pagaliau atrado „vaistų“ ir nuo naujos prokuratūros vadovybės, tuo labiau, kad beveik visur „pagrindiniai vadai“ išliko tie patys.

2010-05-21 Vilniaus apygardos teismas savo Nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuriuo šis buvo atmetęs D. Kedžio skundą, prašant panaikinti prokurorės G. Ročienės nutarimą atsisakyti patraukti L. Stankūnaitę baudžiamojon atsakomybėn.

Savo Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „mažametė apklausos metu aiškino, jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t. y. ji, mama- L. Stankūnaitė ir A. Ūsas gulėdavo lovoje….Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L. Stankūnaitė, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A.Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos…BK 24 str. padarymą.“

Ši nutartis vykdymui buvo pasiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Kiekvienas įstatymus gerbiantis prokuroras, žinodamas, kad pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismas, bei būdamas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, privalėjo įtarimus pareikšti ir L. Stankūnaitei dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mažametę, arba nors dėl tvirkinamųjų veiksmų, ir bylą perduoti teismui.

Apygardos teismo nutartis ne tik, kad nebuvo įvykdyta, bet iš A. Ūsui jau pareikšto įtarimo buvo pašalintas labai sunkaus nusikaltimo – mergaitės seksualinio prievartavimo padarymas, paliekant jame vien nesunkų nusikaltimą -tvirkinamuosius veiksmus. Apie L. Stankūnaitę, lyg apie mirusią, – nė žodžio, tik kaltinamajame akte, bylą perduodant į teismą, buvo nurodyta, kad tvirkinamieji veiksmai (laižymas mergaitės viso kūno ir lytinių organų bei vertimas jai daryti tą patį jam) truko du metus L.Stankūnaitės nuomotame bute. Tai gal L. Stankūnaitė savo dukrelę buvo „pardavusi“ A. Ūsui, o pati nusikaltimo darymo metu ištisus du metus ilsėjosi kur nors Bahamų salose?

Ar neatrodo, kad ponai prokurorai išsityčiojo ne tik iš teisėjų nutarties, bet ir iš Seimo patvirtintos išvados, nes visi prokuroro kaltinamajame akte nurodyti A.Ūso nusikalstami veiksmai atitinka labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 250 str.4 d. požymiams – mergaitė buvo seksualiai prievartaujama, tai yra visi veiksmai buvo atliekami prievarta, prieš mergaitės valią, todėl dėl to ir turėjo būti teisiami tiek A. Ūsas, tiek ir L. Stankūnaitė.

Gal mūsų teisingumo ministras R. Šimašius, neseniai viešai pasisakęs, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo net neįsiteisėjęs sprendimas dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo turi būti skubiai įvykdytas, galėtų viešai taip pat pareikšti, kad prokuratūra jau seniai privalėjo įvykdyti ir net ne apylinkės, bet Vilniaus apygardos teismo nutartį ir patraukti L. Stankūnaitę baudžiamojon atsakomybėn dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mažametę? Gal jis pasipiktinęs taip pat „atsiųs antstolius“ ar kreipsis į Prezidentę, reikalaudamas vyti lauk tokius prokurorus, negerbiančius įstatymų ir teismo?

Nusikaltėlių surežisuotas siaubo scenarijus bei teisminio tyrimo parodija tęsiami toliau. D. Kedys atrandamas prie marių kranto užspringęs. A. Ūsas su didžiule arogancija viešai kalba, kad jis „dar parodys“, jei jo byla bus perduota teismui. Jis niekaip negalėjo suprasti, kad įrodymai tokie akivaizdūs, kad net prokurorai, klastodami bylą, priimdami aiškiai melagingus sprendimus, daugiau niekuo negali padėti – jie jau „išsuko“ A. Ūsą nuo kaltinimo labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam iš esmės gresia tik piniginė bauda. Jis privalėjo suprasti, kad prokuratūroje nebėra A. Valantino ir, kad ne visi teisėjai ir prokurorai yra savo sąžinę pardavę teisėsaugą apraizgiusiai mafijai.

Byla perduodama teismui, A. Ūsas po kurio laiko prigeria baloje, prieš tai už kilometro numesdamas savo motociklininko pirštinę. Kaip nebūtų keista-reikiamu metu ir reikiamoj vietoj atsiranda ne kas kitas, bet vėl mūsų teisingumo ministras R. Šimašius, kuris po įvykio pareiškė, kad jis matė girtą A. Ūsą besivažinėjantį kaimo keliais. Man tokie sutapimai daugiau negu keisti.

Liko gyvos paskutinės pagrindinės liudytojos – galimai prievartauta, išniekinta mažametė mergaitė, kurią visą gyvenimą persekios patirtas siaubas ir tikiu, kad ji niekada savo motinai to neatleis, ir  L. Stankūnaitė.

Aš net neabejoju, kad jų ateityje galimai laukia siaubingas likimas. Mafijos planuose tikrai yra nuspręsta, kad jos turi dingti iš Lietuvos, tačiau reikia atlikti kai kuriuos “namų darbus“- susidoroti su Neringa Venckiene bei mažametę mergaitę sugrąžinti motinai, kad ji galėtų jai atstovauti bylose ir įrodinėti, kad jokio prievartavimo ar tvirkinimo nebuvo.

V. Gaivenio laidoje atsiranda „ informatorius“ M. Žalimas, demonstruojami net slapti įrašai, nors juose nebuvo nė vieno žodžio apie tai, kad D. Kedys ketintų ką nors žudyti ar, kad N. Venckienė pati būtų organizavusi tokius veiksmus. Aš M. Žalimo demonstruotos“ išpažinties“ nebeanalizuosiu. Tai ištisas melas ir jis save pilnai demaskavo duodamas interviu „Karštam komentarui“, kuriame netikėtai pareiškė, kad visa laida tebuvo V. Gaivenio „šou“, kad nebuvo nei didelių pinigų, nei kokių nors slaptų įrašų. Jokios tiesos negali būti, jei ji ištisai persunkta melu. Manau, kad ir šio interviu užsakovai „graužia“ pirštus dėl „pseudoinformatoriaus“ palaido liežuvio.

„Lietuvos ryto“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“ nedelsiant atsiranda ekspolitikai A. Sakalas ir A. Sadeckas. Šioje laidoje jau atvirai grasinama Prezidentei valstybės perversmu, antru „paksogeitu“, jei šalies vadovė nepašalins teisėjos N. Venckienės iš pareigų…

Manau, kad visa šalis suprato, kad „perversmininkai“ pakilo į žūtbūtinę kovą.

Mafijai neturi jokios reikšmės, kad vos ne galutinai sukompromituota visa prokuratūra ir Policijos departamentas – mestas kaltinimas, kad tragedijos Kaune bendrininkai yra šios teisėsaugos institucijos – už tai D. Kedžio neregys draugas jau suimtas ir „laužiami“ iš jo parodymai. Na tai kas, kad vėliau viskas išaiškės, bet įtaka kai kuriems teisėjams didžiulė – reikia nedelsiant sugrąžinti mergaitę „vargšei“ motinai.

Aukščiausiojo Teismo garbingi teisėjai nepasidavė niekieno įtakai ir priėmė sprendimą, kad mergaitės seksualinio prievartavimo bylą reikia tirti toliau.

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas 2011-12-16 savo sprendimu patenkino L. Stankūnaitės ieškinį ir nustatė mergaitės gyvenamąją vietą kartu su L. Stankūnaite, įpareigojant dar neįsiteisėjusį sprendimą vykdyti skubiai – iki gruodžio 30 d. vaiką perduoti L. Stankūnaitei.

Esu įsitikinęs, kad šis teisėjo sprendimas yra teisinio nihilizmo viršūnė. Kompromituojama mūsų valstybė, parodant ne tik savo visuomenei, bet ir kitoms valstybėms, kad mūsų teismams negalioja nei Konstitucija, nei įstatymai, nei tarptautinės konvencijos.

Konstitucijos 39 str. nurodyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, 109 str. nurodo, kad teisėjas, nagrinėdamas bylas klauso tik įstatymo.

Vaiko Teisių Konvencijos 12 str. nurodyta, kad „valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, be to vaiko pažiūroms skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokiu jį liečiančiu klausimu teisminio, administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą“.

Tokia pati, net dar griežtesnė nuostata yra ir Civilinio kodekso įstatyme, CK 3.164 str. nurodyta, kad: “kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma,-per savo atstovą ir PRIIMANT SPRENDIMĄ, Į JO NORUS TURI BŪTI ATSIŽVELGTA, JEI TAI NEPRIEŠTARAUJA VAIKO INTERESAMS. Sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo….į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai“.

Šioje civilinėje byloje yra 2011-10-07 Teismo psichologinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad mergaitės ryšys su globėja N. Venckiene yra stiprus, tvirtas, emociškai pakankamas, pasižymi saugiu prieraišumu ir, kad mergaitė išsako norą gyventi globėjos N. Venckienės šeimoje.

Teisėjas V. Kondratjevas posėdžio metu apklausė psichologę Ievą Šidlauskaitę-Stripeikienę, bei socialinę darbuotoją Daivą Matulevičienę, kurios taip pat patvirtino, kad mažametė sugeba išreikšti savo nuomonę, kad jos noras visą laiką buvo gyventi su N. Venckiene. Teisėjas net nematė reikalo, vykdant įstatymą, apklausti mergaitę ir asmeniškai išklausyti jos nuomonę. Kokios nenugalimos jėgos jį privertė nepaisyti įstatymo ir Konvencijos?

Akivaizdu, kad „teisėjas“ V. Kondratjevas sprendimą priėmė „iš lubų“, ignoruodamas Konstituciją, įstatymus ir Konvenciją ir net nusprendė, kad tokią jo sukurtą rašliavą privalo, net jai neįsiteisėjus, skubiai įvykdyti – pažeidžiant vaiko teises ir jo interesus – pasiųsti jį į nežinią, atiduoti jį nežinia kur ir iš ko gyvenančiai motinai, tuo labiau, saugomai kaukėtų vyrų ir žinant, kad Aukščiausiasis Teismas atnaujino mergaitės seksualinio prievartavimo bylą, kur galimai bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir L. Stankūnaitė, nes kitokio sprendimo būti negali.

„Teisėjas“ negalėjo nežinoti, kad CPK 282 str. ir 283 str. tokių kategorijų bylose iš viso nėra numatytas skubus sprendimų ar nutarčių vykdymas. Gal jis rėmėsi CPK 283 str. 1d. 5 p., kur numatyta, skubus vykdymas, kai dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui (L. Stankūnaitei) didelę žalą. Gal kas nors gali paaiškinti, kokią didelę žalą teisėjas turėjo omenyje, tuo labiau, kad pats sprendimas akivaizdžiai yra niekinis, neteisėtas.

Manyčiau, kad „ypatinga“ aplinkybė teisėjui galimai buvo ta, kad jis vykdė įtakingų nusikaltėlių nurodymą – kuo greičiau, nepaisant jokių įstatymų ir konvencijų sugrąžinti mergaitę L. Stankūnaitei, kad ji bylose galėtų atstovauti mergaitei, savo aukai, o gal jau paruošti ir tapatybės pakeitimo dokumentai ir nupirkti bilietai į kokią šalį.

Tokie sprendimai buvo priiminėjami tik stalinizmo laikais, kai sprendimai nepaisant jokių įstatymų – sušaudyti, įkalinti ar ištremti buvo įvykdomi nedelsiant, o aukas reabilitavo tik po 20 metų. Tai vyksta ir šiais laikais diktatorių valdomose šalyse ar bananinėse respublikose.

Tikriausia visa Lietuva jau numano, kas pirmasis pasveikino Kėdainių „teisėją“ su „reikšmingu“ sprendimu. Ekspolitikas A. Sakalas nedelsiant Delfyje atspausdino straipsnį, keldamas į padanges „ garbingą“ teisėją ir dėkodamas jam. Teisingumo ministras R. Šimašius dar kartą atsirado „reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje“ – tuoj pat pareikšdamas, kad V. Kondratjevo sprendimas privalo būti įvykdytas.

Antstolė Sonata Vaicekauskienė visai Lietuvai taip pat jau pareiškė, kad neįvykdžius teisėjo sprendimo, po gruodžio 30 d. vaikas bus paimtas iš N. Venckienės namų prievarta. Kas privertė antstolę tokią nesąmonę visai Lietuvai paskelbti? Įstatymuose nėra numatytas vaiko priverstinis paėmimas iš globėjų, kai vaikas pats to nenori. Vaiko priverstinis paėmimas nenumatytas ir CPK 624 str. Būtent todėl mūsų įstatymuose ir Vaiko Teisių Konvencijoje ir yra nustatyta, kad priimant tokius sprendimus privaloma išklausyti patį vaiką, kurio nuomonė yra svarbiausia.

Vaiko Teisių Konvencijos 14 str. nurodyta, kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės…laisvę“. Konvencijos 37 str. nurodyta: „valstybės dalyvės užtikrina, kad: a) nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio“

Gal galėtų ponia antstolė viešai pasakyti, kas ją privertė padaryti tokį visą mūsų Valstybę žeminantį tarptautinėje erdvėje pareiškimą, gal ją įtakoja tas pats „neteisingumo“ ministras R. Šimašius, kuriam ji pavaldi.

Tikrai garbingai pasielgė Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas Gerbiamas Gintaras Kryževičius viešai pareikšdamas, kad Kėdainiuose priimant sprendimą visų pirma privaloma buvo paisyti vaiko interesų, manau, kad jis tikrai gerbia įstatymus ir konvencijas.

Manau, kad visokie gaiveniai, lavastės, sakalai, sadeckai…,vykdydami savo „šeimininkų“ valią, įrodinėdami, kad jokių tvirkinamųjų ar seksualinio prievartavimo veiksmų nebuvo, kad visa tai sugalvojo pats D. Kedys, dar nesupranta, kad vykdydami užsakymą, jie jau įkliuvo į savo pačių paspęstus spąstus. Matyt, dar jie nesupranta, kad jie tuo pačiu įrodinėja, kad D. Kedys nieko nežudė.

Ar gali nors vienas sveiko proto žmogus pagalvoti, kad D. Kedys, žinodamas, kad J. Furmanavičius ir J. Naruševičienė yra visiškai nekalti, kad visą istoriją jis pats ir sugalvojo, nusprendė, kad jis tuos nekaltus žmones be jokių priežasčių privalo kažkodėl nušauti bei nužudyti dar 4 niekuo nekaltus asmenis? Tuo labiau, kad D. Kedys tai atseit darė sąmoningai, suprasdamas, kad jis bus nuteistas kalėti iki gyvos galvos, niekada nebeišvys savo dukrelės, o visus artimuosius pasmerks visuomenės paniekai. Visiškas absurdas.

Tikint minėtais „veikėjais“ baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi reikėtų traukti Seimo visą komisiją, pasirašiusią išvadą, kad Ūsas ir L. Stankūnaitė privalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už mergaitės seksualinį prievartavimą, visus Seimo narius, kurie tokią išvadą patvirtino, visus ekspertus, savo ekspertizėse nurodžiusius, kad mergaitė sako tiesą, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybę bei prokurorus, kurie buvo pareiškę A. Ūsui įtarimus dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir tvirkinamųjų veiksmų bei už šios bylos perdavimą teismui – vargšas A. Ūsas buvo tiek laiko „neteisėtai“ persekiotas ir dėl to net žuvo, Vilniaus apygardos teismo teisėjus, išdrįsusius nutartyje konstatuoti, kad L. Stankūnaitę reikia traukti baudžiamojon atsakomybėn… Žinoma, kad kalėjimam turėtų sėsti ir A. Valantinas, nes jis pats šią bylą „šefavo“.

Reikėtų tikrai nustatyti tikruosius žudikus ir kas nužudė A. Kedį bei A. Ūsą. Na tai kaip, ponai, L. Stankūnaitės garbintojai, ar patinka scenarijus, kurį patys baigiate paruošti?

Aš noriu paklausti savo rinktos valdžios: gerbiami Seimo nariai, gerbiama Prezidente – negi Jūsų visiškai nejaudina negalinčios apsiginti, bejėgės mažytės mergaitės likimas, jos ašaros ir iš akių trykštantis pagalbos šauksmas? Ji savo ašarotomis akytėmis visur ieško užtarimo, paramos, o mes, suaugę ponai ir ponios, grasiname gležnam tautos daigeliui prievarta. Ar ji Jūsų visų, kada nors užaugusi neprakeiks, už JŪSŲ VISIŠKĄ ABEJINGUMĄ JOS KANČIOMS? Ar Jūsų niekada nepersekios sąžinės graužimas ir košmarai sapnuose? Ar jūs susimąstote, kad visa tai galėjo atsitikti su Jūsų pačių vaikais ir anūkais?

Ar jūsų nejaudina mūsų Valstybės likimas, jos ateitis, ar Jums neatrodo, kad teisėsaugos institucijas savo nusikalstamiems tikslams jau baigia pajungti nusikaltėliai, kad mūsų Valstybė jau yra kompromituojama kitų valstybių akyse? Ar Jums neatrodo, kad savo abejingumu ir tylėjimu, patys tampate nusikaltimo bendrininkais?

Ar Jums neatrodo, kad mes Jus ne tam išrinkome, kad matytume Jus „ aklus ir kurčius“ savo tautos ir jos vaikų skausmui ir ašaroms?

Ar Jums neatrodo, kad reikia nedelsiant imtis ryžtingu veiksmų ir nutraukti kai kurių teisėsaugos pareigūnų stalinistinius veiksmus, juos visus vejant lauk iš bet kokių pareigų ir traukiant atsakomybėn?

Aš savo straipsnyje kai kur miniu mafiją. Mafija yra vadinama kiekviena nusikalstama struktūra, kuri savo nusikalstamiems tikslams yra pajungusi valdžią ar atskirus jos politikus bei teisėsaugos struktūras. Tokie požymiai jau akivaizdžiai matosi šiose rezonansinėse bylose. Nuo mūsų valdžios veiksmų priklauso ar tapsime teisine valstybe, ar risimės toliau teisinio nihilizmo bedugnėn?

O gal visa tai vyksta su mūsų valdžios palaiminimu?

Jei tai tiesa, tuomet baisu tokioje valstybėje gyventi.

Aš atvirai noriu prieš Naujus metus palinkėti Laimutei Stankūnaitei, kad ji melstųsi ir prašytų Dievo atleidimo. Esu įsitikinęs, kad jei ją teistų garbingas teismas, tai tikrai susilauktų pelnytos bausmės.

Žmonės, būkite budrūs. Negali būti įvykdytas akivaizdžiai neteisėtas sprendimas, kuris prieštarauja Konstitucijai, įstatymams ir Vaiko Teisių Konvencijai. Jūs jau vieną kartą mažylę apgynėte, padėkite jai ir dabar.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą