Entuziazmas – kai turime savyje Dievą

7
11
- Reklama -

KK nuotr.

Kūčios, Šv. Kalėdos atrodytų gana rami šventė, tačiau tas ramumas turi ir savo jėgą. Jos ir reikėtų visiems palinkėti. Ir ne tik palinkėti, bet pasimokyti iš Betliejaus istorijos. Jėzaus gimimo pasakojimas yra įkvepiantis, kad iš mažų dalykų gali kilti labai didingi, istoriją keičiantys reiškiniai.

Dviejų Jėzaus laikmečio asmenų pokalbis daug pasako, kad galimybės, stiprūs dalykas slypi ten, kur mes nesitikime ir iš anksto nuvertiname. Kai Natanaelis, girdėdamas apie Jėzų pirmuosius gandus, paklausė : “Ar iš Nazareto gali būti kas gero?” Pilypas atsakė: “Ateik ir pažiūrėk!”“ Nazarete augo ir gyveno Jėzus, nors niekas nesitikėjo iš to kaimo kažko gero ir reikšmingo. Kai žmogus įdėmiai įsižiūri – pamato.

Žodis entuziazmas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „enthusiasmos“ (angl. enthusiasm), o šį sudaro šios kalbos žodžiai EN ir THEOS. Pirmasis šiuo atveju reiškia “turintis savyje“, o antrasis – Dievą. Taigi, originalo kalba entuziazmas reiškia „turintis savyje Dievą“. Žodynai šį žodį apibūdina: „didelis dvasios pakilimas, įkvėpimas, užsidegimas, įkarštis“.

Visiems akivaizdu, kad mūsų visuomenei, sergančiai dvasine mažakraujyste, tos dvasios užtaiso, entuziazmo labiausiai ir reikia, kad patikėjus, kad įmanomas kitoks gyvenimas. Gyvenimas yra įvairialypis, tikrai ne tik žiedlapiais klotas. Tačiau galimybė slypi ir išbandymuose bei nežinomybėje. Ar gali būti kas gero iš Betliejaus, Nazareto, o taip pat iš kokios provincinės Lietuvos gyvenvietės? O gi gali. Kai patikime ir priimame entuziazmą.

Būdama nėščia Marija aplankė savo giminaitę Elzbietą: „Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.“ Tai tos dvasios, entuziazmo, buvimo pilnam Dievo, pasveikinimo žinia. „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“, – sakoma apie gimdytoją Mariją Šventajame Rašte.

Visuomenėje įsivyravusi alergija laimei, sėkmei, klestėjimui, tikėjimui, teigiamam mąstymui. Kai kam patinka neigiamai mąstyti, o jei pasakysi, kad yra ir gerų, gražių dalyku šiame realiame mūsų gyvenime, ne vieną supykdysi, sukelsi panašią į alergenų reakciją.

Apgailėtini, kurie nemato darnių ir įkvepiančių dėsningumų, unikalių galimybių, gyvenimo nepakartojamumo. Neabejotina, kad nemažai daliai žmonių gyvenimas yra pražiopsotų galimybių kapinynas. Neretai net nepabandoma išnaudoti galimybes iš anksto nusiteikiant, kad niekas nesigaus. Pastorius ir teigiamo gyvenimo mokytojas Norman Vincent Peale knygoje „Būk optimistas“ rašo: „Gyvenime nėra nieko maloniau už sugebėjimą susidoroti su sunkumais. Kas gali būti nuostabiau, kai sudėtinga problema išnarstoma po kaulelį, o paskui vėl sudedama, bet jau mums palankia tvarka. Visa tai sugebėsime padaryti ir netgi pajusite pasitenkinimą, jeigu protas darbuosis optimizmo, tikėjimo ir šviesių lūkesčių kupinoje aplinkoje“.

Nežiūrint į pesimistiškas nuotaikas aplinkoje, optimistai savo požiūrį spinduliuoja, savo dvasia užkrečia ir kitus, tokiais būti paragina aplinkinius. „Būkite pilni Dvasios“, – ragino apaštalas Paulius (Ef 5,18). Būkime pilni entuziazmo, būkime pilni Dievo. „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“, – jau suaugęs ir pradėjęs savo misiją sakė Jėzus.

Juozas Dapšauskas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą